Pirmąją informaciją apie rotavirusus 1973 m. paskelbė Australijos mikrobiologas R.Bishopas. Mokslininkas elektroniniu mikroskopu jų aptiko viduriuojančio vaiko dvylikapirštės žarnos gleivinėje. Ypatinga į ratą panaši viruso forma ir nulėmė pavadinimą (rota - lot. ratas).

 Rotavirusai - dažniausia virusinio viduriavimo priežastis, ypač vaikams iki 2 metų. Lietuvoje sergančiųjų rotavirusine infekcija itin padaugėja žiemą ir pavasarį. Kaip šią infekciją laiku atpažinti ir tinkamai gydyti?

Rotavirusine infekcija - ūmi rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, dažniausiai pasireiškianti vėmimu, viduriavimu ir karščiavimu. Dažniausiai rotavirusine infekcija serga nuo pusės iki dvejų metų amžiaus, rečiau jaunesni ir vyresni vaikai bei suaugusieji. Infekcijos šaltinis - sergantis vaikas ar suaugęs vi­ruso nešiotojas. Virusų gausiai išsiskiria su išmatomiis, per neplautas rankas patenka ant mus supančių daiktų. Pastebėta, kad vienų dvejų metų vaikai nesąmoningai kiša pirštus į burną kas kelias minutes, todėl jie sudaro didžiausią rizikos grupę. Užsikrėsti pakanka labai nedidelio virusų kiekio, todėl infekcija greitai ir lengvai plinta vaikų kolektyvuose, gydymo įstaigose, buitinio kontakto metu.

Žindomi kūdikiai rotavirusine infekcija serga re­čiau ir lengviau nei maitinami dirbtinai, nes jie su mo­tinos pienu gauna antikūnių.

Infekcijos plitimą sunku kontroliuoti dėl viruso savybių: jis apie mėnesį išsi­laiko išmatose, apie 10 dienų kambario temperatūro­je bei vandenyje, ant rankų - apie 4 valandas. Be to, rotavirusai atsparūs įprastoms dezinfekuojamosioms medžiagoms.

Patekę j burną per užterštas rankas, maistą, daik­tus, virusai dauginasi plonosios žarnos gleivinėje ir pažeidžia jos struktūrą bei funkciją - ši atsikuria per 3-4 savaites.

Kodėl žiemą?

Rotavirusine žarnyno infekcija dar vadinama žie­mos viduriavimu, nes daugiausiai ligos atvejų registruojama šaltuoju metų laiku. Tuo metu padaugėja ir sergančiųjų kvėpavimo takų infekcijomis - jie skun­džiasi į rotavirusinės infekcijos panašiais simptomais: nestipria sloga, kosuliu, pykinimu ir net viduriavimu. Tad šeimos gydytojui labai svarbu atskirti vieną ligą nuo kitos. Abi ligas sieja panašūs simpto­mai, tačiau rotavirusinę infekciją išduoda užtrukęs viduriavimas- maždaug savaitę.

Rotavirusinės infekcijos sezoniškumas būdingas tik gyvenantiems vidutinio klimato juostoje, o Afriko­je ja sergama visus metus. JAV teritorijoje sergančiųjų skaičius taip pat priklauso nuo klimato zonų - pietva­kariuose sergama dažniau. Pasak specialistų, ligos pakilimas Lietuvoje trunka iki kovo pabaigos.

Svarbu nepavėluoti

Pirmieji ligos simptomai atsiranda praėjus 1- 2 die­noms po užsikrėtimo. Dažniausiai liga prasideda stai­ga - vaikas ima vemti, viduriuoti gausiomis vandenin­gomis išmatomis, pakyla temperatūra. Todėl greitai netenka vandens ir druskų (kalio, natrio, chloro), t.y. vystosi dehidratacija. Laiku ir tinkamai neatkūrus pra­rastų skysčių bei druskų, gali ištikti hipovoleminis šo­kas - būsena, pavojinga vaiko gyvybei.

Ką turi daryti gydytojas, kad nepavėluotų diag­nozuoti ligos? Įtariant rotavirusinę infekciją, būtina paimti išmatų mėginį, kuris tiriamas laboratorijoje. Tyrimas nesudėtingas, atsakymas būna po valandos pusantros.

Pasaulyje beveik kiekvienas vaikas iki 5 metų mažiausiai kartą serga ro­tavirusine infekcija. Sunkiau - nuo metų iki pusantrų vaikai, vėlesnio amžiaus užsikrėtę rotavirusu, jie ligos simptomus pakelia daug lengviau. Šiai infekcijai įgyja­mas tik trumpalaikis imunitetas.


Reikia įžvalgumo

Specialistų teigimu, gydant rotavirusinę infekciją svarbiausia rehidracija. Jei ligonis laiku negydomas, dėl viduriavimo sumažėjęs skysčių kiekis gali negrįžtamai sutrikdyti inkstų bei širdies veiklą. Todėl labai svarbu nedelsiant ligonį girdyti specialiais tirpalais, kuriuose yra druskų ir gliukozės.

Itin svarbu stebėti vai­ko būklę: besikartojantis vėmimas, dažnas ir gau­sus viduriavimas, suretėjęs šlapinimasis, sausos lūpos, tirštos seilės, paki­tęs elgesys (vangumas ar jaudulys) rodo dehidraciją.

Sergantiems rotavirusine infekcija su geriamaisiais tirpalais rekomenduojama skirti „Smecta" - natūra­laus absorbento, stiprinančio žarnų gleivinės barjerą ir absorbuojančio kenksmingas medžiagas. Jis maži­na viduriavimo trukmę, yra saugus, gerai toleruojamas. Neseniai Europos pediatrų draugijos inicijuotų klinikinių tyrimų išvadose pažymėta, kad laiku skirta rehidracija ir gydymas „Smecta" sutrumpina viduria­vimo laiką, pagreitina sveikimą.

Skiepai

PSO duomenimis, viduriavimą sukeliančios žarny­no infekcijos - tarp dažniausių vaikų ligų ir mirties priežasčių pasaulyje, tad nuolat ieškoma efektyvių ro­tavirusinės infekcijos prevencijos priemonių. 1998 m. amerikiečiai sukūrė vakciną, tačiau vėliau jos atsisa­kė, nes pastebėjo, kad paskiepytiems dažniau išsivys­to žarnų invaginacija (nepraeinamumas).

Klinikiniai tyrimai su rotavirusinėmis vakcinomis jau daugiau kaip 20 metų atliekami Lotynų Amerikoje, JAV ir Suomijoje. Sukurta vakcina sugirdoma antrą ir ketvirtą vaiko gyvenimo mėnesį. Pasirodė, kad ji gerai toleruojama, yra saugi ir efektyvi. Dvejus metus po šių skiepų 72 proc. vaikų būna apsaugoti nuo visų rotavirusi­nės infekcijos formų, 85 proc. - nuo sunkių formų.

Pasaulyje per metus dėl rotavirusinės oįinfekcijos miršta apie 600 tūkst. žmonių. Jai gydyti išleidžiamas milijardas dolerių, gydytojai 500 tūkstančių kartų lankosi pas ligonius. Europoje kas metai milijonas vaikų iki 5 metų dėl rotavirusinio viduriavimo konsultuojami ambulatoriškai. Tyrimai parodė, kad vidutiniškai pusė vaikų, hospitalizuotų dėl ūmaus viduriavimo, sirgo rotavirusine infekcija.

Rotavirusinės infekcijos simptomai

*Dažnas gausus viduriavimas 5-7 dienas.

*90 proc. atvejų - vėmimas

*30 proc. - karščiavimas per 39 laipsnius

Komplikacijos: izotoninė dehidracija.