Ilgalaikė organizmo „atmintis" gali būti perprogramuojama. Kai pacientas įsitikins, kad taisyklingas kvėpavimas leidžia valdyti savo būklę, baugios mintys ims trauktis. Tačiau panikos priepuoliai gali grįžti, jeigu pacientas minėtas priemones pradės taikyti pernelyg pasyviai ar per vėlai, nedarys pertraukos per kvėpavimo pratimus, nekontroliuojamai žiopčios.
Panika ir kitos ligos
Įtardamas panikos sutrikimą, gydytojas visada turi patikrinti, ar pacientas neserga kitomis somatinėmis ligomis (pvz., skydliaukės funkcijos pakitimais), galinčiomis papildomai skatinti panikos priepuolius.
Panikos priepuolius gali sukelti ar paskatinti ir piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis arba alkoholiu. Jie taip pat gali pasireikšti gydantis nuo priklausomybių, net nuo kofeino priklausomybės- kavos ar kokakolos.
Su panika susijusi depresija irgi gali apsunkinti abiejų ligų diagnozavimą bei gydymą.
Būsena kartojasi
Žinoma, kad maždaug 35 proc. žmonių, kenčiančių dėl panikos sutrikimo, pagydomi. Likusiesiems ši būsena gali kartotis. Tokiems pacientams gali padėti vaistai ar psichoterapeutas. Kartais užtenka 2- 4 apsilankymų pas psichoterapeutą, tačiau neretai tokia psichoterapija užtrunka.
Yra dvi pagrindinės nerimui ir panikai gydyti skirtų vaistų grupės. Viena - antidepresantai, kurie efektyviai ir saugiai gydo ne tik depresiją, bet ir nerimą. Dažniausiai nerimas gydomas selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI, pavyzdžiui, Zoloft).
Vis dėlto ši vaistų grupė pasižymi pernelyg lėtu poveikiu - jis pasireiškia tik po kelių savaičių. Todėl ūmiuoju nerimo sutrikimo (panikos) tarpsniu sunku išsiversti be specifinių nerimą mažinančių anksiolitikų.
Anksiolitikais nerimo simptomai gydomi jau kelis dešimtmečius. Ši vaistų grupė greitai ir saugiai slopina nerimą, ypač jeigu pacientai patiria dažną širdies plakimą, oro trūkumą, mirties baimę ir pan. Vienas išskirtinių grupės vaistų - pasaulyje plačiausiai taikomas anksiolitikas alprazolamas (Xanax).
Šis preparatas labai greitai veikia ir efektyviai slopina paniką bei nerimą. Todėl gali būti vartojamas net intermituojamai - pagal individualius poreikius, siekiant išvengti nerimo ar panikos priepuolio dėl itin stresinių situacijų.
Panikos priepuolių simptomai
- Stiprus širdies plakimas.
- Prakaitavimas (ypač delnų ir pėdų).
- Drebulys.
- Dusulys.
- Smaugimas.
- Skausmas krūtinėje.
- Šleikštulys Galvos svaigimas, netvirtumas, silpnumas.
- Atitrūkimo nuo tikrovės ir nuo savęs jausmas.
- Nutirpimo pojūtis.
- Šiurpulys, karščio pylimas.
- Baimė prarasti savitvardą ar išprotėti.
- Mirties baimė.
Pirmieji 11 simptomų – nekenksmingi fiziniai pojūčiai, kurie gali būti glaudžiai susiję su jauduliu ir iš to kylančiu netaisyklingu kvėpavimu. Paskutiniai du - įprastos fiziologinės reakcijos į pokyčius.
