Search

Žaizdos ir kraujavimas

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

Dabar gyvenimas labai spartus ir sudėtingas. Šiuolaikinis transportas, įvairūs mechanizmai sukelia papildomu sunkumų ir neretai tampa traumų priežastimi. Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, traumos neturi tendencijos mažėti, o po truputį jų skaičius vis auga.

Dažnėja ne tik gamybinių, bet ir buitinių traumų. Ypatinga problema yra traumos dėl transporto priemonių. Jos ne tik dažnėja, bet sunkėja - tampa sudėtingos, nes dažniausiai būna mišrios, pažeidžiami ne atskiri organai, o iš karto keletas. Lūžiai dažniausiai būna kelių segmentų, neretai ir komplikuoti, t.y. atviri, daugybiniai. Daugėja ne tik mechaninių traumų, bet ir kūno sužalojimų, atsirandančių veikiant terminiams faktoriams: nudegimai bei nušalimai. Be to, traumoms dažnėti didelės įtakos turi gyvenimo būdas, deja, ir alkoholizmas. Lietuvoje gamtinės sąlygos tokios, kad nušalti galima labai greitai, ypač išgėrus.

Dažniausiai pasitaikantys mechaniniai sužalojimai yra sumušimai ir žaizdos.

Sumušimus sukelia mechaniniai faktoriai, sutrikdantys minkštųjų audinių gyvybinę veiklą. Sumušimo vietoje sužalojamos smulkiosios kraujagyslės, pakinta jų sienelių pralaidumas, todėl sumušta vieta patinsta, kinta audinių spalva, kartais atsiranda kraujosruvų, dažniausiai difuzinių, bet galimos ir ribotos. Didžiausias skundas - skausmas ir sutrikusi funkcija, ypač jei sumušta ranka ar koja. Pirmoji pagalba -dėti šaltį sumušimo vietoje pirmas 48 valandas po traumos. Vėliau sumušimo vietoje gali būti taikomos šildomos procedūros. Jei oda nenubrozdinta, sumušta vieta netvarstoma, nenaudojami jokie antiseptiniai vaistai (nereikia sutepti nei jodo tirpalu, nei briliantine žaluma). Susimušus kurią nors vietą, patartina apriboti pažeistos vietos judesius ar fizinį apkrovimą. Paprastai per savaitę ar 10 dienų sumušimo sukelti simptomai praeina, išnyksta mėlynės ir nukentėjusysis tampa visiškai darbingas. Kartais ilgiau pasilieka kraujosruvos, ypač jei buvo ribotos. Todėl tokiais atvejais reikia kreiptis į gydytoją.

Žaizda - tai minkštųjų kūno audinių sužalojimas, kuris būtinai sutrikdo odos vientisumą. Žaizdos gali būti mažos, net taškinės, ir didelės, kartais apimančios visą rankos ar kojos ilgį ir plotį. Pagal žalojantį mechaninį faktorių žaizdos skirstomos:

1) pjautos - jos dažniausiai būna lygiais kraštais, įvairaus dydžio ir gylio;

2) durtos - nedidelės, bet gilios, galinčios sužaloti įvairius vidaus organus, kraujagysles ir nervus. Tai pačios pavojingiausios ir klastingiausios žaizdos;

3) plėštos - nelygiais kraštais, kartais labai didelės, iš jų gausiai kraujuoja;

4) kąstos - nelygiais kraštais, sunkiai gyjančios žaizdos;

5) muštos - didelės žaizdos nelygiais kraštais, labai sunkiai gyjančios, nes žaizdos kraštuose dažnai būna negyvų audinių;

6) šautinės - labai pavojingos žaizdos, nes turi įėjimo ir išėjimo angas, gali sužaloti įvairius organus bei sukelti gausų kraujavimą, kartais net mirtiną. Šautinėms žaizdoms būdinga tai, kad išėjimo angos žaizda būna kur kas didesnė negu įėjimo.

Be to, žaizdos gali būti mišrios, kai veikia keli žalojantys veiksniai.