Search

Asmens higienos pagrindai

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi
 

Senovėje  asmens higienai buvo skiriamas didelis dėmesys. Išties, žmogaus organizmą veikia ne tik kenksmingos gamybos sąlygos, vandenys, oro ir dirvos teršalai.

Jo sveikata priklauso ir nuo to, kokias sąlygas jis susikuria savo buityje ir asmeniniame gyvenime. Asmens higiena suprantama kaip kūno odos, jos priedų (plaukų, nagų), gleivinių bei dantų priežiūra. Svarbiausia odos funkcija - apsauginė. Padengdama kūną kartu su poodiniu riebalų sluoksniu, ji saugo giliau esančius organus nuo traumų, šalčio bei karščio, drėgmės, mikrobų, kitų žalingų aplinkos faktorių. Su prakaitu bei raginiu odos sluoksniu iš organizmo per odą pašalinamas šlapimas, šlapimo rūgštis, riebalinės rūgštys ir kt. Odai bei joje esančioms arteriolėms tenka svarbiausias vaidmuo reguliuojant kūno temperatūrą. Oda įkvepia deguonį, o išskiria anglies dvideginį ir dalyvauja dujų apykaitoje (2 %). Visas šias funkcijas gali atlikti tiktai sveika, stipri ir švari oda.

Užterštos, nesveikos odos veikla sutrinka, o tai atsiliepia ir žmogaus sveikatai.

Paskaičiuota, kad 1 cm² odos yra 145- 330 prakaito liaukų. Daugiausia jų yra delnų ir padų odoje. Be to, 1 cm² odos tenka nuo 5 iki 380 riebalinių liaukų, kurių didžiausias skaičius yra veido odoje. Kūno paviršiaus liaukos per savaitę išskiria nuo 3,5 iki 7 l prakaito ir 100-300 g riebalų. Nusilpusios odos paviršinės ląstelės bei šios išskyros sudaro labai palankias sąlygas mikrobams daugintis. Kol oda švari, dauguma mikrobų odos paviršiuje žūsta. Pavyzdžiui, šiltinės lazdelė žūsta per 10 minučių, hemolitinis streptokokas - per 2- 3 valandas. Tačiau, susilpnėjus organizmo atsparumui (peršalus, pervargus, paūmėjus lėtinėms ligoms), odos paviršiuje esančios bakterijos ima daugintis riebalų bei prakaito nutekėjimo kanalėliuose bei liaukutėse ir gali sukelti pūlines odos ligas.

Ne tik nešvari oda praranda baktericidines savybes. Šiurkšti, pleiskanojanti, sutrūkinėjusi oda taip pat lengvai pažeidžiama. Todėl susidaro palankios sąlygos bakterijoms patekti į odą.

Odos priežiūra

Ne rečiau kaip kartą per 7-10 dienų būtina maudytis vonioje arba po dušu, pirtyje. Jeigu dirbama nešvarioje aplinkoje fizinį darbą arba labiau prakaituojama, maudytis reikia dažniau. Prausiantis šiltu vandeniu su muilu, gerėja medžiagų apykaita. Šiltas vanduo sudirgina nervų galūnėles ir refleksiškai praplečia odos kraujagysles, dėl to daugiau išsiskiria prakaito, išsivalo liaukų kanalėliai. Rytais kaklą, rankas, veidą patartina prausti šiltu vandeniu, kuris geriau nuplauna susikaupusias išskyras. Kasdien reikia praustis bet kokiu tualetiniu muilu, bet jei veido oda yra sausa, geriau naudoti "minkštą" muilą arba naudoti sausai odai skirtus losjonus. Losjonu suvilgomas gabalėlis vatos ir oda valoma 1- 2 kartus per dieną.

Nusiprausus veidą reikia sausai nušluostyti minkštu rankšluosčiu, po to patepti riebiu kremų. Jei veido oda yra riebi, patartina prausti šiltu vandeniu ir naudoti muilą, skirtą riebiai odai. Po to veidą reikia nuplauti šaltu vandeniu, sausai nušluostyti šiurkščiu rankšluosčiu ir patepti riebiai odai skirtu kremu.

Rankas tenka plauti gan dažnai. Tačiau reikėtų žinoti, kad nuo dažno prausimosi šaltu vandeniu su muilu oda šiurkštėja, praranda savo švelnumą, elastingumą, pleiskanoja, sutrūksta. Norint to išvengti, rankas reikėtų tepti riebiu kremu, t. y., naudotis kremais, skirtais sausai odai.

Nagai taip pat turi būti nuolat prižiūrimi, nes jie greitai auga (per parą - 0,1 mm), po jais greitai kaupiasi nešvarumai. Prausiantis rankas, patartina naudotis šepečiu, kuris padeda pašalinti purvą iš panagių. Nereikia pjauti plonos odelės, kuri supa nagą iš šonų ir apačios, nes ją nesunku pažeisti. Dėl atsiradusio pažeidimo gali prasidėti panariciumas - sunkiai gydomas panagės pūlinis uždegimas. Laisvas nago kraštas turi būti išlindęs virš minkštos piršto dalies per 2-3 mm, nes dar trumpiau nukirptas nagas praranda savo formą, platina ir storiną pirštą.

Kai kuriu žmonių nagai greitai lūžinėja. Jei taip atsitinka, patartina juos tepti augaliniu aliejumi, maitinančiu kremu, daryti šiltas aliejaus voneles, o skalbiant drabužius - dėvėti gumines pirštines.

 

Padidėjęs prakaitavimas

Jis būdingas moterims prieš mėnesines ir klimakso periodu, taip pat žmonėms, turintiems didelių emocinių pergyvenimų. Sudrėkusi oda suskirsta, formuojasi jos erozija, todėl žmonės dažniau suserga grybelinėmis ligomis, piodermitais, hidrodermitais.

Tokiems žmonėms patariame nevilkėti sintetinių drabužių. Jiems padeda oro vonios, maudymasis, taip pat įvairūs dezodorantai.

Padidėjusį kojų prakaitavimą gydome taip: jos švariai nuplaunamos su muilu, sausai nušluostomos ir su tamponu ištepamos losjonu. Ypač gerai suvilgome tarpupirščius. Po 2-3 min. maunamės švarias kojines.


Plaukų priežiūra

Sveikas suaugęs žmogus turi apie 5 mln. plaukų. 30- 40 iš jų kasdien iškrinta (vėliau jie atauga), ir tai yra normalu. Tačiau organizmo sugebėjimas nuolat išauginti vėl tiek pat plaukų - ne beribis. Žmogui sergant nervinės bei endokrininės sistemos ligomis, taip pat blogai prižiūrint plaukus, jie gali iškristi pirma laiko.

Kartais plikimą galima sulėtinti arba net visai sustabdyti. Tačiau tam būtina sąlyga - teisingas gyvenimo būdas, racionali mityba, grūdinimas, tinkama plaukų priežiūra.

Jei odos ir plaukų riebumas normalus, patartina juos plauti kartą per savaitę naudojant šampūną normaliems plaukams.

Jei oda ir plaukai sausi, tai juos patartina plauti kas dvi savaites (ne dažniau kaip kas dešimt dienų). Geriausia galvą plauti minkštu vandeniu ir specialiu šampūnu.

Esant riebiai odai ir tokiems pat plaukams, galvą patartina plauti 2 kartus per savaitę. Šukuoti tokius plaukus reikia tuoj pat juos išplovus, nelaukiant kol išdžius. Geriausiai tinka šukos su plačiais dantimis. Trumpus plaukus šukuojame nuo šaknų, ilgus - nuo laisvų galų. Galima šukuoti ir masažiniu šepečiu, kuris gerai masažuoja galvą, gerina kraujo apytaką ir plaukų maitinimą.

Dantų priežiūra

Nuo mažens reikia mokyti vaiką ir reikalauti kasdien valyti bei saugoti dantis. Juos turi valyti 2 kartus - ryte papusryčiavęs ir vakare prieš miegą. Taip valant dantis, burnos ertmė, dantys ilgiausiai išlieka švarūs, o mikrobai turi blogiausias sąlygas daugintis. Tie, kurie laikosi tokio dantų priežiūros režimo, rytais nejaučia nemalonaus kvapo, ant dantų nesusidaro apnašų.

Daugelis net ir suaugusių žmonių nemoka taisyklingai valyti dantų. Priekinius dantis reikia valyti nukreipiant judesius dantų šepetėliu nuo dantenų prie danties krašto, mažų ir didelių krūminių dantų kramtomąjį paviršių valome judindami šepetėlį ratu, o užpakalinius jų paviršius - judindami šepetėlį pirmyn - atgal. Norint gerai išvalyti dantis, reikia padaryti ne mažiau kaip 300 judesių įvairiomis kryptimis.

Išvalius dantis praskalaujama šiltu vandeniu. Dantų šepetėlis turi būti kietas, o keisti jį reikia kas mėnesį.