Search

Kenksmingų aplinkos medžiagų poveikis odai

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

Kasdien mūsų organizmas patiria nesuskaičiuojamos daugybės kenksmingų medžiagų poveikį. Jos veikia kūną tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Tai gali būti tam tikros skalbimo priemonių sudėtinės dalys, dirginančios odą skalbiant, arba išmetamos automobilių dujos ir gamyklų teršalai, patenkantys į organizmą valgant arba kvėpuojant. Oda-  ypač jautrus organas, todėl reaguoja pirmiausia. Ji nebeatrodo gaivi ir švari, praranda elastingumą, ima berti, poros išsiplečia, oda parausta.

  Kaip tai atsitinka? Teršalai iš aplinkos ir maisto įsiveržia į sudėtingus organizmo medžiagų apykaitos procesus, pavyzdžiui, blokuoja energijos turinčias molekules, blogina odos aprūpinimą krauju ir netgi sukelia priešlaikinį ląstelių žuvimą. Čia svarbų vaidmenį vaidina vadinamieji laisvieji radikalai. Tai ypač pavojingos molekulės, kurių daugiau atsiranda veikiant kenksmingiems faktoriams.

Kenksmingos medžiagos, gaunamos su maistu

 Ir su maistu bei geriamuoju vandeniu šiandien mūsų organizmas gauna daugiau kenksmingų medžiagų negu prieš porą šimtmečių. Anksčiau būdavo valgomas natūralus maistas, kiek įmanoma vartojami vietiniai žemės ūkio produktai, o šiais laikais valgoma gausybė egzotiško importinio maisto arba perkami pusfabrikačiai. Tokia maisto produktų apyvarta ir tendencija rinktis šaldytą bei konservuotą maistą lemia labai sudėtingą kai kurių produktų perdirbimą. Maistą reikia paruošti ilgam transportavimui, užkirsti kelią ligų sukėlėjams, kenkėjams; į jį pridedama aromatinių, dažančių, skonį sustiprinančių medžiagų. Be to, svarbų vaidmenį vaidina ir gana didelis vandenų bei dirvožemio užterštumas tokiomis kenksmingomis medžiagomis, kaip sunkieji metalai ir pesticidai. Nors Europoje kovos su kenkėjais priemones griežtai reguliuoja įstatyminiai potvarkiai, tačiau vis dėlto vartotojai niekada negali būti tikri, kad jų laikomasi. Iš užsienio vežami produktai dažnai būna daugiau chemiškai apdoroti, kadangi tenykščiai reikalavimai neatitinka Europos Sąjungoje arba Lietuvoje galiojančių normų.

  Nuo su maistu į organizmą patenkančių nuodingų medžiagų gausos kenčia ir mūsų oda. Pirmiausia tai rodo dažnai pasitaikančios alergijos. Tačiau netgi tada, kai nebūna jokių alerginių reakcijų, kenksmingosios medžiagos visada padaro odai žalos- tada, kai organizmas bando šių medžiagų atsikratyti,- mat labai daug jų išskiriama būtent per odą.

 Skalbimo priemonių likučiai

 Skalbikliai ir skalavimo priemonės turi daugybę cheminių medžiagų, pavyzdžiui, ploviklių, kvapiųjų medžiagų, baliklių. Problematiška tai, kad šios medžiagos ilgai išlieka audinyje ir taip nuolat liečia kūną. Dėl to oda sausėja, susilpnėja jos atsparumas. Šios medžiagos gali sukelti netgi alergiją.

  Psichosocialinis stresas

 Nuotaika daro didelę ir tiesioginę įtaką odos išvaizdai. "Oda yra sielos veidrodis",— sako žinoma patarlė, tikrai puikiai apibudindama šią sąsają. Tačiau šis ryšys yra vienakryptis, ir atvirkštinės išvados,— pavyzdžiui, kad kas nors, turįs  nešvarią odą ar odos sutrikimų, esą turi dėmių ir sieloje,- padaryti negalima. Tokios ir panašios išvados, aišku, yra gryni, niekuo nepagrįsti prietarai.

 Odos nešvarumų priežastis- be kitų priežasčių-  dažnai būna dvasinės problemos, dvasinės pusiausvyros praradimas. Į žmogaus psichikos būklę oda reaguoja ypač jautriai. Liūdint oda atrodo gan blyški ir matinė, o kai žmogui per didelis darbo krūvis sukelia stresą, odą išmuša raudonos dėmės ir ima karštligiškai blizgėti akys. Tačiau visi esame pastebėję, kad itin laimingų, pasižyminčių dvasine pusiausvyra žmonių oda dažniausiai jiems nekelia jokių rūpesčių — ji tiesiog švyti.

  Emocijų kaita

 Oda atspindi ne tik pagrindines psichikos būsenas. Ji nepaprastai greitai reaguoja ir tada, kai psichika patiria net trumpalaikį dirginimą. Todėl nuraustama iš džiaugsmo ar gėdos, o išblykštama patyrus siaubą. Oda nesugeba meluoti- nė vienas kitas organas taip stipriai nepriklauso nuo psichikos, kaip ji. Kiekvieną stresinę situaciją oda reaguoja labai mažais įtempimo pokyčiais- juos galima išmatuoti.

 Dažniausiai stresinės situacijos kyla dėl pernelyg didelių profesinių ir asmeninių sunkumų. Kivirčas su partneriu, vaiko liga, skyrybos, artimųjų mirtys, piniginiai rūpesčiai, per dideli reikalavimai darbovietėje ir nesantaika su kolegomis,- šių problemų kada nors gali turėti kiekvienas iš mūsų. Kai mintys dėl šių problemų neduoda ramybės ir naktimis, psichika patiria didelę įtampą.


 Psichikos ir odos tarpusavio ryšys

 Tačiau kaipgi galima paaiškinti tai, kad oda atsispindi dvasinius sunkumus? Psichikos ir odos tarpusavio sąveikos priežastis yra nervai. Nervų sistema susideda iš kelių dalių. Skiriama centrinė, periferinė (pavaldi sąmonei) ir vegetacinė (sąmonės nevaldoma) nervų sistema. Periferinei nervų sistemai priklauso dviejų rūšių nervai, glaudžiai sąveikaujantys tarpusavyje ir papildantys vieni kitų funkcijas. Vieni jų yra motoriniai nervai. Jie perduoda judėjimo impulsą į raumenis. Tai mes galime sąmoningai kontroliuoti, šie nervai priklauso nuo mūsų valios. Pavyzdžiui, kai norime įtraukti pilvą, šis noras motoriniais nervais perduodamas tam tikroms raumenų grupėms. Kitos rūšies nervai vadinami jutiminiais. Iš pavadinimo suprantame, kad šie nervai susiję su jautrumu, taigi- pojūčiais. Jie siunčia į galvos smegenis pranešimus apie šaltį, karštį, skausmą, drėgmę ir lytėjimą. Pavyzdžiui, jeigu prisiliesite prie įkaitusio lygintuvo, jutiminiai nervai šį dirginimą tučtuojau perduos į galvos smegenis, ir jos tuojau pat reaguos. Taigi motoriniai ir jutiminiai nervai nuolatos sąveikauja — vieni siunčia pranešimus, o kiti reaguoja į juos.

 Sudėtingi valdymo procesai

 Vegetacinė nervų sistema valdo visas nesąmoningas organizmo funkcijas. Nuo jos priklauso tokių organų, kaip širdis, inkstai, skrandis, plaukai, liaukos ir kt., veikla. Vegetacinė nervų sistema reguliuoja kraujo spaudimą, prakaitavimą. Visa tai nepavaldų mūsų valiai. Pavyzdžiui, mes negalime priversti savo skrandžio padaryti pertrauką ir kol kas nevirškinti. Mes neturime jokios įtakos inkstų darbui. Nuo mūsų valios nepriklausančią nervų sistemos veiklą sąlygoja du nervų kamienai: simpatinis ir parasimpatinis. Paprastumo dėlei juos galima palyginti su akceleratoriaus ir stabdžių pedalais. Pavyzdžiui, jei sudirginama simpatinė vegetacinės nervų sistemos dalis, širdis ima plakti greičiau; ji plaka lėčiau, kai ima veikti parasimpatinė.

 Normaliai abu šie kamienai glaudžiai "bendradarbiauja", pagal poreikius slopindami arba aktyvindami organizmo funkcijas. Tačiau šių, vienas kitą papildančių, nervų kamienų veiklą gali suardyti išorinis dirginimas, visų pirma psichosocialinis stresas. Dėl to vegetacinė nervų sistema sklandžiai dirbti nebegali. To pasekmė gali būti tam tikrų organų hiperfunkcija arba hipofunkcija, pavyzdžiui, per didelis kraujo spaudimas, žarnyno negalavimai ir pan.

 Regimos pasekmės

 Dėl vegetacinių sutrikimų kinta ir odos tipas. Gali ne tik atsirasti trumpalaikių pokyčių, bet ir pakisti jos išvaizda. Taip kadaise buvusi sausoka oda gali tapti jautri, linkusi į alergijas. Kitu atveju normali oda tampa labai sausa, vietomis netgi pleiskanoja. Būna ir taip, kad psichosocialinis stresas odos riebalų liaukas priverčia dirbti per daug intensyviai, ir todėl atsiranda inkštirų. Galimi įvairūs variantai.

Psichosocialinis stresas ir odos ligos

 Psichosocialinis stresas gali būti odos ligų pradžia. Be vegetacinės nervų sistemos sutrikimų čia turi įtakos ir imuninė sistema. Įrodyta, kad organizmo apsauga streso metu veikia kitaip negu normaliomis sąlygomis. Tada gaminama mažiau gynybinių ląstelių, imuninė sistema reaguoja lėčiau. Taigi ligų sukėlėjams veikti lengviau. Tai reiškia, kad gali išsivystyti odos uždegimai ar plisti grybeliai. Ypač neigiamas psichosocialinio streso poveikis gali pasireikšti jau esant odos sutrikimams ar ligoms.