Sveikata
Žalioji strategija žiemą
Narių vertinimas: 5 / 5
Stengiatės gyventi sveikai? Vasarą balkone išauginate vaistažolių, o ką daryti žiemą? Nebūtina atgaivinti vazonėliuose nušalusių augalų. Žalioji strategija žiemą šiek tiek kitokia, bet taip pat - be chemijos. Arsenalas, kuris padės jums sutriuškinti mikrobus, įveikti nuovargį ir išsklaidyti žiemos liūdesį, - tai vaistažolių arbatos, medžių galia... Trumpiau- viskas, kas padės minusą paversti pliusu.
Imuniteto draugai
- Medžių pumpurų kokteilis. Augalo gaila susitelkia pumpuruose: prieš medžiui išsiskleidžiant, į ji nukreipiamos visos gyvybinės jėgos. Geriausia profilaktinė priemonė nuo slogos, anginos ir bronchito. Beržų (gerina atsikosėjimą, skatina prakaitavimą) ir eglių pumpurų (sergant sloga ir peršalus itin veiksmingos inhaliacijos) užpilai, nuovirai, spiritinės ištraukos.
- Alaus mielių žiupsnis. Gamtą dievinę gėlių vaikai hipiai kadaise mėgo jogurtus, daržovių troškinius, salotas apibarstyti alaus mielėmis. Kodėl nepasekus jų pėdomis? Alaus mielėse esančios veikliosios medžiagos (B grupės vitaminai, aminorūgštys. kalis, magnis, cinkas, geležis) stiprina gyvybines galias. Vaistinėse gali gauti alaus mieles su vitaminu C, provitaminu A, jodu ir netgi sėlenomis.
- Cinko piliulės. Cinkas skatina gamintis leukocitus- organizmo gynybines jėgas saugančius baltuosius kraujo kūnelius. Jo gausu moliuskuose, žuvyse, vištienoje, kalakutienoje, avienoje, kiaušiniuose, grūdiniuose produktuose, avižiniuose dribsniuose, moliūgų sėklose. Tačiau jei maistas šildomas, sūdomas ar saldinamas, šio mineralo kiekis mažėja. Išeitis - cinko piliulės. Rekomenduojamas dešimties keturiolikos dienų (dozė - 15 mg) kursas.
- Jaunystės eliksyras. Ženšenių preparatai juodus nuotaikų debesis perdažo rožine spalva ir nuovargio nelieka nė kvapo. Taip žmogaus organizmą veikia ženšenių medžiaga - ginsenozidai. Tačiau žmonėms reikia apsišarvuoti kantrybe - ženšenių šaknys turi augti šešerius metus, kad sukauptų reikiamą ginsenozidu kieki, verta laukti: ženšenis skatina deguonies įsisavinimą, ląstelių energijos apykaitą, o visa tai stiprina gynybines organizmo jėgas. Pavartoję šio jaunystės eliksyro pajusite rezultatą- padidėjusį fizinį ir dvasinį atsparumą. Vaistinėse Ir vaistažolių parduotuvėse rasitek kapsules, šaknų tinktūras, maltas ar nemaltas šaknis, žalią arbata su ženšeniais.
Aplinkos valytojai
Kuo aplinka daugiau užteršta, tuo labiau keroja kai kurių augalų lapai ir valo orą nuo kenksmingų medžiagų. Tokie augalai - nepamainomi pagalbininkai namuose, kuriuos tiesiog bombarduoja įvairios lakios cheminės medžiagos ar buitinė chemija.
- Alavijai sugeria beveik devyniasdešimt procentų aplinkoje esančių formaldehidų (naudojami baldams, plastikinėms apdailos, izoliacinėms medžiagoms gaminti). Pripažinta, kad formaldehidai - kancerogeninė medžiaga (sukelia vėžį). Alavijai reaguoja i kompiuterių ir televizorių kuriamą magnetinį lauką ir jį koreguoja. Ypač tinka auginti miegamajame.
- Fikusai valo troškų orą koridoriuose, mansardose, kambariuose, naikina kvapą neseniai dažytose patalpose, sugeria kenksmingas lakias medžiagas. Biure tinka pastatyti fikusą prie kopijavimo aparato ir spausdintuvo - tada greičiau iš oro pasišalins formaldehidai. Taip pat gerai drėkina orą. Atsargiai: nepatartina fikusą auginti miegamajame.
- Tradeskantės tiesiog mėgaujasi anglies monoksidu. Šią gėlę reikėtų statyti kiek atokiau nuo šildymo įrenginių.
- Azalijos sugeria amoniaką, kurio itin gausiai išsiskiria vonios kambaryje ir virtuvėje.
Medžių galia
Energija, kurią išspinduliuoja medžiai, gali atkurti pusiausvyrą žmogaus organizme. Norint atsipūsti, atsipalaiduoti ir atgauti jėgas, pakanka apglėbti kamieną, oda prisiliesti prie žievės. Geriausia, jei j žemę remiamasi nuogomis kojomis - tada niekas netrukdo energijai plūsti. Stipriausią energinį lauką turi ąžuolas. Taip pat stiprią energiją skleidžia akacija (ypač teigiamai veikia moterų sveikatą), šermukšnis (gelbsti užklupus nerimui, sutrikus virškinimui), klevas (padeda atsipalaiduoti, mažina įtampą), kaštonas (japonai pataria prisirinkti kaštonų ir juos laikyti miegamajame).
Energijos „vampyrai"- tuopa, drebulė, alksnis, ieva.
Detoksikacija
Norite sustiprinti organizmo atsparumą? Pirmiausia reikėtų atlikti detoksikaciją - išvalyti per vasarą organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas, laisvuosius radikalus, viską, kas ardo imuninę sistemą. Padėti gali augalu stebukladariu vadinamas alavijas (neutralizuoja toksinus, pašalina juos iš organizmo, gerina virškinimą) ir beržų lapai (slopina uždegimą, valo organizmą ir išvaro skysčius). Vaistinėse: alavijų sultys (gali būti skystos arba kapsulių pavidalo), džiovintų beržų lapų arbatos ar vandeninė džiovintų beržų lapų ištrauka.
Visagaliai kokteiliai
Žiemą pagrindinis jūsų partneris virtuvėje -trintuvas. Pagaminkite lengvą ir daugybę energijos suteikiantį kokteilį iš daržovių, vaisių, daigų.
- Mineralinių medžiagų dozė: dvi saujelės kviečių daigų + trys morkos + dvi salierų šaknys + du žiupsneliai kmynų. Kviečių daigų sultys, kuriose itin gausu chlorofilo, papildo organizmą deguonimi.
- Energijos pliūpsnis: du arbatiniai šaukšteliai medaus + apelsinas + du kiviai + šviežios sojų varškės gabalėlis (300 gramų) + pusė puodelio kinrožių užpilo.
- Jėgoms atgauti: dvi saujos grikių daigų + dvi saujos garstyčių daigų + dvi saujos svėrių daigų + vienos citrinos sultys + trys pomidorai + saliero šaknis.
- Atsparumui stiprinti: bananas + trys arbatiniai šaukšteliai šaldytų juodųjų serbentų + keturi arbatiniai šaukšteliai natūralaus jogurto + dvi stiklinės juodųjų serbentų ar obuolių sulčių.
Kova su infekcijomis
Nepamainomas pagalbininkas kovojant su infekcijomis - vitaminas C. Naujasis atradimas - atogrąžų vyšnia malpigija, kuri turi kur kas daugiau vitamino C nei apelsinas (norint gauti vitamino kieki, esantį vienoje malpigijos uogoje, reikia suvalgyti kilogramą apelsinų). Patartina vartoti su erškėtuogėmis, gerinančiomis geležies įsisavinimą. Šis kompleksas padeda atsispirti įvairiems šaltojo metų laiko negalavimams. Rūkantiems itin svarbu nepamiršti vitamino C. Dienos dozė - nuo 100 iki 200 mg. Vaistinėse: įvairaus stiprumo malpigijos tabletės (čiulpamosios ir kramtomosios), erškėtuogių arbatos ir sirupai.
Smegenų veikla
Japonijoje ginkmedis garbinamas lyg dievybė. Tai vienintelis augalas, išgyvenęs Hirosimos pragarą: jei atsilaikė sprogus atominei bombai, ga praversti ir mums. Medžiagos, esančios ginkmedyje, pagerina smegenų kraujotaką, plečia kraujagysles, gerina atminti, koncentraciją. Vaistinėse Ir vaistažolių parduotuvėse: džiovinti lapai, kapsulės, tinktūros, ekstraktai.
Biotinas - vitaminas H - dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų, jo pristigus apima nuovargis, depresija, pablogėja apetitas, šerpetoja oda. Natūralus šaltinis - kiaušiniai. Virtame kiaušinyje biotinas išsilaisvina, o žaliame yra visiškai inertiškas. Tad tikrai neverta ryti žalių kiaušinių. Vitaminą C karštis naikina, tad citrusinius vaisius, kivius, paprikas, petražoles, kopūstus sveikiau vartoti žalius.
Skandinavų patirtis
Gal verta imti pavyzdi iš kaimynų skandinavų? Juos taip pat pusmeti kamuoja šaltis, jie irgi sukasi nesibaigiančiame rate: darbas, vaikų darželis, mokykla, parduotuvė, namai. Tačiau skandinavai sugeba išlaikyti dvasinę pusiausvyrą. Kokia paslaptis? Jie mėgsta vartoti radiolų preparatus. Rodiolos - tai dvigubą naudą teikiantys šakniavaisiai: stimuliuoja nervų sistemą ir neutralizuoja kortizolį - streso hormoną. Jei gyvenate velniškai pašėlusiu ritmu, derinkite radiolas su pasifloromis. Vaistinėse ir vaistažolių parduotuvėse rasite- džiovintų radiolų šaknys, smegenų veiklą stimuliuojantys augaliniai preparatai (dažnai į jų sudėti dedama radiolų). Pasiflorų žolė, tabletės ir ekstraktas. Ką valgo skandinavai? Mažiausiai tris kartus per savaitę ankštinius: žirnius, pupeles, pupas, lęšius, grūdinius produktus, kviečių daigus, daržoves tamsiai žaliais lapais.
Kodėl organizmui reikalingas magnis?
Narių vertinimas: 5 / 5
Kas trečias didmiesčio gyventojas patiria lėtinio nuovargio sindromą. Laviruojant ties nervinio protrūkio riba iš organizmo „išplaunamas“ magnis, vadinamasis ramybės sargybinis, todėl aplinka dar labiau slegia, apnuogina nervus.
Paprastai tariant, kai trūksta magnio:
* apima silpnumas;
* blaškosi mintys;
* padidėja jautrumas orų sąlygomis;
* nepavyksta išsimiegoti;
* būna įsitempę raumenys, juos spazmuoja;
* slenka plaukai ir lūžinėja nagai;
Išvardijus tiek požymių galima neperdedant sakyti, kad žodis „magnis“ įgyja tarsi magišką prasme. Tai vienas svarbiausių cheminių elementų, kurie daro tvarką mūsų organizme, valdo visas jo chemines reakcijas. Palyginti nesenai įrodyta, jog greitai pavargstančių žmonių kraujyje magnio esama kur kas mažiau nei tų, kurie kupini energijos. Net nedidelis magnio trūkumas smarkiai sutrikdo darbingumą. Priešingai nei kalcis, į kraują išskiriantis adrenaliną (streso, nerimo, baimės hormoną), magnis trukdo jam įsiskverbti į ląsteles.
Taigi labai svarbu organizme sukaupti pakankamai magnio. Jo šaltiniai gali būti: abrikosai, persikai, raudonieji kopūstai, riešutai, grūdiniai ir ankštiniai augalai, sėlėnos, šviežias pienas, mėsa.
Šie produktai turi magnio druskų. Tačiau vien su maistu gaunamo magnio neužtenka, nes stresinės situacijos jį nepaliaujamai iššvaisto. Be to, paprasčiau pasisavinti magnį priverčia alkoholis, saldumynai, šlapinimasis. Stipri arbata ir kava taip pat neutralizuoja magnį, pašalina jį iš organizmo. Magnio netenkama gaminant maistą, nes jis gerai tirpsta vandenyje. Iš principo mūsų organizmas nuolat jaučia „ramybės elemento“ deficitą, o jį natūraliai įveikti sunku. Magnio reikia gauti vartojant efektyvius medikamentus:
* moteriai per dieną reikia 280 mg magnio;
* vyrui – 350 mg magnio;
Geriausia, kai vaistinis magnio preparatas būna su vitaminu B6– jis palengvina nervinius impulsus ir papildomai veikia nuo streso.
Antioksidantai
Narių vertinimas: 5 / 5
Antioksidantai gali apsaugoti organizmą nuo ankstyvo senėjimo, jeigu gauname jų su maistu ar maisto papildais. Panašiai jie veikia ir iš išorės. Antioksidantai gali pažadinti išvargintą odą.
Kaip veikia antioksidantai?
Mūsų gyvenimo pagrindas - deguonis. Organizmas naudoja deguonį, kad sudegintų (oksiduotų) maistą Ir taip pagamintų energijos. Oksiduojant atsiranda žalingų deguonies darinių - laisvųjų radikalų, naikinančių ląsteles. Užterštumas, saulės spinduliai, rūkymas, antsvoris, nuovargis, įtampa, stresas šį procesą tik spartina. Antioksidantai - tai medžiagos, tramdančios laisvuosius radikalus, saugančios organizmą nuo ardančio oksidacinio streso poveikio, padedančios išvengti ląstelių struktūros pažeidimų.
Antioksidantų įvairovė
Prieš dvidešimt metų mokslininkai pradėjo lenktynes - kas suras aktyviausią antioksidantą. Nuo pirmojo populiariojo vitamino E nueitas ilgas kelias. Dabar antioksidantų spektras - didžiulis. Kai kurios kompanijos atiduoda pirmenybę vienam: polifenoliui, idebenonui (idebenone), imbierui, kitos renkasi veiksmingus jų kokteilius.
Iš vidaus
Ar organizmui nepakanka antioksidantų, gaunamų su maistu? Pasirodo, ne. Remiantis mokslininkų tyrimais, daugiau kaip pusei moterų trūksta antioksidantų - vitaminų C ir E, cinko, seleno.
Nauji tyrimai atskleidė, kad kai kurie genai gali mažinti vitamino E ir karotenoidų kiekį organizme. Jei vartojate antioksidacinių savybių turinčių maisto papildų, rinkitės tokius, kuriuos sudaro keletas antioksidantų, o ne didelė vieno kurio dozė. Vienas antioksidantas saugo silpniau nei keletas jų. Visi mokslininkai sutaria, kad vienintelė antioksidacinė molekulė nepajėgi kovoti su skirtingos kilmės oksidaciniu stresu (sukeltu ultravioletinių spindulių, užterštumo) ir negali kontroliuoti ląstelėse vykstančių procesų.
Nenaudokite antioksidacinių papildų ištisus metus, o gerkite jų tik tada, kai jaučiatės pavargę ar patiriate stresą. Kaskart keiskite vartojamą antioksidantą ar jų kompleksą ir neviršykite rekomenduojamos dozės. Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių. Maisto papildai tik padeda užpildyti mitybos spragas, bet jokiu būdu neatstoja maisto ir jame esančių naudingų medžiagų.
Iš išorės
Net jei gauname pakankamai antioksidantų su maistu ar maisto papildais, kyla klausimas, ar to pakanka odai? Juk jai kaip jokiam kitam mūsu organui (išskyrus akis) tenka tiek daug tiesioginių ultravioletinių spindulių. Jeigu jūs daug būnate gryname ore ir saulėje, galima tvirtinti, kad vien tik vidinių išteklių nepakaks.
Odai reikia ir išorinės pagalbos - antioksidantų, esančių kosmetikos priemonėse. Svarbiausia jų užduotis - pažaboti fotosenėjimą, kurį sukelia saulė. Jau ne vienus metus mokslininkai laboratorijose pluša norėdami sukurti produktą, kuris taip sustiprintų odą, kad ji būtų pajėgi pati, be cheminių filtrų, apsiginti nuo ultravioletinių spindulių. Juk antioksidantai veikia ilgiau nei kelias valandas- tiek apsaugo kremai su UV filtrais.
Kai kurios kosmetikos priemonės gaminamos su vienu antioksidantu, į kitas jų dedama net keli, pavyzdžiui, vitaminai C ir E ar antioksidacinių savybių, turintys augalų ekstraktai. Kurios rūšies priemonė veiksmingesnė? Manoma, kad su keliais antioksidantais, nes jų derinys veikia plačiau. Ar verta tikėti reklama, skelbiančia, kad gaminyje esantis antioksidantas- pats veiksmingiausias, ir kad šis dalykas įrodytas tyrimais? Nelabai. Tai su testais susijusi problema. Kiekviena laboratorija naudoja savo parengtus veiksmingumą įrodančius testus. Nepriklausomi tyrimai atliekami labai retai, nes jie itin brangūs. Kad ir kokią antioksidacinę priemonę pasirinktumėte, jos poveikį odai pastebėsite ne iš karto, o po trijų mėnesių (jei naudosite kasdien). Veidas taps skaistesnis, lygesnis, oda sveikesnė.
Kaip veikia antioksidantai?
Mūsų gyvenimo pagrindas - deguonis. Organizmas naudoja deguonį, kad sudegintų (oksiduotų) maistą Ir taip pagamintų energijos. Oksiduojant atsiranda žalingų deguonies darinių - laisvųjų radikalų, naikinančių ląsteles. Užterštumas, saulės spinduliai, rūkymas, antsvoris, nuovargis, įtampa, stresas šį procesą tik spartina. Antioksidantai - tai medžiagos, tramdančios laisvuosius radikalus, saugančios organizmą nuo ardančio oksidacinio streso poveikio, padedančios išvengti ląstelių struktūros pažeidimų.
Požymiai, kurie sufleruoja galimą ligą
Narių vertinimas: 4 / 5
Nori nenori kasdien po keletą kartų atsiduriame priešais veidrodį. O rytais ar vakarais, kai lendame po dušu, turbūt retas žvelgdamas į savo kųną manome, kad jis – mūsų sveikatos atspindys: nuo galvos iki kojų pirštų galiukų. Pirmieji daugelio ligų požymiai matomi net plika akim ir verčia nerimauti dėl savo organizmo.
* Jeigu niežti paraudusias odas vietas, atsiranda spuogelių ar mažų pūslelių, gali būti, kad jums gresia susirgti diabetu. Tą patį gali reikšti ir ant kojų atsiradęs grybelis.
* Sutinusios kulkšnys gali signalizuoti apie diabetą, reumatą, inkstų negalavimus, kartais– raisčių patempimą, dėl pernelyg didelio fizinio krūvio.
* Sutinusios blauzdos (kai paspaudus pirštais lieka įdubimai) signalizuoja inkstų ir kepenų patalogiją, bet tie patys simptomai būdingi ir esant širdies nepakankamumui.
* Patinimai po kelio girnele – skydliaukės hipertrofijos požymis.
* Netikėtai sušlubavote, suglebę blauzdų raumenys– tai gali būti nervų sistemos sutrikimas, kitaip tariant, išsėtinė sklerozė.
* Kirkšnyse lengvai užčiuopiami (net dvi savaites) mazgeliai gali būti pūlinio požymiai.
* Išskyros (ypač pūliai ir kraujas) iš lyties organų– veneros ligos, o niežėjimas– grybelinės ligos požymiai.
* Netikėtas stiprus klubų skausmas gali būti dėl artrozės ar klubų sąnarių uždegimo, bet, įtikima, ir dėl lauko audinių retėjimo (osteoporozės).
* Kai pučia ir stipriai skauda pilvo apčią, tai gali reikšti apendicitą ar žarnos auglį.
* Smarkiai išpūstas pilvas ir nuolatinis dujų kaupimasis gali būti susiję su kiaušidžių ar tiesiosios žarno vėžiu.
* Netikėtai pakitusi krūties apimtis, standumas ar ant jos pasirodžiusi „apelsininė oda“ gali būti krūties liaukos vėžio simptomai.
* Vėžio požymis gali būti sudžiūvę krūtų speneliai, ypač pavojinga, kai iš jų išsiskiria kraujas.
* Pažastyse atsiradę mazgeliai rodo uždegimą arba linfos krūties liaukos vėžį.
* Ištinęs sprandas (neužsisega viršutinė marškinių saga) gali būti tuberkuliozės požymis, skydliaukės ar limfinės liaukos vėžio simptomas.
* Netikėtas silpnumas ir sustabarėjęs dilbis, kai negalite judinti rankos, gali signalizuoti apie mikroinsultą.
* Susiformavę gumbai ant delno ir peties skausmas paprastai pranašauja reumatizmą.
* Sulinkę pečiai, be kita ko, gali reikšti osteoporozės ar endokrininių sutrikimų simptomus.
* Tarsi išblukę lūžinėjantys plaukai liudija, kad trūksta geležies arba vitamino B, o jei plaukai netikėtai ima slinkti – signalas, jog kamuoja imuninė negalė.
* Jei nuolat prakaituoja delnai, gali būti sutrikusios skydliaukės funkcijos, o jei delnai nuolat tirpsta ar niežti– panašu ir į avitaminozės, ir į diabeto požymius.
Saulės ir šilumos smūgis
Narių vertinimas: 5 / 5
Ar reikia bijoti perkaitimo? Regis, jau Įsiklausome Į specialistų patarimus karštomis dienomis be saiko nesisvilinti saulėje. Net mada pripažįsta nesuskrudusį kūną. Tačiau rizikuojančių žmonių dar labai daug.
Tipiškas (kai viso kūno temperatūra pakyla daugiau kaip 40,5 laipsnio Celsijaus) smūgis 10-20 procentų atvejų baigiasi mirtimi. Tačiau tai nebūdinga Lietuvai, kurioje oras vis dėlto nebūna tragiškai karštas.
Saulės ir Šilumos smūgis gali sukelti žymių įvairių žmogaus organų pakitimų.
Perkaisti ypač pavojinga:
- sergantiesiems sunkiomis lėtinėmis ligomis,
- išsekusiems ligoniams,
- vaikams ir vyresniems žmonėms,
- karščiuojantiesiems dėl infekcinių ligų, ypač jei ilgai būnama karštoje aplinkoje,
- storuliams ir tiems, kas turi skydliaukės sutrikimų.
Pirmieji požymiai
- susiję su centrinės nervų sistemos pažeidimais,
- veikiama ir kraujotakos sistema,
- padažnėja pulsas, kvėpavimas
- didėja širdies susitraukimo jėga,
- sutrinka sąmonė - apima vangumas,
- svaigsta galva,
- silpnėja orientacija,
- gali būti traukulių,
- pykina, vemiama.
Paveikiama kraujo krešėjimo sistema, gali sutrikti elektrolitų, kalio, natrio, kalcio pusiausvyra, keičiasi kraujo rūgštinė terpė.
Smūgis ištinka ne tik saulėkaitoje
Šilumos smūgis gali ištikti nebūtinai dėl tiesioginio saulės poveikio: tai rizikinga ypač karštoje patalpoje, net ir ligonio palatoje!
Mieste lengviau apsisaugoti, paplūdimyje Irgi galime savimi pasirūpinti, o ką daryti kaimo ūkininkui, kai žemės darbai nelaukia, kai per karščius - pati šienapjūtė?
Karštųjų kraštų patirtis paprasta; vidurdienį, kai pati kaitriausia saulė, visi kur nors slepiasi, sulenda patalpon. Žemdirbys privalo skelbti sau 2-3 valandų pietų pertrauką. Atidėti darbus. Labai svarbu gerti pakankamai daug skysčių - ir prieš patenkant į karštą aplinką, ir būnant joje.
Kylant kūno temperatūrai organizmas stengiasi Išspinduliuoti energiją. Nereiktų storai rengtis, geriau rinktis šviesius drabužius. Dėvėti galvos apdangalą.
Sumažinti karščio poveiki geriausia keičiant aplinką, slepiantis ten, kur vėsiau.
Pirmoji pagalba perkaltus
Jei kas nors pasijuto blogai, iškart perneškite žmogų į vėsią patalpą ar pavėsį. Būtinai paguldykite ant nugaros, kojas šiek tiek pakelkite pakišdami pagalvę ar suvyniotus drabužius. Šitaip gerėja galvos ir širdies kraujotaka. Išrenkite negaluojantįjį ir šaldykite kūną. Temperatūrą malšinančių vaistų nereikia. Pravers drėgna paklodė, ventiliatorius, dėti ledus aplink kaklą, galvą, po pažastimis, kirkšnyse.
įtrinti alkoholiu nerekomenduojama, kadangi įtrinant didinama odos temperatūra. Geriau ledai arba lįsti į šaltą vandenį, kad ir į vonią.
Jeigu tam, kas blogai pasijuto, tos pirminės priemonės nepadeda, reikia kreiptis į gydytojus. Kai ligonis nepajėgia gerti skysčių, statomos lašinės.
Karšta saulė ypač pavojinga vaikams
Vaikų odelė daug plonesnė, šviesesnė, švelnesnė, užtat daug jautresnė saulės spinduliams. Statydamas smėlio pilis ar gainiodamas kamuolį vaikas nė nepajunta, kaip oda virsta raudonu skauduliu. Vakare gali pablogėti savijauta, pakilti temperatūra.
Jeigu valkas apsvilo
Pakiškite ji po šaltu dušu ar apliekite šaltu vandeniu. Nudegusias vietas patepkite kremu, geriau specialiu arba vaikišku, blogiausiu atveju - kefyru. Tegu vaikas miega visiškai nuogas, apklotas lengva paklode.
2-3 dienas kaitintis reikia vengti
Tegul vaikas lieka namie arba žaidžia tik pavėsyje. Būtinai nupirkite kremo nuo saulės, nes nauja odelė labai jautri. Rengdamiesi į paplūdimį kremu ištepkite prieš valandą ar pusantros.
Mažiau būti saulėje jeigu ant vaiko kūnelio yra pigmentinių dėmių, jas reikia pridengti drabužėliais. Net ir tada valkas turėtu saulėje būti, kiek galima trumpiau, mat saulė provokuoja piktybines odos ligas.
Pagerinkite sveikatą natūraliai
Narių vertinimas: 5 / 5
Daugelio gyvenimas panašus į ilgą atidėliojimą. Vakar diena praėjo, rytdiena dar neatėjo, teturime šiandieną. Tad žiūrėkime į rudenį kaip į apsvarstymų, apsisprendimų metą. Juo labiau kad priimant šiuos sprendimus nebūtina visiems apsiskelbti. Paprasčiausiai atsiverkime teigiamiems pokyčiams.
Šį kartą pakalbėsime apie sveikatos gerinimo priemones, kurias suteikia mums pati Motina Gamta. Apie jas reikia žinoti, nes dėl nežinojimo kyla, galima sakyti, visos ligos. Daugybė studijų parašyta apie cheminių vaistų poveikį. Bet ar daug mokslininkų tiria, kodėl žmogus neserga, yra laimingas? Medicinos tėvas Hipokratas teigė, kad kiekvienos ligos pagrindas - priežastis, kurios nepanaikins jokie vaistai. Tad ar ne geriau būtų žinoti šias priežastis ir bendrauti su sveikatos daktarais?
1. Saulės šviesa. Visa, kas gyva, energijos gauna iš saulės šviesos. Šiandien daug kalbama apie saulės žalą, tačiau ji - ne tik įdegis, bet ir nepamainoma sveikatinimo priemonė. Saulėje išnokę vaisiai ir daržovės- pati geriausia energija mūsų kūnui. Saulės energiją žmogaus kūnas verčia gyvybine energija.
2. Grynas oras. Gimę mes įtraukiame į plaučius pirmą oro gurkšnį, o palikdami šį pasaulį - paskutinį. Tad visai suprantama, kad gyvenimas priklauso nuo kvėpavimo. Be šio nematomo „maisto" įmanoma išgyventi vos 5-7 minutes. Deguonis būtinas kiekvienai ląstelei. Jis ne tik teikia gyvybinės energijos, bet ir šalina iš organizme susidariusias kenksmingas medžiagas.
Kvėpuokite ramiai, giliai, nors keletą minučių per dieną darykite kvėpavimo pratimų. Tada organizmas gaus daugiau deguonies, o jūs nurimsite. Miegokite prie atviro lango, darbe darykite trumpas pertraukėles ir, jei tik jmanoma, išėję į lauką keletą kartų giliai įkvėpkite ir ramiai iškvėpkite. Kas dieną stenkitės bent 3 kilometrus nueiti pėsčiomis.
3. Švarus vanduo. Žmogaus organizme yra 70 procentų vandens. Be maisto galima išgyventi net kelias savaites, o be vandens - vos keletą dienų. Organizmas labai jautriai reaguoja į vandens trūkumą, kamuoja troškulys, išdžiūsta oda, sumažėja sekrecija.
Mėgaukitės vandeniu maudydamiesi ežere, upėje, jūroje, baseine ar duše. Kai norite gerti, rinkitės tik švarų vandenį. Tegul tai tampa ritualu: stiklinė vandens ryte, pusė valandos prieš valgį ir pusė valandos prieš miegą. Vanduo nuo seno žinomas ne tik kaip maistas, jis gali padėti įveikti negalavimus. Niekas neabejoja tinkamu kontrastinio dušo poveikiu kūnui, pirčių - kūnui ir sielai, jūros - kūnui, sielai ir protui. Ne veltui sakoma: po maudynių jautiesi lyg naujai gimęs. Tiesa, valgydami per daug neprisikimškite, nes pusę skrandžio turi užimti maistas, ketvirtadalį vanduo ir ketvirtadalį oras.
4. Kasdienis valgymas. Tai - magiška ceremonija, nes maistas pereina į sveikatą, jėgą, meilę ir šviesą. Maistas, kad sveikatintų, teiktų ilgą gyvenimą ir darną, turi būti skanus, maistingas, malonus. Svarbu:
* maitintis pagal sezoną ir gyvenamąją vietą;
* daugiau valgyti pirmoje dienos pusėje;
* vakarienę valgyti iki saulės laidos;
* maistą smulkiai sukramtyti.
Valgykite reguliariai ir tik liek, kad nejaustumėte alkio. Kuo daugiau maisto, tuo daugiau ligų. Valgykite su artimais arba mielais žmonėmis, jokių blogų jausmų ir minčių prie stalo.
5. Iškrova. Šį būdą žino net gyvūnai, juk jie neėda, kai suserga. Jokiu būdu nesiimkite drastiškų priemonių. Pradėkite nuo vienos iškrovos dienos per savaitę. Patirtas geras jausmas galbūt paskatins nepabijoti didesnių išmėginimų. Trumpalaikiai (24, 36 val.) badavimai nėra pavojingi, juos pripažįsta ir daugelis tradicinės medicinos daktarų. Žinoma, pati geriausia profilaktika- taisyklinga mityba, tačiau mums nesvetima viskas, kas žmogiška. Tad jei vis dėlto persivalgėte, sielos graužatį nugalėkite sumažinę maisto kiekį arba trumpam visai jo atsisakykite. Sugrįš ne tik kūno, bet ir sielos pusiausvyra.
6. Fiziniė veikla. Jokiu būdu neišbraukite mankštos iš savo dienotvarkės. Nesportuojantys žmonės nejaučia gyvenimo ritmo ir džiaugsmo. Jų kūnas suglebęs, lėta medžiagų apykaita. Kai sportuojame, kartu su prakaitu pašalinamos kūną sendinančios kenksmingos medžiagos. Sportuodami galite daugiau valgyti, nes daugiau suvartojate energijos. Visai nesvarbu, ką pasirinksite: gimnastikos pratimus, treniruoklius, plaukimą, aerobiką, jogą ar paprasčiausiai vaikščiosite (tai universaliausias sportas), svarbiausia, kad dirbtų raumenys, pagreitėtų kraujo apytaka, kvėpavimas taptų ritmingas ir gilus. Prieš atlikdami pratimus nepamirškite gerai išvėdinti kambario. Pradėkite nuo 15 min. pamažu ilginkite mankštos laiką iki 1 val. Kvėpuokite pro nosį,iškvėpimas turi būti šiek tiek ilgesnis už įkvėpimą.
7. Poilsis- kai ilsisi ne tik kūnas, bet ir protas. Sulėtinkite tempą, susiplanuokite dieną. Joje privalo atsirasti laiko poilsiui. Ir nesvarbu, kaip ilsėsitės - aktyviai ar pasyviai, o gal tiesiog pakeisite įprastinę veiklą. Nors trumpam atsitraukite nuo, tarkim, kompiuterių, ir pasidžiaukite mėgstamu užsiėmimu. Taigi gal paskaitykite, pasiklausykite muzikos, pašokite, atlikite jogos pratimų, pamedituokite ar net pamiegokite. Išmokite atsipalaiduoti, užmigti nors trumpam. Atsigulkite ant nugaros, rankas delnais į apačią padėkite prie šonų, kojas ištieskite taip,kad neliestų viena kitos. Būkite atsimerkę, tačiau nežiūrėkite į vieną tašką, tegul akių obuoliai juda ratu. Akys pačios užsimerks. Sekdami obuolių judesius „paleiskite" mintis, tada atsipalaiduos visas kūnas.
8. Gera laikysena. Apsižiūrėkite veidrodyje, ar nesikūprinate. Pirmoji geros laikysenos sąlyga - tiesi nugara. Išmokite tiesiai stovėti, sėdėti ir vaikščioti. Tai nesunku. Jei dirbate monotonišką darbą, kas valandą atsistokite ir pamankštinkite stuburą. Užtenka uždėti rankas ant juosmens ir truputį atsilošti. Stuburas turi tarnauti visą gyvenimą. Tausokite jį. Pasirūpinkite patogia kėde darbe, gera sėdyne mašinoje.Tai labai svarbu, nes stuburas daugiausia kenčia sėdint. Todėl kai galite gulėti - nesėdėkite, kai galite stovėti - nesėdėkite.
9. Pozityvus mąstymas, vidinis nusiteikimas. Neleiskite blogiems jausmams gadinti savo gyvenimo. Pyktis, pavydas, baimė, gobšumas - tai sielą ardantys jausmai. Apie sveikatą mąstykite tik konstruktyviai. Neįsileiskite į savo kūną emocinės depresijos, antraip ji atims gyvenimo skonį ir džiaugsmą. Gyvenkite geriausiai, kaip galite, darykite geriausia, ką galite, mąstykitegeriausiai, kaip galite.
Neatidėliokite, šiandien pradėkite kelionę link sveikesnės gyvensenos. Norėdami pasiekti tikslą būkite kantrūs. Įsiklausiusę į šiuos gamtos dėsnius, pajusite didžiulę naudą ir nugyvensite ilgą, sveiką ir laimingą gyvenimą.
Panikos priepuoliai: kaip galima juos įveikti
Narių vertinimas: 5 / 5
Panikos priepuoliai- tai užplūstančios stiprios bauginamos emocijos. Jeigu panikos priepuoliai kartojasi dažnai, juos vadiname jau panikos sindromu. Kaip įveikti šį sindromą?
Kas sukelia
Neatmetama, kad panikos sutrikimai paveldimi. Tai atspindi išankstinę, įgimtą nervų sistemos tendenciją pernelyg jautriai reaguoti į stiprias stresines situacijas ar kitus pasikeitimus.
Kitas veiksnys - sąmoninga stipri hiperventiliacija: tankus, paviršutiniškas kvėpavimas viršutine krūtinės ląstos dalimi. Taip pat įpratimas kvėpuoti dažniau, perdėtas dūsavimas užėjus prastai nuotaikai, padažnėjęs dažnio nevienodas kvėpavimas ar žiopčiojimas. Juk žinoma: kai plaučiuose per daug oro, kraujyje ima mažėti anglies dvideginio, nes jį išstumia didžiulis kiekis deguonies. Tai sukelia sudėtingus organizmo cheminės struktūros pokyčius. Menkiausias deguonies ir anglies dioksido pusiausvyros sutrikimas gali sukelti keistų fizinių panikos priepuolio pojūčių.
Baugios mintys!
Nustatyta, kad žmonės, kenčiantys nuo panikos sindromo, į fizinius netaisyklingo kvėpavimo padarinius ar stiprią savo nervų sistemos reakciją visų pirma reaguoja staiga užplūdusiomis baugiomis mintimis: „Man širdies priepuolis!" „Man - insultas!" „Tuoj mirsiu!" „Išprotėsiu!"
Dauguma žmonių pasakoja, kad maždaug metai iki pirmojo panikos priepuolio jiems jau yra tekę patirti didžiulį ilgalaikį stresą. Dažnai prisitaikydamas prie stresų žmogaus organizmas išsenka ir fiziškai, ir psichiškai. Tada ir gali pasireikšti streso sukelti kvėpavimo pokyčiai, o šiuos apsunkinti - paveldėtas didesnis polinkis sirgti panikos sutrikimu. Visa tai dar labiau skatina intensyvius nerimo simptomus. Užuot praėjęs kaip nemalonus, bet nepavojingas pojūtis, baimingas nerimas auga. Taip ima suktis užburtas ratas: nerimas, fiziniai simptomai, baimė, kad atsitiks kažkas bloga, skatina dar didesnį nerimą.
Organizmas „atmintyje" išsaugo visus pojūčius, taip pat ir siaubą keliančias reakcijas, susijusias su pirmuoju panikos priepuoliu. Pokyčiai, kuriuos žmogus gali patirti bet kada, kaip antai širdies daužymasis, nejučia pradedami sureikšminti. Bet koks nepastebėtas fizinis pojūtis ar anksčiau patirtas panašus nerimas gali nesąmoningai sukelti ar paskatinti panikos priepuolį.
Panikos priepuoliai ne tik pablogina gyvenimo kokybę, bet ir padidina didžiosios depresijos riziką.
Ar daug žmonių kenčia
Maždaug 35 proc. gyventojų teigia pastaraisiais metais patyrę panikos priepuolių. Dauguma juos sieja su konkrečiomis aplinkybėmis: kalbėjimu prieš auditoriją, egzaminais, konfliktais, netektimis, užtrukusia liga ar ilgalaikiu stresu. Tačiau daug ką panikos priepuoliai gali užklupti taip netikėtai ir taip dažnai, kad jau galima būtų diagnozuoti panikos sindromą. Nustatyta, kad, pavyzdžiui, 100 tūkst. gyventojų mieste gali būti apie 3500 (3,5 proc.) žmonių, bent kartą patyrusių panikos sindromą. Kai kurių apklausų duomenimis, tokių žmonių gali būti net iki 6 proc. Žinoma, jog nuo praėjusio amžiaus 7-to dešimtmečio šio reiškinio atvejų daugėja. Manoma, kad tai galėjo lemti greiti socialiniai pokyčiai.
Kaip sustabdyti priepuolį
Prasidedant panikos priepuoliui, pirmiausia vertėtų pagalvoti apie kvėpavimo tankį. Dažnai būna, kad jis tuo metu didesnis už normalų (kuris yra nuo 15 iki 20 įkvėpimų per minutę). Todėl net ir ne panikos priepuolio metu keliskart per dieną kiekvienam žmogui vertėtų fiksuoti savo kvėpavimo tankį. Be to, atidžiau stebėti save: kiek kartų per 10 min. žiopteli, sulaiko kvėpavimą arba kitaip netaisyklingai kvėpuoja. Kai jaučiasi ramus, nuo panikos sutrikimo kenčiantis žmogus turi bandyti kvėpuoti kaip įmanoma lėčiau ir lygiau. Pakaks to pasimokyti keliskart per dieną bandant kvėpuoti tik maždaug po keturiskart per minutę. Lengviausias būdas išmokti kvėpuoti vienodais tarpais - įkvėpus palaukti 3 sekundes, t.y. suskaičiuoti iki 3. Kad skaičiavimo tempas nebūtų per didelis, po kiekvieno skaičiaus mintyse reikėtų sau ištarti žodį, kuris trunka sekundę, tarkim: „1 tūkstantis, 2 tūkstančiai, 3 tūkstančiai". Įkvėpus ir padarius 3 sekundžių pertraukėlę, taip pat reikėtų skaičiuoti ir iškvepiant. Šitokiu būdu žmogus gali išsiugdyti raminamą 6 sekundžių kvėpavimo ciklą. Tai pat patariama nuosekliai bent dvi savaites po 10 minučių per dieną kontroliuoti savo kvėpavimą.
Nuolatos save stebint, minėti pratimai padės daug greičiau susekti ir kaipmat ištaisyti netaisyklingą kvėpavimą, kad jis vėl taptų ritmingas.
Būtina įsidėmėti beprasidedančios panikos priepuolio simptomus ir kokia tvarka jie pasireiškia. Pirmiausia tai gali būti, pavyzdžiui, nemalonus pojūtis skrandyje, paskui pakitęs širdies plakimas, tada karščio pylimas ir t.t. Tik pasireiškus pirmiesiems, jau žinomiems, priepuolio požymiams, žmogus turėtų stengtis kvėpuoti lėtai ir lygiai, kol priepuolis dar „neįsisiautėjęs" (ypač jei pasireiškia iškart 4 ar daugiau simptomų). Didelė tikimybė, kad ciklas nutrūks.
Ilgalaikė organizmo „atmintis" gali būti perprogramuojama. Kai pacientas įsitikins, kad taisyklingas kvėpavimas leidžia valdyti savo būklę, baugios mintys ims trauktis. Tačiau panikos priepuoliai gali grįžti, jeigu pacientas minėtas priemones pradės taikyti pernelyg pasyviai ar per vėlai, nedarys pertraukos per kvėpavimo pratimus, nekontroliuojamai žiopčios.
Panika ir kitos ligos
Įtardamas panikos sutrikimą, gydytojas visada turi patikrinti, ar pacientas neserga kitomis somatinėmis ligomis (pvz., skydliaukės funkcijos pakitimais), galinčiomis papildomai skatinti panikos priepuolius.
Panikos priepuolius gali sukelti ar paskatinti ir piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis arba alkoholiu. Jie taip pat gali pasireikšti gydantis nuo priklausomybių, net nuo kofeino priklausomybės- kavos ar kokakolos.
Su panika susijusi depresija irgi gali apsunkinti abiejų ligų diagnozavimą bei gydymą.
Būsena kartojasi
Žinoma, kad maždaug 35 proc. žmonių, kenčiančių dėl panikos sutrikimo, pagydomi. Likusiesiems ši būsena gali kartotis. Tokiems pacientams gali padėti vaistai ar psichoterapeutas. Kartais užtenka 2- 4 apsilankymų pas psichoterapeutą, tačiau neretai tokia psichoterapija užtrunka.
Yra dvi pagrindinės nerimui ir panikai gydyti skirtų vaistų grupės. Viena - antidepresantai, kurie efektyviai ir saugiai gydo ne tik depresiją, bet ir nerimą. Dažniausiai nerimas gydomas selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI, pavyzdžiui, Zoloft).
Vis dėlto ši vaistų grupė pasižymi pernelyg lėtu poveikiu - jis pasireiškia tik po kelių savaičių. Todėl ūmiuoju nerimo sutrikimo (panikos) tarpsniu sunku išsiversti be specifinių nerimą mažinančių anksiolitikų.
Anksiolitikais nerimo simptomai gydomi jau kelis dešimtmečius. Ši vaistų grupė greitai ir saugiai slopina nerimą, ypač jeigu pacientai patiria dažną širdies plakimą, oro trūkumą, mirties baimę ir pan. Vienas išskirtinių grupės vaistų - pasaulyje plačiausiai taikomas anksiolitikas alprazolamas (Xanax).
Šis preparatas labai greitai veikia ir efektyviai slopina paniką bei nerimą. Todėl gali būti vartojamas net intermituojamai - pagal individualius poreikius, siekiant išvengti nerimo ar panikos priepuolio dėl itin stresinių situacijų.
Panikos priepuolių simptomai
- Stiprus širdies plakimas.
- Prakaitavimas (ypač delnų ir pėdų).
- Drebulys.
- Dusulys.
- Smaugimas.
- Skausmas krūtinėje.
- Šleikštulys Galvos svaigimas, netvirtumas, silpnumas.
- Atitrūkimo nuo tikrovės ir nuo savęs jausmas.
- Nutirpimo pojūtis.
- Šiurpulys, karščio pylimas.
- Baimė prarasti savitvardą ar išprotėti.
- Mirties baimė.
Pirmieji 11 simptomų – nekenksmingi fiziniai pojūčiai, kurie gali būti glaudžiai susiję su jauduliu ir iš to kylančiu netaisyklingu kvėpavimu. Paskutiniai du - įprastos fiziologinės reakcijos į pokyčius.
Ar gerai miegate?
Miegas- tai nepakeičiamas sveikatos ir grožio pagalbininkas. Jūs iš savo patyrimo žinote, koks gražus atrodo pasaulis, kai, gerai išsimiegojusios, gaivios, įraudusios, linksmos pradedate darbo dieną! Tačiau labai dažnai žmogus tai pamiršta.
Kai kurie iki vėlyvos nakties dirba arba kur nors leidžia laiką pobūvyje, rūko, kartais geria, o paskui ilgai negali užmigti ir vartosi lovoje. Kad užsnūstų, išgeria migdomųjų vaistų. O rytą- sunki galva, numirėliškai pilkšvas veidas, blankus žvilgsnis, darbas nesiseka. Nieko nepadarysi, kiekvienam reikia ramiai pamiegoti nors 6- 8 valandas- vis tiek, ar jam tai patinka, ar ne. Gulti reikia anksti. Ne veltui liaudies išmintis sako, kad miegas iki pusiaunakčio dvigubai vertingesnis. Tiesa, kai kurių žmonių miegas dvifazis: jie giliai užmiega iš vakaro, paskui pabunda ir tik paryčiui vėl giliai užmiega. Net ir šie nelaimingieji daug geriau jausis rytą, kai ilgiau pamiegos vakare. Ne visiems žmonėms reikia vienodai ilgai miegoti; tai priklauso ir nuo aplinkos. Geriausia tai patikrinti per atostogas. Pirmomis dienomis jūs niekaip negalite išsimiegoti: esate labai pavargę, ir jums reikia ilgai miegoti. Tačiau, pakankamai pailsėję, kasdien imate pabusti vis anksčiau, o po kurio laiko iš tikrųjų pradedate pabusti su gaidžiais.
Sunku atsikelti
Daugeliui atrodo, kad nėra bjauresnio garso, kaip žadintuvo čirškimas. Mat, jis priverčia mus greitai veikti: šokti iš guolio, paskubom atlikti savo rytinį tualetą ir jau kažkur ant laiptų sukimšti bandelę. O juk būtų daug geriau, jeigu pakaktų laiko kaip reikiant prie stalo papusryčiauti ir 15 minučių atlikti rytinę mankštą! Kaip būtų gerai, jeigu išeitume iš namų kruopščiai apsirengusios ir susišukavusios, su šypsena lūpose. Jeigu mums netektų taip žaibiškai iššokti iš šilto patalo, jeigu- ak, jeigu žadintuvas paskambintų šiek tiek anksčiau ir leistų mums visiškai pabusti. Mes pasirąžytume, pajudintume rankas ir kojas, pamankštintume sąnarius, kurie nutirpo gulint, atvertume langą ir keletą kartų giliai įkvėptume. Galbūt, tokiu atveju mes galėtume net padaryti mankštą ir nusiprausti po šaltu dušu. Tačiau kaip sutaupyti laiko? Reikia išmintingai planuoti savo dieną. Iš anksto paruošti darbo planą, tiksliai jo laikytis, dirbti intensyviai. Be to, ne taip jau sunku dienos metu surasti laiko poilsiui: pas kirpėją, sėdint po džiovinimo aparatu, užmerkti akis ir apie nieką negalvoti; prigulti 10 minučių ir truputį užsnūsti; atsigaivinti prie atviro lango, giliai pakvėpuoti ir t. t.
Tinkamai suplanuota darbo diena padės išvengti nervinio išsekimo ir nuovargio, labiausiai trukdančių ramiam miegui. Jums tai gerai pažįstama! Visą kūną laužo, mintys skrieja kaskart vis kitos, o artinantis nakčiai žmogus pasidaro žvalesnis ir bijo, kad vėl neužmigs. Tokiu atveju pamėginkite atsigulti ant nugaros, rankas padėkite ant pilvo ir giliai pakvėpuokite. Sukaupkite dėmesį į paprastus klausimus, skaičiuokite iki šimto, pamėginkite įsivaizduoti raminančius garsus: bangų šniokštimą, lietaus barbenimą, miško ošimą.
Yra žinoma labai daug būdų, kaip lengviau užmigti. Prieš gulant, labai naudinga šiek tiek pasivaikščioti. Svarbiausia- nereikia gulti su perpildytu skrandžiu ir prieš naktį nevalgyti sunkių valgių. Nereikia gerti kavos, arbatos, geriau suvalgyti truputį vaisių, pavyzdžiui, obuolį. Žolių arbata (ramunėlių, pipirmėčių, erškėtuogių) taip pat padeda greičiau užmigti. Labai sveika miegoti gryname ore- prie atviro lango; tačiau prie jo nepatariama miegoti lepiems ir neramiai miegantiems žmonėms. Labai nemalonu, kai dėl nušalimo ima skaudėti raumenis (visiems žinomi skausmai strėnose). Žmonėms, kuriems visą laiką šalta, patariama įsidėti į patalą karštą pūslę, nes šiluma žmogų ramina ir migdo. Kai kurie žmonės mano, kad tai, kaip pastatyta lova, irgi turi savotišką reikšmę. Pavyzdžiui, indų medicina sako, kad miegas bus ramesnis, jeigu pro kūną einančios srovės tiesiog atitiks keturias pasaulio šalis: rytus, vakarus, šiaurę, pietus. Galbūt, tai ne visada galima įrodyti. Todėl mums nepakenks, jeigu mes išmėginsime kurį nors iš natūralių būdų, kad išmoktume užmigti. Tai geriau, negu vaistai. Triukšmas ir šviesa trukdo žmogui užmigti ir žadina jį iš miego. Todėl visai neblogai užsikimšti ausis vata! Tai daug geriau, negu užsikloti galvą antklode ir visą naktį kvėpuoti negrynu oru. Užsikloti reikia lengvai, bet šiltai. Naktiniai drabužiai neturi spausti - ne veltui daugumas moterų miega apsivilkusios naktiniais marškiniais, o ne pižama. Neįpraskite miegoti veidu žemyn! Tokia padėtis kliudo taisyklingai kvėpuoti ir palieka ant veido pėdsakus, kurie kenkia švelniai jo odai. Norint greitai užmigti, svarbiausia sąlyga- dvasios pusiausvyra. Įvairių problemų sprendimą atidėkite kitai dienai, nes, kaip sakoma, „rytas už vakarą protingesnis".
Prieš užmiegant, nereikia skaityti. Įdomi knyga priverčia galvoti, atidžiai sekti siužetą. O paskui mums nepavyksta lengvai užmigti! Be to, tokiu būdu skaitydami, gadiname sau akis. Taip pat prieš miegą nereikia vartoti jokių tablečių,- blogiausiu atveju, be gydytojo patarimo! Narkotikai turi vieną labai nemalonią savybę: žmonės prie jų pripranta, ir narkotikai nustoja juos veikę. Jeigu žmogaus silpnas charakteris, narkotikai gali tapti nesveiku poreikiu. Geriau išmėginti visa, apie ką mes čia minėjome, pradedant šilta vonia vakare, pasivaikščiojimu prieš gulant bei obuoliu ir baigiant ramunėlių arbata ir specialiais pratimais miegui. Visos šios priemonės geros tuo, kad nekenksmingos; atitinkamai įgudus, jos ima padėti ir norint galima jas keisti bei derinti.
Kad miegas būtų palonesnis, miegokite su pižama.
Rota virusai mėgsta žiemą ir pavasarį
Narių vertinimas: 5 / 5
Pirmąją informaciją apie rotavirusus 1973 m. paskelbė Australijos mikrobiologas R.Bishopas. Mokslininkas elektroniniu mikroskopu jų aptiko viduriuojančio vaiko dvylikapirštės žarnos gleivinėje. Ypatinga į ratą panaši viruso forma ir nulėmė pavadinimą (rota - lot. ratas).
Rotavirusai - dažniausia virusinio viduriavimo priežastis, ypač vaikams iki 2 metų. Lietuvoje sergančiųjų rotavirusine infekcija itin padaugėja žiemą ir pavasarį. Kaip šią infekciją laiku atpažinti ir tinkamai gydyti?
Rotavirusine infekcija - ūmi rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, dažniausiai pasireiškianti vėmimu, viduriavimu ir karščiavimu. Dažniausiai rotavirusine infekcija serga nuo pusės iki dvejų metų amžiaus, rečiau jaunesni ir vyresni vaikai bei suaugusieji. Infekcijos šaltinis - sergantis vaikas ar suaugęs viruso nešiotojas. Virusų gausiai išsiskiria su išmatomiis, per neplautas rankas patenka ant mus supančių daiktų. Pastebėta, kad vienų dvejų metų vaikai nesąmoningai kiša pirštus į burną kas kelias minutes, todėl jie sudaro didžiausią rizikos grupę. Užsikrėsti pakanka labai nedidelio virusų kiekio, todėl infekcija greitai ir lengvai plinta vaikų kolektyvuose, gydymo įstaigose, buitinio kontakto metu.
Žindomi kūdikiai rotavirusine infekcija serga rečiau ir lengviau nei maitinami dirbtinai, nes jie su motinos pienu gauna antikūnių.
Infekcijos plitimą sunku kontroliuoti dėl viruso savybių: jis apie mėnesį išsilaiko išmatose, apie 10 dienų kambario temperatūroje bei vandenyje, ant rankų - apie 4 valandas. Be to, rotavirusai atsparūs įprastoms dezinfekuojamosioms medžiagoms.
Patekę j burną per užterštas rankas, maistą, daiktus, virusai dauginasi plonosios žarnos gleivinėje ir pažeidžia jos struktūrą bei funkciją - ši atsikuria per 3-4 savaites.
Kodėl žiemą?
Rotavirusine žarnyno infekcija dar vadinama žiemos viduriavimu, nes daugiausiai ligos atvejų registruojama šaltuoju metų laiku. Tuo metu padaugėja ir sergančiųjų kvėpavimo takų infekcijomis - jie skundžiasi į rotavirusinės infekcijos panašiais simptomais: nestipria sloga, kosuliu, pykinimu ir net viduriavimu. Tad šeimos gydytojui labai svarbu atskirti vieną ligą nuo kitos. Abi ligas sieja panašūs simptomai, tačiau rotavirusinę infekciją išduoda užtrukęs viduriavimas- maždaug savaitę.
Rotavirusinės infekcijos sezoniškumas būdingas tik gyvenantiems vidutinio klimato juostoje, o Afrikoje ja sergama visus metus. JAV teritorijoje sergančiųjų skaičius taip pat priklauso nuo klimato zonų - pietvakariuose sergama dažniau. Pasak specialistų, ligos pakilimas Lietuvoje trunka iki kovo pabaigos.
Svarbu nepavėluoti
Pirmieji ligos simptomai atsiranda praėjus 1- 2 dienoms po užsikrėtimo. Dažniausiai liga prasideda staiga - vaikas ima vemti, viduriuoti gausiomis vandeningomis išmatomis, pakyla temperatūra. Todėl greitai netenka vandens ir druskų (kalio, natrio, chloro), t.y. vystosi dehidratacija. Laiku ir tinkamai neatkūrus prarastų skysčių bei druskų, gali ištikti hipovoleminis šokas - būsena, pavojinga vaiko gyvybei.
Ką turi daryti gydytojas, kad nepavėluotų diagnozuoti ligos? Įtariant rotavirusinę infekciją, būtina paimti išmatų mėginį, kuris tiriamas laboratorijoje. Tyrimas nesudėtingas, atsakymas būna po valandos pusantros.
Pasaulyje beveik kiekvienas vaikas iki 5 metų mažiausiai kartą serga rotavirusine infekcija. Sunkiau - nuo metų iki pusantrų vaikai, vėlesnio amžiaus užsikrėtę rotavirusu, jie ligos simptomus pakelia daug lengviau. Šiai infekcijai įgyjamas tik trumpalaikis imunitetas.
Reikia įžvalgumo
Specialistų teigimu, gydant rotavirusinę infekciją svarbiausia rehidracija. Jei ligonis laiku negydomas, dėl viduriavimo sumažėjęs skysčių kiekis gali negrįžtamai sutrikdyti inkstų bei širdies veiklą. Todėl labai svarbu nedelsiant ligonį girdyti specialiais tirpalais, kuriuose yra druskų ir gliukozės.
Itin svarbu stebėti vaiko būklę: besikartojantis vėmimas, dažnas ir gausus viduriavimas, suretėjęs šlapinimasis, sausos lūpos, tirštos seilės, pakitęs elgesys (vangumas ar jaudulys) rodo dehidraciją.
Sergantiems rotavirusine infekcija su geriamaisiais tirpalais rekomenduojama skirti „Smecta" - natūralaus absorbento, stiprinančio žarnų gleivinės barjerą ir absorbuojančio kenksmingas medžiagas. Jis mažina viduriavimo trukmę, yra saugus, gerai toleruojamas. Neseniai Europos pediatrų draugijos inicijuotų klinikinių tyrimų išvadose pažymėta, kad laiku skirta rehidracija ir gydymas „Smecta" sutrumpina viduriavimo laiką, pagreitina sveikimą.
Skiepai
PSO duomenimis, viduriavimą sukeliančios žarnyno infekcijos - tarp dažniausių vaikų ligų ir mirties priežasčių pasaulyje, tad nuolat ieškoma efektyvių rotavirusinės infekcijos prevencijos priemonių. 1998 m. amerikiečiai sukūrė vakciną, tačiau vėliau jos atsisakė, nes pastebėjo, kad paskiepytiems dažniau išsivysto žarnų invaginacija (nepraeinamumas).
Klinikiniai tyrimai su rotavirusinėmis vakcinomis jau daugiau kaip 20 metų atliekami Lotynų Amerikoje, JAV ir Suomijoje. Sukurta vakcina sugirdoma antrą ir ketvirtą vaiko gyvenimo mėnesį. Pasirodė, kad ji gerai toleruojama, yra saugi ir efektyvi. Dvejus metus po šių skiepų 72 proc. vaikų būna apsaugoti nuo visų rotavirusinės infekcijos formų, 85 proc. - nuo sunkių formų.
Pasaulyje per metus dėl rotavirusinės oįinfekcijos miršta apie 600 tūkst. žmonių. Jai gydyti išleidžiamas milijardas dolerių, gydytojai 500 tūkstančių kartų lankosi pas ligonius. Europoje kas metai milijonas vaikų iki 5 metų dėl rotavirusinio viduriavimo konsultuojami ambulatoriškai. Tyrimai parodė, kad vidutiniškai pusė vaikų, hospitalizuotų dėl ūmaus viduriavimo, sirgo rotavirusine infekcija.
Rotavirusinės infekcijos simptomai
*Dažnas gausus viduriavimas 5-7 dienas.
*90 proc. atvejų - vėmimas
*30 proc. - karščiavimas per 39 laipsnius
Komplikacijos: izotoninė dehidracija.
Asmens higienos pagrindai
Narių vertinimas: 5 / 5
Senovėje asmens higienai buvo skiriamas didelis dėmesys. Išties, žmogaus organizmą veikia ne tik kenksmingos gamybos sąlygos, vandenys, oro ir dirvos teršalai.
Jo sveikata priklauso ir nuo to, kokias sąlygas jis susikuria savo buityje ir asmeniniame gyvenime. Asmens higiena suprantama kaip kūno odos, jos priedų (plaukų, nagų), gleivinių bei dantų priežiūra. Svarbiausia odos funkcija - apsauginė. Padengdama kūną kartu su poodiniu riebalų sluoksniu, ji saugo giliau esančius organus nuo traumų, šalčio bei karščio, drėgmės, mikrobų, kitų žalingų aplinkos faktorių. Su prakaitu bei raginiu odos sluoksniu iš organizmo per odą pašalinamas šlapimas, šlapimo rūgštis, riebalinės rūgštys ir kt. Odai bei joje esančioms arteriolėms tenka svarbiausias vaidmuo reguliuojant kūno temperatūrą. Oda įkvepia deguonį, o išskiria anglies dvideginį ir dalyvauja dujų apykaitoje (2 %). Visas šias funkcijas gali atlikti tiktai sveika, stipri ir švari oda.
Užterštos, nesveikos odos veikla sutrinka, o tai atsiliepia ir žmogaus sveikatai.
Paskaičiuota, kad 1 cm² odos yra 145- 330 prakaito liaukų. Daugiausia jų yra delnų ir padų odoje. Be to, 1 cm² odos tenka nuo 5 iki 380 riebalinių liaukų, kurių didžiausias skaičius yra veido odoje. Kūno paviršiaus liaukos per savaitę išskiria nuo 3,5 iki 7 l prakaito ir 100-300 g riebalų. Nusilpusios odos paviršinės ląstelės bei šios išskyros sudaro labai palankias sąlygas mikrobams daugintis. Kol oda švari, dauguma mikrobų odos paviršiuje žūsta. Pavyzdžiui, šiltinės lazdelė žūsta per 10 minučių, hemolitinis streptokokas - per 2- 3 valandas. Tačiau, susilpnėjus organizmo atsparumui (peršalus, pervargus, paūmėjus lėtinėms ligoms), odos paviršiuje esančios bakterijos ima daugintis riebalų bei prakaito nutekėjimo kanalėliuose bei liaukutėse ir gali sukelti pūlines odos ligas.
Ne tik nešvari oda praranda baktericidines savybes. Šiurkšti, pleiskanojanti, sutrūkinėjusi oda taip pat lengvai pažeidžiama. Todėl susidaro palankios sąlygos bakterijoms patekti į odą.
Odos priežiūra
Ne rečiau kaip kartą per 7-10 dienų būtina maudytis vonioje arba po dušu, pirtyje. Jeigu dirbama nešvarioje aplinkoje fizinį darbą arba labiau prakaituojama, maudytis reikia dažniau. Prausiantis šiltu vandeniu su muilu, gerėja medžiagų apykaita. Šiltas vanduo sudirgina nervų galūnėles ir refleksiškai praplečia odos kraujagysles, dėl to daugiau išsiskiria prakaito, išsivalo liaukų kanalėliai. Rytais kaklą, rankas, veidą patartina prausti šiltu vandeniu, kuris geriau nuplauna susikaupusias išskyras. Kasdien reikia praustis bet kokiu tualetiniu muilu, bet jei veido oda yra sausa, geriau naudoti "minkštą" muilą arba naudoti sausai odai skirtus losjonus. Losjonu suvilgomas gabalėlis vatos ir oda valoma 1- 2 kartus per dieną.
Nusiprausus veidą reikia sausai nušluostyti minkštu rankšluosčiu, po to patepti riebiu kremų. Jei veido oda yra riebi, patartina prausti šiltu vandeniu ir naudoti muilą, skirtą riebiai odai. Po to veidą reikia nuplauti šaltu vandeniu, sausai nušluostyti šiurkščiu rankšluosčiu ir patepti riebiai odai skirtu kremu.
Rankas tenka plauti gan dažnai. Tačiau reikėtų žinoti, kad nuo dažno prausimosi šaltu vandeniu su muilu oda šiurkštėja, praranda savo švelnumą, elastingumą, pleiskanoja, sutrūksta. Norint to išvengti, rankas reikėtų tepti riebiu kremu, t. y., naudotis kremais, skirtais sausai odai.
Nagai taip pat turi būti nuolat prižiūrimi, nes jie greitai auga (per parą - 0,1 mm), po jais greitai kaupiasi nešvarumai. Prausiantis rankas, patartina naudotis šepečiu, kuris padeda pašalinti purvą iš panagių. Nereikia pjauti plonos odelės, kuri supa nagą iš šonų ir apačios, nes ją nesunku pažeisti. Dėl atsiradusio pažeidimo gali prasidėti panariciumas - sunkiai gydomas panagės pūlinis uždegimas. Laisvas nago kraštas turi būti išlindęs virš minkštos piršto dalies per 2-3 mm, nes dar trumpiau nukirptas nagas praranda savo formą, platina ir storiną pirštą.
Kai kuriu žmonių nagai greitai lūžinėja. Jei taip atsitinka, patartina juos tepti augaliniu aliejumi, maitinančiu kremu, daryti šiltas aliejaus voneles, o skalbiant drabužius - dėvėti gumines pirštines.
Padidėjęs prakaitavimas
Jis būdingas moterims prieš mėnesines ir klimakso periodu, taip pat žmonėms, turintiems didelių emocinių pergyvenimų. Sudrėkusi oda suskirsta, formuojasi jos erozija, todėl žmonės dažniau suserga grybelinėmis ligomis, piodermitais, hidrodermitais.
Tokiems žmonėms patariame nevilkėti sintetinių drabužių. Jiems padeda oro vonios, maudymasis, taip pat įvairūs dezodorantai.
Padidėjusį kojų prakaitavimą gydome taip: jos švariai nuplaunamos su muilu, sausai nušluostomos ir su tamponu ištepamos losjonu. Ypač gerai suvilgome tarpupirščius. Po 2-3 min. maunamės švarias kojines.
Plaukų priežiūra
Sveikas suaugęs žmogus turi apie 5 mln. plaukų. 30- 40 iš jų kasdien iškrinta (vėliau jie atauga), ir tai yra normalu. Tačiau organizmo sugebėjimas nuolat išauginti vėl tiek pat plaukų - ne beribis. Žmogui sergant nervinės bei endokrininės sistemos ligomis, taip pat blogai prižiūrint plaukus, jie gali iškristi pirma laiko.
Kartais plikimą galima sulėtinti arba net visai sustabdyti. Tačiau tam būtina sąlyga - teisingas gyvenimo būdas, racionali mityba, grūdinimas, tinkama plaukų priežiūra.
Jei odos ir plaukų riebumas normalus, patartina juos plauti kartą per savaitę naudojant šampūną normaliems plaukams.
Jei oda ir plaukai sausi, tai juos patartina plauti kas dvi savaites (ne dažniau kaip kas dešimt dienų). Geriausia galvą plauti minkštu vandeniu ir specialiu šampūnu.
Esant riebiai odai ir tokiems pat plaukams, galvą patartina plauti 2 kartus per savaitę. Šukuoti tokius plaukus reikia tuoj pat juos išplovus, nelaukiant kol išdžius. Geriausiai tinka šukos su plačiais dantimis. Trumpus plaukus šukuojame nuo šaknų, ilgus - nuo laisvų galų. Galima šukuoti ir masažiniu šepečiu, kuris gerai masažuoja galvą, gerina kraujo apytaką ir plaukų maitinimą.
Dantų priežiūra
Nuo mažens reikia mokyti vaiką ir reikalauti kasdien valyti bei saugoti dantis. Juos turi valyti 2 kartus - ryte papusryčiavęs ir vakare prieš miegą. Taip valant dantis, burnos ertmė, dantys ilgiausiai išlieka švarūs, o mikrobai turi blogiausias sąlygas daugintis. Tie, kurie laikosi tokio dantų priežiūros režimo, rytais nejaučia nemalonaus kvapo, ant dantų nesusidaro apnašų.
Daugelis net ir suaugusių žmonių nemoka taisyklingai valyti dantų. Priekinius dantis reikia valyti nukreipiant judesius dantų šepetėliu nuo dantenų prie danties krašto, mažų ir didelių krūminių dantų kramtomąjį paviršių valome judindami šepetėlį ratu, o užpakalinius jų paviršius - judindami šepetėlį pirmyn - atgal. Norint gerai išvalyti dantis, reikia padaryti ne mažiau kaip 300 judesių įvairiomis kryptimis.
Išvalius dantis praskalaujama šiltu vandeniu. Dantų šepetėlis turi būti kietas, o keisti jį reikia kas mėnesį.