Aplinkos poveikis

Karščio, šalčio ir oro taršos poveikis odai

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Nuodugniais tyrimais įrodyta saulės spindulių žala odai. Saulės spinduliai gali pažeisti odos struktūrą. Pasekmės- per anksti atsirandančios raukšlės, odos tinimas, brinkimas bei rimtos ligos, tokios kaip odos vėžys.

Vasaros mėnesiais padidėjęs oro drėgnumas gali paskatinti odos riebalų liaukų veiklą, dėl to turintiems spuogų dar padaugėja rūpesčių. Padidėjęs prakaitavimas gali sudirginti odą- gausiau prakaituojančiose vietose ją gali peršėti.

Apsauga nuo saulės karščio

 • Geriausia apsauga nuo saulės - vengti saulės vonių ir apskritai mažiau būti saulės atokaitoje.

 • Tepkite odą, ypač veido, apsauginiu kremu, kurio SPF (saulės apsaugos faktorius) — mažiausiai 15. Rinkitės nuo saulės apsaugančias kasdienes odos priežiūros priemones- makiažo pagrindą, dieninį kremą, kad atskirai nereikėtų rūpintis, kaip apsaugoti odą nuo saulės.

 • Pridenkite kuo didesnį odos plotą: užsidėkite skrybėlę, dėvėkite lengvus, bet ilgarankovius drabužius, mūvėkite ilgas kelnes.

 • Atsigaivinkite drungnu vandeniu vonioje ar po dušu.

 Oro tarša

 Cigarečių dūmais ar automobilių išmetamosiomis dujomis užterštoje aplinkoje organizme padaugėja laisvųjų radikalų. Manoma, kad laisvieji radikalai kenkia odos ląstelėms pažeisdami kolageno ir elastino skaidulas ir dėl to spartina senėjimo procesą.

 Oro teršalai gali pažeisti natūralų odos drėgmės balansą. Oda išsausėja, užsikemša poros ir dėl to atsiranda spuogų.

 Apsauga nuo užteršto oro

 • Valgant ir geriant į organizmą patenkantys antioksidantai stabdo laisvųjų radikalų veiklą, todėl patartina į valgiaraštį įtraukti daug antioksidantų turinčių produktų.

 • Daugelyje odos priežiūros priemonių yra antioksidantų, tokių kaip vitaminai A, C ir E, tačiau kol kas nesutariama, ar jie tikrai įsiskverbia į odos ląsteles ir daro ilgalaikį teigiamą poveikį. Jei jūsų negąsdina papildomos išlaidos, galite išmėginti įvairias odos priežiūros priemones su šiais vitaminais- galbūt jums pavyks rasti itin tinkamų savo odai.

 • Prieš miegą nuvalykite nuo odos susikaupusius nešvarumus ir grimą.

Žiemos šalčiai

 Atšalus orams oda tampa jautresnė, ją žeidžia šaltis ir žvarbūs žiemos vėjai. Šaltu oru sulėtėja kraujotaka, o kartu-  ir medžiagų apykaita, taigi odos ląstelės gauna mažiau deguonies.

 Nuo šalto, vėjuoto, žvarbaus oro oda tampa sausesnė, šerpetoja, suskeldėja. Per šalčius odą dažnai traukia. Dėl dehidratacijos gali paūmėti odos ligos, pavyzdžiui, egzema. Dėl didelių temperatūros svyravimų, kai iš šiltų patalpų patenkama tiesiai į šaltį ir atvirkščiai, gali išsiplėsti veido kraujagyslės ar paūmėti rožinė. Nenorėdami šalti, žiemą patiriame įvairių problemų. Centrinis šildymas, sunkūs apklotai, elektrinės antklodės, sandariai uždaryti langai- visa tai sausina odą. Dėl to ji pradeda be laiko vysti, tampa papurtusi ir spuoguota, aplink akis atsiranda raukšlių.

 Odos apsauga nuo šalčio

 • Kuo mažiau prišildykite patalpas. Jei per šalta, geriau šiltai apsirenkite.

 • Palaikykite normalią šildomų patalpų oro drėgmę-  šalia radiatorių ar kitų šilumos šaltinių statykite indus su vandeniu arba įsigykite oro drėkintuvą.

 • Venkite elektrinių antklodžių ir kitų šildytuvų. Miegant su jais kūnas gali perkaisti.

 • Naktį palikite atvirą langą, kad įeitų gryno oro ir reguliariai dienos metu vėdinkite kambarius.

 • Vilkėkite vieną ant kito laisvus, neaptemptus drabužius. Smarkiai aptempti drabužiai gali sutrikdyti kraujotaką, o prigludę prie kūno audiniai dažnai erzina odą.

 • Žiemą reguliariai mankštinkitės, kad pagerėtų kraujo apytaka.

 • Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.

 • Vartokite kokybišką drėkinamąjį kremą, ypač eidami į lauką.

Alkoholio ir vaistų poveikis odai

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Kaip ir viskas, kas patenka į organizmą, alkoholis daro poveikį bendrai sveikatos būklei. Vadovaudamiesi naujausiais tyrimais, specialistai pabrėžia, kad nedidelis alkoholio kiekis yra naudingas sveikatai, - pasirodo, saikingai vartojami svaigieji gėrimai tikrai mažina riziką susirgti širdies ligomis, kurios yra viena svarbiausių tiek vyrų, tiek moterų mirtingumo priežasčių. Tyrimai  taipogi parodė, kad ypač saikingas baltojo arba raudonojo vyno vartojimas sveikatai yra greičiau naudingas negu kenksmingas.

Vynas skatina pasišalinti nereikalingus medžiagų apykaitos produktus, vyne esančios rūgimo rūgštys nuo kraujagyslių sienelių nuvalo nuosėdas, pagerėja kraujotaka, oda atrodo jaunesnė ir gaivesnė. Žinoma, viskas labai greitai apsiverčia aukštyn kojomis, kai po vienos taurelės išgeriama dar ir dar. Alkoholio perteklius, o ypač labai stipraus alkoholio (pavyzdžiui: degtinės, likerio) vartojimas akivaizdžiai gadina odą. Gali sutrūkinėti smulkiausios kraujagyslės, išsiplečia poros, oda atrodo riebi ir nešvari. Be to, dėl sutrikdytos kraujotakos atsiranda vandens sankaupų, vadinamųjų edemų, ir visų pirma dėl to veidas atrodo blyškus, papurtęs ir sudribęs.

Alkoholio poveikis

 • Alkoholis skatina skysčių išsiskyrimą iš organizmo, atimdamas iš ląstelių gyvybinę drėgmę. Dėl to gali atsirasti ankstyvo senėjimo požymių, tokių kaip sausa, pleiskanota ir raukšlėta oda.

 • Alkoholis eikvoja organizmui gyvybiškai būtinas medžiagas, tarp jų - vitaminus A, B ir E.

 • Alkoholis gali sustiprinti žalingą laisvųjų radikalų poveikį audiniams, atsiliepiantį ir odos išvaizdai bei struktūrai.

 • Alkoholis išplečia kraujagysles- dėl to oda iš pradžių skaisčiai parausta. Tačiau per daug išgėrus sutrinka kraujotaka ir odos ląstelėms pritrūksta deguonies. Tai kenkia odai- dėl to pradeda trūkinėti kraujagyslės, padidėja rizika susirgti viena odos ligų- rožine.

 • Alkoholis kartais atima apetitą ir dėl pablogėjusios mitybos oda nesveikai pagelsta.

  Besaikis alkoholio vartojimas

 Nors alkoholis daugeliu atžvilgių kenkia odai, nėra būtinybės apskritai jo atsisakyti ir neleisti sau šio malonumo jokia proga.

 • Daugeliui žmonių nekenkia saikingai vartoti alkoholinius gėrimus -  pavyzdžiui, išgerti vieną ar dvi taures vyno per dieną. Išgėrus daugiau alkoholis jau neduoda jokios naudos ir tik kenkia sveikatai.

 • Alkoholio poveikis priklauso ne tik nuo išgeriamo kiekio, bet ir nuo to, per kiek laiko jis suvartojamas. Jeigu šiokiadieniais „sutaupytą" normą iškart įvykdysite per savaitgalio išgertuves, perkrausite kepenis ir užnuodysite  organizmą toksinų pertekliumi. Beje, išgertas alkoholis net 24 valandas skystina kraują, stabdo krešulių susidarymą ir kartu gerina širdies veiklą, taigi geriausia svaigalų gerti dažniau, bet labai saikingai.


 Kai kurie žmonės turi itin atsargiai vartoti alkoholį:

 • Kepenų ligoniai.

 • Praeityje smarkiai gėrę žmonės.

 • Vartojantys vaistus, kurių sąveika su alkoholiu nepageidautina.

 • Vairuotojai.

 • Sudėtingų, galinčių sužeisti įrenginių operatoriai.

 • Nėščios moterys – išvis nevartoti alkoholio.

 • Moterys apskritai turi atsargiau vartoti svaigalus. Moterų kūno masė mažesnė negu vyrų, be to, jos turi palyginti daugiau riebalų ir mažiau raumenų, tad moters organizme mažiau fermentų, skaidančių alkoholį. Todėl moterys šiuo atžvilgiu labiau pažeidžiamos.

  Vaistai ir oda

 Nemažai ir gydytojo skiriamų, ir be recepto parduodamų vaistų gali turėti neigiamos įtakos jūsų odai:

 • Antibiotikai gali sukelti bėrimą.

 • Kontraceptinės tabletės ar pakaitinės hormonų terapijos preparatai gali sukelti jautrumą saulės šviesai, dėl kurio kartais sutrinka pigmentacija.

 • Kai kurie žmonės gali būti alergiški ne patiems vaistams, o vaistų kapsulei ar dažomosioms jų medžiagoms.

 Jei vartojant vaistus išbėrė odą ar pastebėjote alerginę reakciją, kreipkitės į gydytoją ar vaistininką. Imdami receptą, paklauskite jį išrašiusio gydytojo, koks galimas šalutinis paskirtų vaistų poveikis, kuris gali atsiliepti ir jūsų odai.

Kenksmingų aplinkos medžiagų poveikis odai

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Kasdien mūsų organizmas patiria nesuskaičiuojamos daugybės kenksmingų medžiagų poveikį. Jos veikia kūną tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Tai gali būti tam tikros skalbimo priemonių sudėtinės dalys, dirginančios odą skalbiant, arba išmetamos automobilių dujos ir gamyklų teršalai, patenkantys į organizmą valgant arba kvėpuojant. Oda-  ypač jautrus organas, todėl reaguoja pirmiausia. Ji nebeatrodo gaivi ir švari, praranda elastingumą, ima berti, poros išsiplečia, oda parausta.

  Kaip tai atsitinka? Teršalai iš aplinkos ir maisto įsiveržia į sudėtingus organizmo medžiagų apykaitos procesus, pavyzdžiui, blokuoja energijos turinčias molekules, blogina odos aprūpinimą krauju ir netgi sukelia priešlaikinį ląstelių žuvimą. Čia svarbų vaidmenį vaidina vadinamieji laisvieji radikalai. Tai ypač pavojingos molekulės, kurių daugiau atsiranda veikiant kenksmingiems faktoriams.

Kenksmingos medžiagos, gaunamos su maistu

 Ir su maistu bei geriamuoju vandeniu šiandien mūsų organizmas gauna daugiau kenksmingų medžiagų negu prieš porą šimtmečių. Anksčiau būdavo valgomas natūralus maistas, kiek įmanoma vartojami vietiniai žemės ūkio produktai, o šiais laikais valgoma gausybė egzotiško importinio maisto arba perkami pusfabrikačiai. Tokia maisto produktų apyvarta ir tendencija rinktis šaldytą bei konservuotą maistą lemia labai sudėtingą kai kurių produktų perdirbimą. Maistą reikia paruošti ilgam transportavimui, užkirsti kelią ligų sukėlėjams, kenkėjams; į jį pridedama aromatinių, dažančių, skonį sustiprinančių medžiagų. Be to, svarbų vaidmenį vaidina ir gana didelis vandenų bei dirvožemio užterštumas tokiomis kenksmingomis medžiagomis, kaip sunkieji metalai ir pesticidai. Nors Europoje kovos su kenkėjais priemones griežtai reguliuoja įstatyminiai potvarkiai, tačiau vis dėlto vartotojai niekada negali būti tikri, kad jų laikomasi. Iš užsienio vežami produktai dažnai būna daugiau chemiškai apdoroti, kadangi tenykščiai reikalavimai neatitinka Europos Sąjungoje arba Lietuvoje galiojančių normų.

  Nuo su maistu į organizmą patenkančių nuodingų medžiagų gausos kenčia ir mūsų oda. Pirmiausia tai rodo dažnai pasitaikančios alergijos. Tačiau netgi tada, kai nebūna jokių alerginių reakcijų, kenksmingosios medžiagos visada padaro odai žalos- tada, kai organizmas bando šių medžiagų atsikratyti,- mat labai daug jų išskiriama būtent per odą.

 Skalbimo priemonių likučiai

 Skalbikliai ir skalavimo priemonės turi daugybę cheminių medžiagų, pavyzdžiui, ploviklių, kvapiųjų medžiagų, baliklių. Problematiška tai, kad šios medžiagos ilgai išlieka audinyje ir taip nuolat liečia kūną. Dėl to oda sausėja, susilpnėja jos atsparumas. Šios medžiagos gali sukelti netgi alergiją.

  Psichosocialinis stresas

 Nuotaika daro didelę ir tiesioginę įtaką odos išvaizdai. "Oda yra sielos veidrodis",— sako žinoma patarlė, tikrai puikiai apibudindama šią sąsają. Tačiau šis ryšys yra vienakryptis, ir atvirkštinės išvados,— pavyzdžiui, kad kas nors, turįs  nešvarią odą ar odos sutrikimų, esą turi dėmių ir sieloje,- padaryti negalima. Tokios ir panašios išvados, aišku, yra gryni, niekuo nepagrįsti prietarai.

 Odos nešvarumų priežastis- be kitų priežasčių-  dažnai būna dvasinės problemos, dvasinės pusiausvyros praradimas. Į žmogaus psichikos būklę oda reaguoja ypač jautriai. Liūdint oda atrodo gan blyški ir matinė, o kai žmogui per didelis darbo krūvis sukelia stresą, odą išmuša raudonos dėmės ir ima karštligiškai blizgėti akys. Tačiau visi esame pastebėję, kad itin laimingų, pasižyminčių dvasine pusiausvyra žmonių oda dažniausiai jiems nekelia jokių rūpesčių — ji tiesiog švyti.

  Emocijų kaita

 Oda atspindi ne tik pagrindines psichikos būsenas. Ji nepaprastai greitai reaguoja ir tada, kai psichika patiria net trumpalaikį dirginimą. Todėl nuraustama iš džiaugsmo ar gėdos, o išblykštama patyrus siaubą. Oda nesugeba meluoti- nė vienas kitas organas taip stipriai nepriklauso nuo psichikos, kaip ji. Kiekvieną stresinę situaciją oda reaguoja labai mažais įtempimo pokyčiais- juos galima išmatuoti.

 Dažniausiai stresinės situacijos kyla dėl pernelyg didelių profesinių ir asmeninių sunkumų. Kivirčas su partneriu, vaiko liga, skyrybos, artimųjų mirtys, piniginiai rūpesčiai, per dideli reikalavimai darbovietėje ir nesantaika su kolegomis,- šių problemų kada nors gali turėti kiekvienas iš mūsų. Kai mintys dėl šių problemų neduoda ramybės ir naktimis, psichika patiria didelę įtampą.


 Psichikos ir odos tarpusavio ryšys

 Tačiau kaipgi galima paaiškinti tai, kad oda atsispindi dvasinius sunkumus? Psichikos ir odos tarpusavio sąveikos priežastis yra nervai. Nervų sistema susideda iš kelių dalių. Skiriama centrinė, periferinė (pavaldi sąmonei) ir vegetacinė (sąmonės nevaldoma) nervų sistema. Periferinei nervų sistemai priklauso dviejų rūšių nervai, glaudžiai sąveikaujantys tarpusavyje ir papildantys vieni kitų funkcijas. Vieni jų yra motoriniai nervai. Jie perduoda judėjimo impulsą į raumenis. Tai mes galime sąmoningai kontroliuoti, šie nervai priklauso nuo mūsų valios. Pavyzdžiui, kai norime įtraukti pilvą, šis noras motoriniais nervais perduodamas tam tikroms raumenų grupėms. Kitos rūšies nervai vadinami jutiminiais. Iš pavadinimo suprantame, kad šie nervai susiję su jautrumu, taigi- pojūčiais. Jie siunčia į galvos smegenis pranešimus apie šaltį, karštį, skausmą, drėgmę ir lytėjimą. Pavyzdžiui, jeigu prisiliesite prie įkaitusio lygintuvo, jutiminiai nervai šį dirginimą tučtuojau perduos į galvos smegenis, ir jos tuojau pat reaguos. Taigi motoriniai ir jutiminiai nervai nuolatos sąveikauja — vieni siunčia pranešimus, o kiti reaguoja į juos.

 Sudėtingi valdymo procesai

 Vegetacinė nervų sistema valdo visas nesąmoningas organizmo funkcijas. Nuo jos priklauso tokių organų, kaip širdis, inkstai, skrandis, plaukai, liaukos ir kt., veikla. Vegetacinė nervų sistema reguliuoja kraujo spaudimą, prakaitavimą. Visa tai nepavaldų mūsų valiai. Pavyzdžiui, mes negalime priversti savo skrandžio padaryti pertrauką ir kol kas nevirškinti. Mes neturime jokios įtakos inkstų darbui. Nuo mūsų valios nepriklausančią nervų sistemos veiklą sąlygoja du nervų kamienai: simpatinis ir parasimpatinis. Paprastumo dėlei juos galima palyginti su akceleratoriaus ir stabdžių pedalais. Pavyzdžiui, jei sudirginama simpatinė vegetacinės nervų sistemos dalis, širdis ima plakti greičiau; ji plaka lėčiau, kai ima veikti parasimpatinė.

 Normaliai abu šie kamienai glaudžiai "bendradarbiauja", pagal poreikius slopindami arba aktyvindami organizmo funkcijas. Tačiau šių, vienas kitą papildančių, nervų kamienų veiklą gali suardyti išorinis dirginimas, visų pirma psichosocialinis stresas. Dėl to vegetacinė nervų sistema sklandžiai dirbti nebegali. To pasekmė gali būti tam tikrų organų hiperfunkcija arba hipofunkcija, pavyzdžiui, per didelis kraujo spaudimas, žarnyno negalavimai ir pan.

 Regimos pasekmės

 Dėl vegetacinių sutrikimų kinta ir odos tipas. Gali ne tik atsirasti trumpalaikių pokyčių, bet ir pakisti jos išvaizda. Taip kadaise buvusi sausoka oda gali tapti jautri, linkusi į alergijas. Kitu atveju normali oda tampa labai sausa, vietomis netgi pleiskanoja. Būna ir taip, kad psichosocialinis stresas odos riebalų liaukas priverčia dirbti per daug intensyviai, ir todėl atsiranda inkštirų. Galimi įvairūs variantai.

Psichosocialinis stresas ir odos ligos

 Psichosocialinis stresas gali būti odos ligų pradžia. Be vegetacinės nervų sistemos sutrikimų čia turi įtakos ir imuninė sistema. Įrodyta, kad organizmo apsauga streso metu veikia kitaip negu normaliomis sąlygomis. Tada gaminama mažiau gynybinių ląstelių, imuninė sistema reaguoja lėčiau. Taigi ligų sukėlėjams veikti lengviau. Tai reiškia, kad gali išsivystyti odos uždegimai ar plisti grybeliai. Ypač neigiamas psichosocialinio streso poveikis gali pasireikšti jau esant odos sutrikimams ar ligoms.

Netikusi mityba kenkia odai

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Visiškai neperdedant galima pasakyti, kad oda yra ne tik sielos, bet ir mūsų skrandžio veidrodis. Patarlė sako: "Esi tas, ką valgai", ir ji tinka kalbant apie gerą savijautą, energiją ir išvaizdą. Jei organizmas blogai aprūpinamas maisto medžiagomis, jei ląstelėms trūksta svarbių energiją teikiančių medžiagų: vitaminų, mineralų ir mikroelementų- kenčia ir oda. Ji atrodo blyški ir pavargusi, praranda gyvybingumą bei elastingumą ir tampa ne tokia atspari įvairiems sutrikimams ir ligoms.

Dažnai mitybos klaidas pirmiausia atskleidžia oda. Kas valgo per daug riebaus ar saldaus maisto, kieno lėkštėje mėsos ir dešros daugiau negu šviežių vaisių ir daržovių, kas teikia pirmenybę mėsainiams, dešrainiams, keptoms bulvėms, kokakolai ir saldiems limonadams, bet nusigręžia nuo salotų, jogurto, varškės, nemaltų grūdų produktų ir šviežių vaisių sulčių, to savijauta iš pradžių tikriausiai labai nepablogės, tačiau maisto medžiagų trūkumą aiškiai parodys oda: ji taps dėmėta, spuoguota, staiga pradės sausėti arba riebaluotis.

 Nesveikas žarnynas nesveika oda

 Dažnai liga nepastebimai prasideda žarnyne. Būtent jame pasisavinamos maisto medžiagos. Jos suskaidomos į mažas daleles ir perduodamos į kraują. Jeigu žarnynas nuolat yra varginamas netinkama mityba, jis nebegali optimaliai virškinti, ir tada organizmas nepakankamai aprūpinamas vertingomis medžiagomis.

 Taigi gali atsitikti taip, kad ir gausiai bei įvairiai valgant organizmui ims trūkti įvairių reikalingų medžiagų, ir dėl to nukentės oda- prastės jos išvaizda. Taigi pernelyg jautri, į bėrimus ir niežulį linkusi oda gali būti chroniško žarnyno veiklos sutrikimo ir vidurių užkietėjimo ženklas. Labai sausa, dėmėta oda gali rodyti, jog trūksta nesočiųjų riebiųjų rūgščių ir vitamino E, o uždegiminiai odos pokyčiai ir prastai gyjančios žaizdos gali būti slapto vitaminų A, B6, C ir mikroelemento cinko deficito požymis.

 Dažnai odos funkcionavimas sutrinka, kai ją sudirgina drauge daugybė kenksmingų veiksnių. Savaime suprantama, tam turi įtakos ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai: pavyzdžiui, nesveikas, mažai vertingų medžiagų turintis maistas arba dvasinės pusiausvyros praradimas.

 Niekada ne per vėlu

 Pasiryžus nuodugniai gydyti nuvargintą žarnyną, reikia keisti mitybos įpročius: teikti pirmenybę šviežiems daug vitaminų ir mineralinių medžiagų turintiems produktams, o be to, reikia tinkamai prižiūrėti odą- suteikti galimybę jai gauti pakankamai deguonies. Tada galima patirti tikrą stebuklą. Oda visiškai pasikeis. Anksčiau atrodžiusi blausi, dėmėta, nuvargusi ji staiga suspindės grožiu, gaivumu ir taps elastinga. Todėl jūs neturėtumėte bijoti labai atidžiai apgalvoti savo mitybą, t. y. atsisakyti maisto produktų, kurie yra jūsų odos "priešai", ir pradėti valgyti tai, kas sveika.

 Odos priešai ir draugai

 Kartkartėmis pasmaguriauti anksčiau išvardintais maisto produktais tikrai ne nuodėmė-  tada jie nepakenks jūsų odai. Žinoma, jūs turėtumėte vengti vartoti nuolat ir vis tą patį maistą, nes antraip gali iškilti įvairių problemų, ir tikriausiai praslinks nemaža laiko, kol oda vėl atrodys gaivi ir sveika. Jūs galite padėti savo odai valgydami tokius maisto produktus, kurie turi daug naudingų medžiagų: vitaminų, mineralų ir mikroelementų. Jie suteikia odai gyvybingumo, elastingumo ir jaunatvišką išvaizdą. Įtraukdami šiuos maisto produktus į savo racioną, sudarykite įvairų ir išmoningą mitybos planą.

 Gamindami valgį atkreipkite dėmesį į sveikus maisto ruošimo metodus, kurie padeda išsaugoti kuo daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pirmenybę teikite ne labai gerai iškepusiems, o troškintiems ir virtiems patiekalams. Beje, ilgai virti nederėtų. Daržoves ir salotas, prieš ruošiant, reikia nuplauti tekančiu vandeniu ir susmulkinti- tik stambiai. Ilgai laikomų atvirame ore, mirkomų vandenyje ir šildomų daržovių labai greitai suyra daugelis maistingųjų medžiagų. Valgykite neskubėdami ir pasirūpinkite, kad prie stalo vyrautų rami, draugiška atmosfera- taip jūsų organizmas galės geriau pasisavinti maistą. Ypač daug dirbantys žmonės kasdien skuba ir dažnai to nepaiso.

 Maisto produktai, turintys įtakos odai

 Odos priešai

 • Mėsa ir dešra: kepta, apskrudusi mėsa, visų pirma kiauliena; riebi mėsa ir riebios dešros; rūkyti produktai (kumpis, lašiniai). • Rūkyta žuvis. • Kepant labai apskrudę valgiai (pavyzdžiui, kepti ant žarijų, virš atviros ugnies). • Druska ir prieskoniai: aštrūs ir labai sūrūs patiekalai.  • Maisto produktai, kuriuose yra dažų ir aromatinių medžiagų.  • Konservai.  • Riebūs arba daug cukraus turintys padažai ir prieskoniai, pavyzdžiui: aštrus pomidorų padažas, majonezas.  • Greitai paruošiamas maistas (mėsainiai. bulvių lazdelės).  • Rafinuotų miltų produktai.  • Daug cukraus turintys maisto produktai, pavyzdžiui: šokoladas, saldainiai, ledai, pyragaičiai.  • Labai saldūs gėrimai.  • Daug cheminių priedų turintys gėrimai ir patiekalai.

 Odos draugai

 • Daržovės, pavyzdžiui: artišokai, avokados, žiediniai kopūstai, brokoliai, žirniai, bukagalės morkos, bulvės, česnakai, burokėliai, salierai, svogūnai.  • Salotos, pavyzdžiui, žaliosios salotos (sultenės, gūžinės salotos, endivijų salotos, cikorija).  • Švieži žoliniai augalai, pavyzdžiui: petražolės, laiškinis česnakas, rozmari-nas, čiobreliai, bazilikas.  • Daigai, ūgliai.  • Vaisiai, pavyzdžiui: ananasai, obuoliai, abrikosai, bananai, žemuogės, mėlynės, avietės, gervuogės, kiviai, melionai, citrusiniai vaisiai.

 Kiti odos būklę gerinantys maisto produktai

 • Pienas ir pieno produktai. • Rupių miltų gaminiai. • Ryžiai su lukštais. • Riešutai, migdolai. • Šviežia žuvis. • Paukštiena (saikingai). • Liesa mėsa (saikingai). • Mineralinis vanduo ir žolelių arbatos.

 

Rūkymo poveikis odai

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

 Vargu ar yra nežinančių, kad rūkyti nesveika. Rūkymo sukeliamų ligų ir kitų problemų sąrašas labai ilgas - nuo emfizemos ir plaučių vėžio iki blogo burnos kvapo ir pageltusių dantų. Tačiau turbūt ne visi žino, kad rūkymas taip pat daro daug žalos odai.

 Tabako dūmuose yra daugiau kaip 4000 cheminių medžiagų ir beveik visos jos kenkia daugeliui gyvybinių sistemų. Ypač kenksmingi trys tabako dūmų komponentai.

• Nikotinas yra narkotinį poveikį darantis rūkalų elementas. Per plaučius jis žaibiškai patenka į kraujotaką ir pasiekia smegenis maždaug per septynias sekundes. Nikotinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, dėl to pagreitėja širdies plakimas ir padidėja kraujospūdis. Ant kraujagyslių sienelių nusėda daugiau riebalų, susiaurėja arterijos, per kurias kraujas patenka į širdies raumenį, todėl į odą patenka mažiau kraujo, pablogėja apsirūpinimas maisto medžiagomis, susilpnėja ląstelių gebėjimas regeneruotis. Oda atrodo blyški, veidas ir kaklo sritis papilkėja, anksčiau atsiranda raukšlių. Nikotinas taip pat skatina kraujo krešulių susidarymą- dėl to gali ištikti insultas ar infarktas.

  • Rūkomasis popierius yra daugiau kaip 1000 cheminių medžiagų mišinys. Jame yra įvairiausių organizmo audinius dirginančių komponentų ir mažiausiai 60 kancerogenų (vėžį sukeliančių junginių). Rūkant cigaretę, rūkomojo popieriaus dūmų dalelės nusėda plaučiuose ir kvėpavimo takuose, užteršia visą organizmą. Tai didina riziką susirgti plaučių, taip pat burnos, ryklės, gerklės, stemplės, pūslės, kasos ir inkstų vėžiu.

 • Anglies monoksidas išstumia deguonį iš hemoglobino, dėl to kraujyje ir kartu visame organizme sumažėja bendras deguonies kiekis. Audiniai nukenčia dėl deguonies trūkumo ir todėl sutrinka ląstelių veikla.

 Rūkymas ir oda

 Paskelbta nemažai mokslinių tyrimų, kuriuose lyginama rūkančių ir nerūkančių žmonių oda. Rezultatai tikrai liudijantys rūkančiųjų nenaudai.

 • Raukšlės. Visi be išimties tyrimai rodo, kad rūkančių žmonių oda kur kas labiau raukšlėta negu nerūkančių. Kai kurių tyrimų duomenimis, žmonės, per dieną surūkantys iki 20 cigarečių, raukšlių turi beveik penkis kartus daugiau negu visai nerūkantys. Kiti tyrimai rodo, kad rūkančių žmonių oda pradeda raukšlėtis kartais net 20 metų anksčiau nei nerūkančių. Šių skirtumų priežastys įvairios. Dėl rūkymo pažeidžiamos kolageno ir elastino skaidulos, oda tampa ne tokia stangri. Nuolat užsitraukiant dūmo formuojasi raukšlės aplink lūpas, akis ir kaktoje.

Odos spalva ir tekstūra. Mėgėjų rūkyti odą subjauroja ne tik raukšlės. Jų veidas nublykšta, papilkėja, ant nosies ir skruostų atsiranda raudonų dėmių - tai vadinamųjų sutrūkinėjusių kraujagyslių tinklas. Priežastis- dėl rūkymo sutrikusi kraujotaka. Oda tampa kieta ir diržinga, panašiai kaip mėgėjų kaitintis saulėje -  taip pat dėl to, kad pažeidžiama kolageno ir elastino struktūra.

 • Odos vėžys. Nikotino mėgėjai rizikuoja susirgti odos vėžiu, o susirgę daug sunkiau sveiksta - po gydymo kurso rūkantiems ši liga dažniau atsinaujina. Rūkantiems žmonėms po operacijų blogiau gyja žaizdos. Galbūt tai susiję su nuodingų medžiagų pažeistomis kraujagyslėmis- į audinius priteka mažiau kraujo.

 Kiti neigiami reiškiniai

 Rūkymas daro ir daugiau žalos, kuri taip pat atsiliepia odai:

 • Rūkančių žmonių kvėpavimas ne toks gilus. Dėl to pablogėja kraujo apytaka ir odos ląstelės gauna mažiau deguonies.

 • Rūkymas sustiprina odai kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį.

 • Dėl rūkymo audiniai netenka daug vitamino C, kuris gyvybiškai būtinas odai.

 Apskaičiuota, kad viena cigaretė suardo maždaug 25 mg vitamino C, todėl rūkaliai du- tris kartus dažniau nei nerūkantieji, negaluoja dėl vitamino C trūkumo, ir tai atspindi jų oda.

 Ką daryti rūkantiems ?

 • Kitos išeities nėra - meskite rūkę. Kuo greičiau tai padarysite, tuo gražiau atrodys jūsų oda. Nors liovusis rūkyti tabako dūmų jau padaryta žala niekur nedings, tačiau taip galima sustabdyti prasidėjusį ankstyvo senėjimo procesą ir ilgiau išsaugoti jaunatvišką odą.

 • Jei ir toliau rūkote, vartokite daug vitamino C turinčių produktų. Kuo daugiau valgykite vaisių ir daržovių arba gerkite vitaminų piliules.

 • Pasyvus rūkymas taip pat kenkia odai. Venkite prirūkytų patalpų, neleiskite rūkyti savo namuose ir pasistenkite, kad jūsų darbo kabinete taip pat nebūtų rūkoma.

Mitybos ypatumai, kad oda būtų sveika

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Oda atspindi bendrą žmogaus sveikatos būklę. Kas patenka į organizmo vidų, puikiai rodo odos paviršius. Sveika, subalansuota mityba gerina odos, kaip ir kitų kūno organų, funkcionavimą. Jei maiste trūksta būtinų gyvybinių medžiagų, pablogėja odos aprūpinimas krauju ir deguonimi, susilpnėja atsparumas infekcijoms, lėčiau sveikstama nuo įvairių ligų, pasikeičia odos tekstūra ir net pigmentacija.

 Kuo maitintis, kad oda būtų sveika

 Odos skaistumą lemia labai įvairios maisto medžiagos- sunku išskirti kurią nors vieną jų grupę. Vitaminai ir mineralinės medžiagos palaiko odos sveikatą, kuriai labai svarbi subalansuota mityba. Kita vertus, organizmas turi pakankamai gauti tam tikrų būtinų komponentų.

 Vanduo- būtiniausia valgiaraščio dalis. Jis padeda maitinti odą, drėkina ją iš vidaus, pasalina ląstelių veiklos produktus. Nepakankamai geriant vandens, gresia dehidratacija. Rekomenduojama kasdien išgerti šešias-aštuonias stiklines vandens. Jei dažnai mankštinatės, geriate daug kavos, arbatos ar alkoholio (jie veikia kaip diuretikai - skatina šlapimo išsiskyrimą), vandens reikia gerti dar daugiau, kad organizmas gautų optimalų skysčių kiekį.

 Antioksidantai, pavyzdžiui, vitaminai A, C ir E, turi lemiamos įtakos sveikatai. Antioksidantai akivaizdžiai stabdo odos senėjimą- ir natūralų, ir pirmalaikį. Jie padeda apsaugoti odą nuo žalingo laisvųjų radikalų-kenksmingų dalelių, tvyrančių užterštame ore, prirūkytose patalpose, išsiskiriančių organizme per medžiagų apykaitos procesą, - taip pat nuo ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Norėdami pakankamai suvartoti antioksidantų, įtraukite į savo valgiaraštį kuo daugiau vaisių ir daržovių.

 Maisto medžiagos Nauda odai Maisto medžiagų šaltiniai

Vitaminas A

Skatina audinių atsinaujinimą, apsaugo nuo infekcijų. Dėl ilgalaikio šio vitamino trūkumo oda tampa nelygi, šiurkšti ir šerpetota.

Kepenys, pupelės, kiaušinių tryniai, pieno produktai, morkos, špinatai, brokoliai, abrikosai, persikai.

Beta karotinas

Šis antioksidantas apsaugo odą nuo kenksmingo saulės poveikio. Užkerta kelią per ankstyvam senėjimui.

Ryškiaspalviai vaisiai ir daržovės, tokie kaip morkos, pomidorai, melionai, špinatai ir kiti žalumynai.

Vitaminas C

Būtinas kolageno formavimuisi ir palaikymui, kad oda būtų stangri. Skatina žaizdų gijimą. Šis antioksidantas saugo nuo ultravioletinių spindulių ir pirmalaikio senėjimo.

Citrusiniai vaisiai, gūžiniai ir Briuselio kopūstai, ryškiaspalviai vaisiai ir daržovės -melionai, pomidorai, uogos.

Vitaminas E

Antioksidantas, stabdantis senėjimą ir neutralizuojantis laisvųjų radikalų poveikį. Taip pat padeda odai atgauti prarastą drėgmę.

Aliejingi produktai, tokie kaip kviečių grūdų gemalai, augalinis aliejus, avokados ir riešutai.

Cinkas

Padeda normaliai funkcionuoti riebalų liaukoms. Kartu su vitaminu A skatina kolageno ir elastino gaminimąsi.

Aliejingi produktai, tokie kaip kviečių grūdų gemalai, augalinis aliejus, avokados ir riešutai.

 Mityba ir odos būklė

 Tai, ką valgome, gali sukelti arba paskatinti odos negalavimus. Jei esate alergiški ar jautrūs tam tikriems maisto produktams, jų užvalgius gali išberti, prasidėti dilgėlinė (odos niežėjimas, pūkšlinis bėrimas). Nustatyti, kokios medžiagos erzina odą, prireikia nemažai pastangų ir laiko, be to, būtina vadovautis savo gydytojo ar dermatologo nurodymais. Ilgai buvo manoma, kad tam tikri maisto produktai skatina spuogų susidarymą ir sukelia aknę. Paaiškėjo, kad tai netiesa, nors subalansuota mityba padeda išsaugoti sveiką odą, taigi ir išvengti spuogų.