Odos pažeidimai
Nudegimai
Veikiant terminiams faktoriams - aukštai ar žemai temperatūrai - gali atsirasti nudegimai ar nušalimai. Terminiai nudegimai atsiranda paveikus organizmą liepsna, karštu vandeniu, garais, sprogus dujoms.
Aukšta temperatūra organizmą veikia vietiškai: susiformuoja įvairaus laipsnio nudegimas. Priklausomai nuo veikimo laiko ir veikiančio faktoriaus intensyvumo, būna 4 laipsnių nudegimai:
1) pirmo laipsnio -oda parausta, išsiplečia kraujagyslės;
2) antro laipsnio - oda paraudusi ir atsiranda įvairaus dydžio pūslių;
3) trečio laipsnio - giliai pažeidžiama oda;
4) ketvirto laipsnio - oda ir poodiniai audiniai negyvybingi, kartais net apanglėję.
Labai svarbus nudegimo ploto dydis: kuo nudegimo plotai didesni, tuo pažeidimas sunkesnis, ypač jei nudegimas III ar IV laipsnio. Jei nudegimas apima daugiau negu 10% kūno paviršiaus ir iš jo daugiau kaip 5% kūno paviršiaus sudaro III-IV laipsnio gilūs nudegimai, tai gali susiformuoti nudegiminė liga. Nudegiminė liga - tai labai sunkus organizmo pažeidimas, kuris pasireiškia 4 periodais:
1) nudegiminio šoko - kai dėl skausmo ir didelių audinių pažeidimų prasideda svarbių gyvybinių organų veiklos sutrikimai;
2) infekcinis periodas - kai prisidėjusi (iš aplinkos) infekcija sutrikdo vidaus organų veiklą ir sukelia labai sunkias infekcines komplikacijas;
3) nudegiminio išsekimo periodas - kai dėl pirmų periodų poveikio žmogaus organizmo kompensacinės galimybės išsenka;
4) išgijimo periodas - kai atsigauna organizmo gyvybinė veikla.
Pirmoji pagalba nudegus turi būti suteikiama kuo skubiausiai, nes aukšta temperatūra audinius veikia ilgiau, juos įkaitina net tuomet, kai jau nebeveikia deginantis veiksnys. Todėl patartina nudegimo vietą kuo greičiau atšaldyti (šaltu vandeniu, sniegu ar ledu). Šaldyti reikia ne mažiau kaip 10 minučių! Vėliau geriausiai nudegusius paviršius uždengti steriliu tvarsčiu ar švaria medžiaga. Nereikia nudegusių paviršių tepti įvairiais riebalais, aliejais ar kitomis medžiagomis! Kadangi nudegęs paviršius yra žaizda, todėl visuomet būtina kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba ir gydymas!
Jei nudegimo plotas yra didelis, formuojasi nudegiminis šokas, nukentėjęs žmogus skundžiasi stipriais skausmais, kankina troškulys, dažnas pulsas, sutrinka šlapinimasis (šlapimo sumažėja ar visai neišsiskiria), būtina žmogui duoti gerti daug skysčių ir kuo skubiausiai kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei tai padaryti neįmanoma, patartina nukentėjusįjį vežti į artimiausią gydymo įstaigą.
Be terminių veiksnių, nudegimus gali sukelti cheminės medžiagos: stiprios rūgštys ar šarmai. Teikiant pirmąją pagalbą cheminių nudegimų atveju, labai svarbu laikas - reikia kuo skubiausiai paveikti nudegusius paviršius priešinga medžiaga negu nudegimo sukėlėjas: jei nudegimas įvyko koncentruota rūgštimi, nudegę paviršiai plaunami silpnu šarminiu tirpalu (0,1% sodos skiediniu), jei šarminiu - silpnu rūgšties skiediniu (0,1% acto skiediniu). Plaunama ne trumpiau kaip 5 minules. Vėliau pažeista vieta uždengiama steriliu tvarsčiu ar švaria medžiaga ir nukentėjęs žmogus vežamas į artimiausią gydymo įstaigą, kur bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.
Odos nušalimai
Gydytojai teigia, kad pavojingos ne tik speiguotos žiemos dienos, bet ir palyginti šiltas, drėgnas oras. Užtenka ilgesnį laiką pabūti lauke be pirštinių arba spaudžiančiu apavu- ir jūs jau ligonis. Susirūpinę namiškiai griebiasi liaudiškų priemonių- kuo stipriau įtrinti nušalusias vietas. Nepasikliaukite vien bobučių receptais, paklausykite specialistų.
Simptomai
Nušalimo, arba šalčio traumos(taip vadina gydytojai), simptomai pasireiškia beveik iš karto. Iš pradžių pablykšta oda ir lengvai perši. Vėliau skausmas stiprėja, po truputį viskas lyg aptirpsta, o nušalusi vieta įgauna vaško blyškumą. Dėl kraujotakos sutrikimo pažeistų vietų ląsteles ištinka anabiozė ir, jei procesas jau įsibėgėjęs, galų gale jos žūsta.
Netinkama pagalba
Jei audiniai pažeisti giliai, nušalusi vieta darosi panaši į nudegimą. Ypač dažnai tai atsitinka, jei nukentėjusiajam netinkamai suteikiama pirmoji pagalba. Gaila, bet dažnai taip ir atsitinka.
Dažniausiai pasitaikanti klaida- mėginimas įtrinti nušalusią vietą, šalčio pažeistą odą ištinka ir mechaninė trauma. Pavojingiausia nušalusią vietą trinti vilna ar sniegu. Vilnonis šalikas ar pirštinė nutrina odą, suerzina, atsiranda mėlynių, į kurias labai lengvai gali patekti infekcija. Ledo kristalo prisodrintas sniegas ne tik traumuoja nušalusią vietą, bet ir dar labiau ją atšaldo.
Jokiu būdu negalima mėginti pažeistų vietų šildyti karšto vandens vonelėje ar ant atviros ugnies, pavyzdžiui, laužo. Nušalusi oda išlaiko minusinę temperatūrą, nuo šilto vandens ji gali skirtis vos ne 20 laipsnių. Atgijusios ląstelės, negaudamos reikiamo kiekio kraujo, labai greitai žūsta- jas apima nekrozė. Štai kodėl šalčio traumą patyrę audiniai turi būti atšildomi iš vidaus pamažu- taip atsigauna kraujotaka. Tik taip pažeistas ląsteles bus galima grąžinti gyvenimui ir išvengti galūnių amputacijos. Ką daryti?
Pirma, ką reikia padaryti, norint išgelbėti ką tik nušalusias vietas:
*Uždėti šilumą izoliuojantį tvarstį- vilnonį šaliką, šalį, šiltą skarą ir t.t.
* Jei esate namie, po šaliku galima padėti storą sluoksnį vatos, po to klijuotę ar du tris sluoksnius polietileno plėvelės. Toks tvarstis į nutirpusią kūno dalį po truputį grąžins šilumą.
* šiltomis rankomis pažeistos vietos geriau neliesti, ypač jei nušalimas III ar IV laipsnio, kai pažeista ne tik oda, bet ir raumenys, sausgyslės, nervai. * Šalčio traumos klastingos, nes labai dažnai atšąla visas organizmas, tad galimos kepenų, plaučių komplikacijos.
* Labai svarbu nušalusįjį kuo greičiau nuvesti į šiltą patalpą ir duoti karšto gėrimo: kavos, arbatos su medumi, avietėmis, balzamu. Galima pasiūlyti ir taurelę konjako.
*Gerai padėtų ir vaistai: papaverinas, aspirinas, nuskausminamieji.
Atminkite
Kai nušalusioje vietoje pajusite skausmą, niežėjimą, peršėjimą, deginimą, lyg adatėlėmis badytų, galite džiaugtis - atsigauna kraujotaka. Po kelių valandų šildomąjį tvarstį galite nuimti. Odą patepkite vatos gabalėliu, suvilgytu skiestame spirite ar degtinėje. Po to vėl uždėkite tvarstį ir lįskite po antklode. Vis dėlto patyrus nušalimą geriausia būtų kreiptis į gydytoją.
Atėjus darganoms, atšalus orui odai reikalinga speciali priežiūra
Nelaižykite lūpų
Norint apsaugoti lūpas reikia kas 2 valandas jas patepti bespalviu higieniniu pieštuku. Naudinga patepti ir prieš miegą, nes miegodami dažnai jas aplaižome. Džiūdamos lūpos gali suskirsti taip pat, kaip gairinamos. Higieninis pieštukas saugos lūpas ne tik nuo jas džiovinančio vėjo, bet ir nuo šalčio.
Kadangi pučiant vėjui greičiau suskirsta drėgnos lūpos, stenkitės jų neaplaižyti. Jeigu norite, kad lūpos nesuskeldėtų, gerkite daugiau vandens. Metams bėgant organizmo ląstelės gamina vis mažiau skysčio, todėl kas 2 valandas reikia išgerti stiklinę vandens. Be to, reikia drėkinti patalpų orą.
Citrina padės rankoms
Paraudusią rankų odą rekomenduojama trinti riebios grietinėlės ir smulkios druskos mišiniu. Procedūras galima daryti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Taip pat paraudusias rankas naudinga patrinti perpjauta citrina, žalia bulve.
Jei rankų oda suskirdo, sumaišykite po 1 arbatinį šaukštelį medaus bei augalinio aliejaus ir šiuo mišiniu ištepkite rankas. Po 15 minučių nuplaukite. Ši kaukė naudinga šalčio ir vėjo nugairintoms rankoms.
Elektros traumos
Narių vertinimas: 5 / 5
Elektros trauma įvyksta elektros srovei pratekėjus pro žmogaus organizmą. Kad elektros srovė galėtų tekėti, turi susidaryti grandinė tarp dviejų jos taškų. Be to, turi būti ir potencialų skirtumas. Elektros srovės poveikis priklauso nuo jos stiprumo, veikimo trukmės, srovės kelio ir varžos.
Jei nukentėjusi žmogų paveikia mažos įtampos srovė, tai pro jo širdį prateka silpna srovė ir žmogus miršta dėl širdies skilvelių virpėjimo, o jei srovės įtampa didelė (daugiau kaip 1000 V), tai mirtis ištinka sustojus širdžiai ir nutrūkus kvėpavimui. Beje, esant didelei srovės įtampai, organizmas sužalojamas ir termiškai, nes, srovei praeinant pro odą, temperatūra pakyla iki 10 000 'C. Oda suanglėja, termiškai pažeidžiami raumenys bei kraujagyslės. Nukentėjęs nuo elektros srovės poveikio žmogus netenka sąmonės, jis nekvėpuoja, jo širdis neplaka. Jei gyvybinės funkcijos ir grįžta, žmogus dažniausiai išlieka be sąmonės, gali atsirasti traukuliai, sutrikti širdies ritmas.
Pirmoji pagalba esant elektros traumai turi būti labai greita, elektros srovės poveikį būtina pašalinti laikantis saugumo taisyklių. Atsiminkite, kad aukštos įtampos elektros srovė veikia 30 metrų spinduliu! Elektros laidai nukeliami sausu medžio gabalu. Po to pradedamas dirbtinis kvėpavimas ir, jei nėra kraujotakos, išorinis širdies masažas. Tuoj pat pradedama organizuoti speciali reanimacinė pagalba - iškviečiama greitosios medicinos pagalbos reanimacinė brigada, kuri įvykio vietoje kuo greičiau stengiasi atlikti širdies elektros stimuliaciją.
Odos nudegimai saulėje
Odos nudegimai saulėje yra ultravioletinių spindulių poveikio pasekmė, tačiau tik nedidelė jų dalis yra iš tiesų pavojinga. Tai yra taip vadinamas UV- B spinduliavimas (bangos ilgis 290- 320 nm).
Tokioms bangoms veikiant odą, pažeidžiami keratinocitai, esantys epidermyje, todėl odoje prasideda uždegiminė reakcija, išprovokuota uždegimo sukėlėjų, prostaglandinų, išplitusių į aplinkinius audinius. Paveikta oda parausta, nes speneliniame odos sluoksnyje išsiplečia mažos kapiliarinės kraujagyslės. UV-A spinduliai, kurių bangos ilgis 320- 340 nm yra mažiau pavojingi- jie skleidžia mažiau energijos, tačiau svarbu atkreipti dėmesį tai, kad UV spinduliai taipogi gali būti odos nudegimų priežastis, pavyzdžiui soliariume, arba kitokios formos dirbtinio spinduliavo įrenginiuose.
Odos nudegimų saulėje simptomai
Odos pažeidimo laipsnis ir saulės nudeginimo simptomai tiesiogiai priklauso nuo laiko, praleisto po UV spinduliais ir gauto jų kiekio. Daugumoje atveju patys pirmieji tokių nudegimų požymiai- skausmas ir eritema. Sunkių nudegimo saulėje atvejų pasitaiko retai, nes sveikų žmonių kūnuose veikia nemažai apsauginių mechanizmų. Gilesnius nudegimus patiria žmonės, kurių apsauginės funkcijos yra pažeistos: vartojantys alkoholinius gėrimus, tam tikrus vaistus (fotosensibilizatorius), kurie padidina odos jautrumą saulės spinduliams
Silpni nudegimai nuo saulės paprastai patiriami praėjus kelioms valandoms (3-7) nuo saulės spindulių veikimo tose kūno vietose, kurios nebuvo apsaugotos nuo insoliacijos. Nudegusius odos plotus lengva pastebėti- oda tampa sausa, pleiskanojanti. Simptomai palaipsniui sunkėja, tačiau tik iki tam tiko laiko (paprastai tokio nudegimo simptomų pasireiškimo pikas būna po 12- 14 valandų nuo buvimo saulėje. Patyrus silpnus nudegimus, epidermis neplyšinėja, tad galutinis tokio nudegimo rezultatas bus tiesiog stiprus, intensyvus įdegis. Jei UV spinduliai veikia ilgesnį laikotarpį, epidermis gali atplyšti, tačiau odos regeneracija po juo paprastai jau būna įvykus, todėl po atplyšusiu epidermiu atsivėrusi oda bus sausa. Retai saulės sukelti nudegimai būna tokie stiprūs, kad atsirastų pūslelės ir šlapiuojantys odos sutrūkimai. Saulės sukelti nudegimai taipogi gali iššaukti ir kitus sisteminius sveikatos sutrikimus, tokius kaip pakilusi temperatūra, drebulys, galvos skausmas, pykinimas. Šiuos simptomus sukelia galimai gautas saulės smūgis.
Odos nudegimų saulėje gydymas
Nedideli nudegimai saulėje pirmiausia yra gydomi (kai neturite sąlygų kreiptis į medikus) uždedant šaltą kompresą arba kitu būdu atšaldant nudegusį odos plotą (apvyniojant pažeistą vietą drėgna audinio skiautele, uždedant ledo gabaliukus, įvyniotus į rankšluostį ar paklodę ir t.t.). Šaldyti nudegusią saulėje odą reikia apie 20 -30 minučių. Po to nudegimą būtina patepti 5 % polidokanoliu arba losjonu, turinčio cinko oksido. Jeigu losjonas su cinko oksidu dehidratuoja ir džiovina odą, tada reikia jį pakeisti kitu, padarytu vandens pagrindu. Taip pat gali būti naudojami kremai arba losjonai, turintys hormonų- kortikosteroidų. Jei nudegimai yra stiprūs, gydyti reikia medicinos įstaigoje.
Nudegimų saulėje profilaktika
Jei norite apsisaugoti nuo nudegimų saulėje, reikia vengti degintis tuo metu, kai saulė yra aktyviausia- vidurdienį ir kelias pirmas valandos po vidurdienio. Drabužiai gana efektyviai saugo nuo karštų saulės spindulių, kuo jie šviesesni ir tankesni , tuo geriau apsaugo.
Dar vienas apsaugos nuo saulės spindulių būdas- specialių, ekranuojančių ir saugančių nuo saulės spindulių, priemonių naudojimas. Prieš pasirinkdami apsauginį kremą nuo saulės, pažiūrėkite, kad jo sudėtyje esančios medžiagos apsaugotų nuo UV-B ir UV- A, taipogi, kad būtų pakankamai aukštas apsaugos koeficientas (apsaugos nuo saulės faktorius - SPF). Jis turėtų būti nemažesnis nei 15- 30. Be viso to, kremas turi būti atsparus vandeniui, o sudėtyje nebūti nereikalingų aromatizatorių ir konservantų. Naudokite specialias priemones lūpoms, kadangi apatinė lūpa paprastai stipriai nukenčia nuo nudegimų saulėje. Nuo bendro saulės ir vėjo poveikio lūpų oda greita išdžiūsta. Norėdami išvengti nemalonių pasekmių, po deginimosi ištepkite odą drėkinančiu kremu. Atminkite, kad kai kurie preparatai, pavyzdžiui, vietiniai retinoidai ir tetraciklinų grupės antibiotikai gali išprovokuoti nudegimus, nes jie ženkliai padidina odos jautrumą saulės šviesai. UV spinduliavimas gali neigiamai paveikti imunitetą, todėl jei sergate kokia nors virusine liga, būkite mažiau laiko saulėje. Pernelyg didelis saulės spindulių kiekis gali išprovokuoti lūpų pūslelinę, todėl saugokite, kad išvengtumėte šio nemalonios ligos.
Saikingai ir protingai deginkitės saulėje ir soliariumuose, ir jūs išvengsite daugelio problemų, kurios gali ilgam sudrumsti jūsų dvasinę pusiausvyrą.
Žaizdos ir kraujavimas
Dabar gyvenimas labai spartus ir sudėtingas. Šiuolaikinis transportas, įvairūs mechanizmai sukelia papildomu sunkumų ir neretai tampa traumų priežastimi. Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, traumos neturi tendencijos mažėti, o po truputį jų skaičius vis auga.
Dažnėja ne tik gamybinių, bet ir buitinių traumų. Ypatinga problema yra traumos dėl transporto priemonių. Jos ne tik dažnėja, bet sunkėja - tampa sudėtingos, nes dažniausiai būna mišrios, pažeidžiami ne atskiri organai, o iš karto keletas. Lūžiai dažniausiai būna kelių segmentų, neretai ir komplikuoti, t.y. atviri, daugybiniai. Daugėja ne tik mechaninių traumų, bet ir kūno sužalojimų, atsirandančių veikiant terminiams faktoriams: nudegimai bei nušalimai. Be to, traumoms dažnėti didelės įtakos turi gyvenimo būdas, deja, ir alkoholizmas. Lietuvoje gamtinės sąlygos tokios, kad nušalti galima labai greitai, ypač išgėrus.
Dažniausiai pasitaikantys mechaniniai sužalojimai yra sumušimai ir žaizdos.
Sumušimus sukelia mechaniniai faktoriai, sutrikdantys minkštųjų audinių gyvybinę veiklą. Sumušimo vietoje sužalojamos smulkiosios kraujagyslės, pakinta jų sienelių pralaidumas, todėl sumušta vieta patinsta, kinta audinių spalva, kartais atsiranda kraujosruvų, dažniausiai difuzinių, bet galimos ir ribotos. Didžiausias skundas - skausmas ir sutrikusi funkcija, ypač jei sumušta ranka ar koja. Pirmoji pagalba -dėti šaltį sumušimo vietoje pirmas 48 valandas po traumos. Vėliau sumušimo vietoje gali būti taikomos šildomos procedūros. Jei oda nenubrozdinta, sumušta vieta netvarstoma, nenaudojami jokie antiseptiniai vaistai (nereikia sutepti nei jodo tirpalu, nei briliantine žaluma). Susimušus kurią nors vietą, patartina apriboti pažeistos vietos judesius ar fizinį apkrovimą. Paprastai per savaitę ar 10 dienų sumušimo sukelti simptomai praeina, išnyksta mėlynės ir nukentėjusysis tampa visiškai darbingas. Kartais ilgiau pasilieka kraujosruvos, ypač jei buvo ribotos. Todėl tokiais atvejais reikia kreiptis į gydytoją.
Žaizda - tai minkštųjų kūno audinių sužalojimas, kuris būtinai sutrikdo odos vientisumą. Žaizdos gali būti mažos, net taškinės, ir didelės, kartais apimančios visą rankos ar kojos ilgį ir plotį. Pagal žalojantį mechaninį faktorių žaizdos skirstomos:
1) pjautos - jos dažniausiai būna lygiais kraštais, įvairaus dydžio ir gylio;
2) durtos - nedidelės, bet gilios, galinčios sužaloti įvairius vidaus organus, kraujagysles ir nervus. Tai pačios pavojingiausios ir klastingiausios žaizdos;
3) plėštos - nelygiais kraštais, kartais labai didelės, iš jų gausiai kraujuoja;
4) kąstos - nelygiais kraštais, sunkiai gyjančios žaizdos;
5) muštos - didelės žaizdos nelygiais kraštais, labai sunkiai gyjančios, nes žaizdos kraštuose dažnai būna negyvų audinių;
6) šautinės - labai pavojingos žaizdos, nes turi įėjimo ir išėjimo angas, gali sužaloti įvairius organus bei sukelti gausų kraujavimą, kartais net mirtiną. Šautinėms žaizdoms būdinga tai, kad išėjimo angos žaizda būna kur kas didesnė negu įėjimo.
Be to, žaizdos gali būti mišrios, kai veikia keli žalojantys veiksniai.
Svarbiausias žaizdų simptomas, be skausmo, yra kraujavimas. Pagal pažeistas kraujagysles, kraujavimas skirstomas:
1. Kapiliarinis - sužalojamos pačios smulkiausios kraujagyslės - kapiliarai. Tai negausus kraujavimas, primenantis rasojimą (atskirais lašeliais). Jis dažniausiai pasitaiko nusibrozdinus paviršinę odą. Kapiliarinis kraujavimas yra nepavojingas, nes kraujas greitai nustoja tekėti. Teikiant pirmąją pagalbą, tereikia uždėti sterilų tvarstį ir kapiliarinis kraujavimas per kelias minutes sustabdomas.
2. Veninis - sužalojamos venos, priklausomai nuo jų spindžio būna gausesnis ar mažesnis kraujavimas. Kraujuoja srovele, kraujas tamsesnis. Pirmoji pagalba - sterilus tvarstis spaudžiamas ant žaizdos. Žaizdos kraštai sutepami 5% jodo tirpalu, dedamas sterilus tvarstis, o virš jo - marlės ar vatos gumulas ir sutvarstoma. Būtina, kad vena būtų užspausta ir nustotų kraujuoti. Visiškai sustabdyti kraujavimą turi gydytojas medicinos įstaigoje.
3. Arterinis - kraujuoja iš pažeistos arterijos tarsi fontanu, nes arterijose kraujas teka smarkiai. Sužalojus stambesnę arteriją, pavyzdžiui, šlaunies, jei greitai nesustabdomas kraujavimas, nukentėjusysis gali net mirti. Pirmoji pagalba turi būti suteikta labai greitai: būtina panaudoti timpą (žgutą, varžtą), stipriai suveržiant ranką ar koją virš žaizdos, nes arterijoje kraujas teka nuo širdies į periferiją. Timpa turi užspausti arteriją taip, kad iš žaizdos nustotų tekėjęs kraujas ir žemiau žaizdos išnyktų pulsas. Timpa turi būti dedama geriausiai toje vietoje, kur yra vienas kaulas, nes tuomet arterija geriausiai prispaudžiama prie kaulo ir sustabdoma kraujotaka. Po timpa patartina padėti gabalėlį marlės, sulankstytą bintą ar kt., kad nebūtų traumuojami minkštieji audiniai. Be to, labai svarbu nurodyti ir užrašyti ant lapelio laiką, kada uždėta timpa. Arterinio kraujavimo stabdymas timpa yra laikina priemonė ir ji negali būti laikoma ilgiau negu 2 valandas, ypač vasarą. Ilgiau negu 2 valandas audiniai negali būti be kraujotakos. Jei per tą laiką nukentėjusysis nepatenka į gydymo ištaigą, reikia 3-5 minutėms atleisti timpą, o vėliau vėl sustabdyti kraujavimą. Visiškai arterinį kraujavimą sustabdo gydytojas operacinėje.
4. Parenchiminis - kraujavimas iš pažeistų vidaus organų: kepenų blužnies, plaučių ir kt. Tai labai pavojingas kraujavimas. Jei nebus laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, t. y. atlikta skubi operacija, žmogus gali mirti. Šie pažeidimai dažniausiai pasitaiko durtinių ar šautinių sužalojimų atvejais. Nukentėjusysis staiga blykšta, krenta kraujospūdis, padažnėja pulsas iki 120 ir daugiau kartų per minutę, atsiranda labai stiprus bendras silpnumas, kartais žmogus praranda sąmonę. įtarus parenchiminį kraujavimą, nukentėjusysis turi būti kuo greičiau nuvežtas į gydymo įstaigą, kurioje atliks skubią operaciją. Tai vienintelė reali medicinos pagalba.
5. Mišrus kraujavimas - kraujuoja iš pažeistų venų ir arterijų ar vidaus organų. Kraujuoti gali labai gausiai. Pirmoji pagalba suteikiama kaip ir anksčiau minėtais atvejais. Geriausiai stengtis nukentėjusįjį kuo greičiau nuvežti į gydymo įstaigą, kur būtų suteikta kvalifikuota chirurginė pagalba.
Terminiai odos nudegimai
Narių vertinimas: 5 / 5
Terminiai nudegimai- atrodo visiems žinoma ir įprasta situacija, tačiau ir labai pavojinga bei reikalaujanti ypatingo dėmesio bei skubių veiksmų. Žinoma, dažniausiai nuo nudegimų kenčia vaikai- netyčia apsipila verdančiu vandeniu, rankomis paliečia įkaitusią keptuvę, puodą ar orkaitę, nudega ragaudami pernelyg karštą maistą ir t.t.
Mažų vaikų patirti nudegimai (jaunesnių nei 3 metų), paprastai būna nusiplikius labai karštu arba verdančiu vandeniu. Neretai pasitaiko situacija, kai vaikas nutempia nuo viryklės puodą su verdančiu vandeniu ir juo apsilieja, tokiu būdu pažeisdamas labai didelius odos plotus- krūtinės, pilvo, rankų kartais net veido ir kaklo.
Daug stipresni nudegimai atsiranda, kai vaikas panardinamas į vandenį, kuris jam yra per karštas. Dažnai tėveliai pamiršta, kad mažų vaikų ir jų pačių odos jautrumas skiriasi keliais kartais- patikrinę vandens karštumą vonelėje vienu pirštu, jie nerūpestingai pasodina ten vaikelį, ko pasėkoje vaikas patiria kojų, šlaunų blauzdų, sėdmenų ir apskritai visos apatinės kūno dalies nudegimus.
Nudegimai, pasitaikantys vyresniems vaikams, paprastai yra susiję su žaidimais su ugnimi arba savos gamybos sprogstamaisiais užtaisais. Nuo liepsnos nukenčia veido oda, akių vokai, nosis, žandai, krūtinės oda, pečiai ir ypač rankos. Tokio tipo nudegimai priklauso nuo sezoniškumo- dažniausiai pasitaikantys atvejai įvyksta pavasarį ir vasaros metu, deginant sausą žolę ir krūmokšnius, kepant šašlykus ir t.t.
Nudegimų simptomai priklauso nuo odą veikiančios medžiagos temperatūros, veikimo laikotarpio ir odos storio toje vietoje, kur ji yra pažeista. Jei odos temperatūra pasiekia 45 laipsnius, toje vietoje atsiranda skaudantis raudonas plotas, vadinamas eritema. Taip atrodo pirmo laipsnio nudegimai. Kai odos temperatūra pasiekia 55 laipsnius- tai jau antro laipsnio nudegimas (dažniausiai pasitaikantys atvejai), o temperatūrai pakilus daugiau nei 60 laipsnių, odos baltymai krešėja ir prasideda jos nekrozė. Pasiekus dar didesnę temperatūrą odos audiniai suanglėja.
Visi nudegimai yra skirstomi į keturis laipsnius, priklausomai nuo odos pažeidimų gylio bei kitų klinikinių simptomų.
Pirmo laipsnio nudegimai
Pirmo laipsnio nudegimams priskiriami sužalojimai, esant tik paviršiniams epidermio sluoksnio pažeidimams. Pradžioje oda parausta, vėliau paraudimas padidėja ir oda pažeistoje vietoje patinsta. Nors pirmo laipsnio nudegimas nėra gilus, tačiau labai skausmingas- būdingas neblėstantis ir intensyvus skausmas, kuris yra apmalšinamas paprastais analgetikais. Pirmojo laipsnio nudegimai sugyja apytiksliai per savaitę, randų pažeidimo vietoje nelieka.
Antrojo laipsnio nudegimai
Antrojo laipsnio nudegimams priskiriami sužalojimai, kai oda pažeidžiama iki giliųjų epidermio sluoksnių. Požymiai: oda sluoksniuojasi, atsiranda pūslelės, kurių viduje kaupiasi skaidrus arba drumstas skystis.
Trečiojo laipsnio nudegimai
Trečiojo laipsnio nudegimai skirstomi į du pogrupius, priklausomai nuo pažeidimo gylio: 3A ir 3B. Nudegimo laipsnis 3A- kai būna pažeistas epidermis. Tokie nudegimai gyja ilgai, tačiau kita vertus, po pilnos odos paviršiaus epitelizacjos randų gali ir nelikti.
Nudegimo laipsnis 3B- epidermis pažeidžiamas giliai, įskaitant ir gemalinį sluoksnį (stratum cambiale), todėl sugijimas be randų neįmanomas. Pažeidimo vietoje atsiranda didelės pūslės, po kuriomis oda tampa balkšva. Epetelizacija prasideda nuo žaizdos kraštų, todėl trunka gana ilgai.
Ketvirto laipsnio nudegimai
Ketvirto laipsnio nudegimai gerokai pavojingesni už ankstesniuosius, nes gali būti pažeista ne tik oda, bet ir kiti audiniai, esantys po ja- raumenys, sausgyslės ir kaulai. Ketvirto laipsnio nudegimai atrodo taip- oda sausa, jos paviršiuje daugelyje vietų atsiradusi nekrozė. Matosi, kad oda pažeista iki pat poodinio riebalinio audinio, kartais iki raumenų ar net kaulų. Patyrus tokius gilius nudegimus, skausmo beveik nejaučiama- o ir skaudėti nebėra kam, nes visos jautrios galūnės sudegusios. Nudegimai gyja labai ilgai, dažnai reikia plastikos chirurgijos pagalbos, kad būtų perkeliami sveikos odos plotai iš nepažeistų kūno vietų. Bet kokii atveju ,sugijus žaizdoms liks dideli randai.
Apmaudu, tačiau patyrus sužeidimą, iš karto nustatyti nudegimo laipsnio neįmanoma, kadangi pasakyti ,esant išemijos būsenoje, kurie audiniai yra pažeisti , o kurie ne, yra labai sudėtinga.
Patyrus įvairius nudegimus, pirmą pagalbą reikia suteikti nedelsiant. Pirmiausia, būtina nutraukti aukštos temperatūros veikimą odai, kitaip sakant, užgesinti liepsnas, ištraukti žmogų iš karšto skysčio ir t.t. Tada būtina skubiai atšaldyti pažeistą odos plotą. Tai galima padaryti taip- nuvilkus rūbus pakišti apdegusią galūnę po šalto vandens srove arba pridėti ledo ar sniego gabaliukus (sudėtus į sausią švarią audinio skiautę)ir palaikyti apie 20-30 min. Jei drabužių neįmanoma nuvilkti, tai jokiu būdu neplėškite jų per jėgą! Jei plėštumėte drabužius, galite stipriai pažeisti likusį gyvą epidermį, sukelti didelius skausmus, o to pasėkoje vėliau žaizdos gali gyti lėčiau ir skausmingiau.
Apdegusio paviršiaus netepkite jokiais aliejais ar kitais riebalais. To daryti negalima jokiu būdu. Riebalai- puiki terpė gyvuoti ir daugintis mikrobams. Atšaldę apdegusį odos paviršių, padenkite jį steriliu (ar bent jau švariu) audiniu, kad apsaugotumėte nuo užteršimo, ir kuo greičiau nuvežkite nukentėjusįjį į artimiausi gydymo įstaigą arba iškvieskite „greitąją pagalbą“. Nudegimų gydimas ligoninės sąlygomis visada vykdomas kompleksiškai, o ligonis gydomas specialiuose nu nudegimų nukentėjusiems skirtuose skyriuose.
Laiku suteikta teisinga pirmoji pagalba gali ženkliai sumažinti patirtų sužeidimų žalą bei sutrumpinti ir palengvinti gijimo laikotarpį.