Search

Panikos priepuoliai: kaip galima juos įveikti

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi
 

Panikos priepuoliai- tai užplūstančios stiprios bauginamos emocijos. Jeigu panikos priepuoliai kartojasi dažnai, juos vadiname jau panikos sindromu. Kaip įveikti šį sindromą?

 Kas sukelia

Neatmetama, kad panikos sut­rikimai paveldimi. Tai atspindi išankstinę, įgimtą nervų sistemos tendenciją pernelyg jautriai rea­guoti į stiprias stresines situacijas ar kitus pasikeitimus.

Kitas veiksnys - sąmoninga stip­ri hiperventiliacija: tankus, pavir­šutiniškas kvėpavimas viršutine krūtinės ląstos dalimi. Taip pat įp­ratimas kvėpuoti dažniau, perdėtas dūsavimas užėjus prastai nuotai­kai, padažnėjęs dažnio nevienodas kvėpavimas ar žiopčiojimas. Juk ži­noma: kai plaučiuose per daug oro, kraujyje ima mažėti anglies dvidegi­nio, nes jį išstumia didžiulis kiekis deguonies. Tai sukelia sudėtingus organizmo cheminės struktūros po­kyčius. Menkiausias deguonies ir anglies dioksido pusiausvyros sut­rikimas gali sukelti keistų fizinių panikos priepuolio pojūčių.

Baugios mintys!

Nustatyta, kad žmonės, ken­čiantys nuo panikos sindromo, į fizinius netaisyklingo kvėpavimo padarinius ar stiprią savo nervų sistemos reakciją visų pirma rea­guoja staiga užplūdusiomis baugiomis mintimis: „Man širdies prie­puolis!" „Man - insultas!" „Tuoj mirsiu!" „Išprotėsiu!"

Dauguma žmonių pasakoja, kad maždaug metai iki pirmojo panikos priepuolio jiems jau yra tekę patirti didžiulį ilgalaikį stre­są. Dažnai prisitaikydamas prie stresų žmogaus organizmas išsen­ka ir fiziškai, ir psichiškai. Tada ir gali pasireikšti streso sukelti kvė­pavimo pokyčiai, o šiuos apsun­kinti - paveldėtas didesnis polin­kis sirgti panikos sutrikimu. Visa tai dar labiau skatina intensyvius nerimo simptomus. Užuot praėjęs kaip nemalonus, bet nepavojingas pojūtis, baimingas nerimas auga. Taip ima suktis užburtas ratas: ne­rimas, fiziniai simptomai, baimė, kad atsitiks kažkas bloga, skatina dar didesnį nerimą.

Organizmas „atmintyje" išsau­go visus pojūčius, taip pat ir siaubą keliančias reakcijas, susijusias su pirmuoju panikos priepuoliu. Poky­čiai, kuriuos žmogus gali patirti bet kada, kaip antai širdies daužyma­sis, nejučia pradedami sureikšmin­ti. Bet koks nepastebėtas fizinis po­jūtis ar anksčiau patirtas panašus nerimas gali nesąmoningai sukelti ar paskatinti panikos priepuolį.

Panikos priepuoliai ne tik pablo­gina gyvenimo kokybę, bet ir padi­dina didžiosios depresijos riziką.

Ar daug žmonių kenčia

Maždaug 35 proc. gyventojų tei­gia pastaraisiais metais patyrę pani­kos priepuolių. Dauguma juos sieja su konkrečiomis aplinkybėmis: kalbėjimu prieš auditoriją, egzami­nais, konfliktais, netektimis, užt­rukusia liga ar ilgalaikiu stresu. Ta­čiau daug ką panikos priepuoliai gali užklupti taip netikėtai ir taip dažnai, kad jau galima būtų diag­nozuoti panikos sindromą. Nusta­tyta, kad, pavyzdžiui, 100 tūkst. gy­ventojų mieste gali būti apie 3500 (3,5 proc.) žmonių, bent kartą patyrusių panikos sindromą. Kai ku­rių apklausų duomenimis, tokių žmonių gali būti net iki 6 proc. Ži­noma, jog nuo praėjusio amžiaus 7-to dešimtmečio šio reiškinio atvejų daugėja. Manoma, kad tai galėjo lemti greiti socialiniai pokyčiai.

Kaip sustabdyti priepuolį

Prasidedant panikos priepuo­liui, pirmiausia vertėtų pagalvoti apie kvėpavimo tankį. Dažnai bū­na, kad jis tuo metu didesnis už normalų (kuris yra nuo 15 iki 20 įkvėpimų per minutę). Todėl net ir ne panikos priepuolio metu ke­liskart per dieną kiekvienam žmogui vertėtų fiksuoti savo kvėpa­vimo tankį. Be to, atidžiau stebėti save: kiek kartų per 10 min. žiop­teli, sulaiko kvėpavimą arba kitaip netaisyklingai kvėpuoja. Kai jau­čiasi ramus, nuo panikos sutriki­mo kenčiantis žmogus turi bandy­ti kvėpuoti kaip įmanoma lėčiau ir lygiau. Pakaks to pasimokyti keliskart per dieną bandant kvė­puoti tik maždaug po keturiskart per minutę. Lengviausias būdas iš­mokti kvėpuoti vienodais tarpais - įkvėpus palaukti 3 sekundes, t.y. suskaičiuoti iki 3. Kad skaičia­vimo tempas nebūtų per didelis, po kiekvieno skaičiaus mintyse reikėtų sau ištarti žodį, kuris trun­ka sekundę, tarkim: „1 tūkstantis, 2 tūkstančiai, 3 tūkstančiai". Įkvė­pus ir padarius 3 sekundžių pert­raukėlę, taip pat reikėtų skaičiuoti ir iškvepiant. Šitokiu būdu žmogus gali išsiugdyti raminamą 6 sekun­džių kvėpavimo ciklą. Tai pat pata­riama nuosekliai bent dvi savaites po 10 minučių per dieną kontro­liuoti savo kvėpavimą.

 

Nuolatos save stebint, minėti pratimai padės daug greičiau su­sekti ir kaipmat ištaisyti netaisyk­lingą kvėpavimą, kad jis vėl taptų ritmingas.

Būtina įsidėmėti beprasidedančios panikos priepuolio simptomus ir kokia tvarka jie pasireiškia. Pir­miausia tai gali būti, pavyzdžiui, nemalonus pojūtis skrandyje, pas­kui pakitęs širdies plakimas, tada karščio pylimas ir t.t. Tik pasireiš­kus pirmiesiems, jau žinomiems, priepuolio požymiams, žmogus turėtų stengtis kvėpuoti lėtai ir ly­giai, kol priepuolis dar „neįsisiautėjęs" (ypač jei pasireiškia iškart 4 ar daugiau simptomų). Didelė tiki­mybė, kad ciklas nutrūks.