Search

Rota virusai mėgsta žiemą ir pavasarį

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi
 

Pirmąją informaciją apie rotavirusus 1973 m. paskelbė Australijos mikrobiologas R.Bishopas. Mokslininkas elektroniniu mikroskopu jų aptiko viduriuojančio vaiko dvylikapirštės žarnos gleivinėje. Ypatinga į ratą panaši viruso forma ir nulėmė pavadinimą (rota - lot. ratas).

 Rotavirusai - dažniausia virusinio viduriavimo priežastis, ypač vaikams iki 2 metų. Lietuvoje sergančiųjų rotavirusine infekcija itin padaugėja žiemą ir pavasarį. Kaip šią infekciją laiku atpažinti ir tinkamai gydyti?

Rotavirusine infekcija - ūmi rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, dažniausiai pasireiškianti vėmimu, viduriavimu ir karščiavimu. Dažniausiai rotavirusine infekcija serga nuo pusės iki dvejų metų amžiaus, rečiau jaunesni ir vyresni vaikai bei suaugusieji. Infekcijos šaltinis - sergantis vaikas ar suaugęs vi­ruso nešiotojas. Virusų gausiai išsiskiria su išmatomiis, per neplautas rankas patenka ant mus supančių daiktų. Pastebėta, kad vienų dvejų metų vaikai nesąmoningai kiša pirštus į burną kas kelias minutes, todėl jie sudaro didžiausią rizikos grupę. Užsikrėsti pakanka labai nedidelio virusų kiekio, todėl infekcija greitai ir lengvai plinta vaikų kolektyvuose, gydymo įstaigose, buitinio kontakto metu.

Žindomi kūdikiai rotavirusine infekcija serga re­čiau ir lengviau nei maitinami dirbtinai, nes jie su mo­tinos pienu gauna antikūnių.

Infekcijos plitimą sunku kontroliuoti dėl viruso savybių: jis apie mėnesį išsi­laiko išmatose, apie 10 dienų kambario temperatūro­je bei vandenyje, ant rankų - apie 4 valandas. Be to, rotavirusai atsparūs įprastoms dezinfekuojamosioms medžiagoms.

Patekę j burną per užterštas rankas, maistą, daik­tus, virusai dauginasi plonosios žarnos gleivinėje ir pažeidžia jos struktūrą bei funkciją - ši atsikuria per 3-4 savaites.

Kodėl žiemą?

Rotavirusine žarnyno infekcija dar vadinama žie­mos viduriavimu, nes daugiausiai ligos atvejų registruojama šaltuoju metų laiku. Tuo metu padaugėja ir sergančiųjų kvėpavimo takų infekcijomis - jie skun­džiasi į rotavirusinės infekcijos panašiais simptomais: nestipria sloga, kosuliu, pykinimu ir net viduriavimu. Tad šeimos gydytojui labai svarbu atskirti vieną ligą nuo kitos. Abi ligas sieja panašūs simpto­mai, tačiau rotavirusinę infekciją išduoda užtrukęs viduriavimas- maždaug savaitę.

Rotavirusinės infekcijos sezoniškumas būdingas tik gyvenantiems vidutinio klimato juostoje, o Afriko­je ja sergama visus metus. JAV teritorijoje sergančiųjų skaičius taip pat priklauso nuo klimato zonų - pietva­kariuose sergama dažniau. Pasak specialistų, ligos pakilimas Lietuvoje trunka iki kovo pabaigos.

Svarbu nepavėluoti

Pirmieji ligos simptomai atsiranda praėjus 1- 2 die­noms po užsikrėtimo. Dažniausiai liga prasideda stai­ga - vaikas ima vemti, viduriuoti gausiomis vandenin­gomis išmatomis, pakyla temperatūra. Todėl greitai netenka vandens ir druskų (kalio, natrio, chloro), t.y. vystosi dehidratacija. Laiku ir tinkamai neatkūrus pra­rastų skysčių bei druskų, gali ištikti hipovoleminis šo­kas - būsena, pavojinga vaiko gyvybei.

Ką turi daryti gydytojas, kad nepavėluotų diag­nozuoti ligos? Įtariant rotavirusinę infekciją, būtina paimti išmatų mėginį, kuris tiriamas laboratorijoje. Tyrimas nesudėtingas, atsakymas būna po valandos pusantros.

Pasaulyje beveik kiekvienas vaikas iki 5 metų mažiausiai kartą serga ro­tavirusine infekcija. Sunkiau - nuo metų iki pusantrų vaikai, vėlesnio amžiaus užsikrėtę rotavirusu, jie ligos simptomus pakelia daug lengviau. Šiai infekcijai įgyja­mas tik trumpalaikis imunitetas.