Odos ligos

Dažniausiai užduodami klausimai apie spuogus (aknę)

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Kas yra spuogai?

 Spuogai yra plauko-riebalinės liaukos maišelio funkcinio vieneto liga, pasireiškianti uždegiminiais ir neuždegiminiais bėrimo elementais. Pastaruosius vadiname komedonais. Paprastieji spuogai yra dar tiksliau vadinami acne vulgaris. Yra kitų tipų spuog- pavyzdžiui, atsiradę dėl aplinkoje esančių riebiųjų medžiagų poveikio, kai kurių angliavandenilių ir t.t. Spuogai yra susiję su kiekybiškai padidėjusia riebalų ekskrecija.

  Komedonai (baltagalviai ir juodagalviai) yra plauko- riebalinės liaukos maišelio angos viduje esančio raginio sluoksnio (stratum corneum) nenormalaus formavimosi, sutrikusio atsiskyrimo (nusilupimo) bei riebalų ir žvynelių (pleiskanėlių) susilaikymo cistos forma padarinys. Taip išsiplėtęs plauko- riebalinės liaukos maišelis yra iškart po odos paviršiumi. Uždegimas, prasidedantis daugiausia dėl komensalinės bakterijos Propi-onibacterium acnes dauginimosi riebalų pripildytame komedone, pasireiškia papulėmis, pustulėmis, mazgeliais ir didelėmis pūlių sankaupomis, kartais (klaidingai) vadinamomis cistomis. Uždegimui nurimus gali likti įvairių rūšių randų ir epiderminių cistų (3.1 pav.).

 Spuogai susidaro tose kūno vietose, kur yra daugybė plauko- riebalinės liaukos maišelių,- pirmiausia veide, nugaroje, krūtinėje ir pečiuose.

 Kiek laiko trunka spuogai?

 Tai labai svarbus klausimas asmeniui, kenčiančiam nuo spuogų, tačiau jis kaip tik toks, į kurį negalima atsakyti. Dauguma spuogų nepraeina mažiausiai keletą metų.

 Ar spuogai visada yra paauglių liga?

 Ne. Nors spuogai dažnai prasideda tarp 12 ir 14 metų ir pasiekia kulminaciją apie 16-17 metus mergaitėms ir 17-19 metus berniukams, jie tikrai išlieka iki 20-ųjų metų ir vėliau. Kai kuriems žmonėms jie pradeda vystytis tik po paauglystės ir mažiau pasiduoda gydymui. Apie 15% keturiasdešimtmečių moterų vis dar turi problemų dėl spuogų.

 Taip pat yra ir vaikų spuogų forma, tik daug retesnė. Ji pasireiškia netrukus po gimimo ir gali būti motinos androgenų, praeinančių per placentą ir stimuliuojančių riebalines liaukas, rezultatas. Ji dažnesnė berniukams, gali trukti iki 3 metų ir gali rodyti, kad turintiems šį pažeidimą suaugus išsivystys sunkios formos spuogai.

 Koks yra skirtumas tarp spuogų ir rožinės?

 Rožinė neturi nieko bendra su spuogais: ji nėra koncentruota aplink plauko- riebalinės liaukos maišelius ir nėra susijusi su padidėjusia riebalų gamyba, ar su P. acnes. Vadinasi, klaidinga šią būklę vadinti senuoju „raudonųjų spuogų" vardu. Esant rožinei aptinkamos papulės ir sterilios pustulės eriteminiame ir teleangiektazijų fone. Dažnas ir veido raudonis, galintis pasireikšti ankščiau už kitus ligos požymius. Nėra komedonų. Rožinė dažnai pasireiškia ant iškilių kaktos, skruostų, nosies ir smakro sričių. Ilgainiui gali atsirasti ir pastovus veido odos pabrinkimas. Akių simptomai dažni, o kartais gali išsivystyti ir potencialiai sunkus keratitas. Vis dėlto liga pasiduoda gydymui antibiotikais- vietiškai metronidazoliu ir geriamais tetraciklinais.

 Ar perioralinis dermatitas yra spuogų forma?

 Ne, perioralinis dermatitas yra uždegiminė būklė, kuri skiriasi nuo spuogų ir rožinės. Dažniausiai jis pasitaiko jaunoms moterims. Bėrimas susideda iš smulkių papulių ir pustulių, paprastai raudoname fone, tipiškai išsidėstęs apie burną. Kartais pažeidimai atsiranda ant akių vokų ir apie antakius. Nėra komedonų, padidėjusios riebalų gamybos ir P. acnes įtakos. Dauguma, bet ne visi atvejai yra susiję su vietinių steroidų naudojimu ant veido. Dar vienas gydymo rūšies panašumas- dažnai 6 savaites- 3 mėnesius gydoma geriamais tetraciklinais.

Kokiais požymiais reiškiasi gramneigiamas folikulitas?

 Spuogų pablogėjimas žmonėmss, ilgai vartojantiems antibiotikus, ypač kai yra staigus pustulių protrūkis, charakteringa raiška. Pažaidos gali būti daug gilesnės ir mazgelinės. Šią būklę gali sukelti daugybė gramneigiamų bakterijų. Jei įtariate ją, siųskite tirti pustulių turinio mėginį. Dažniausiai geriausia gydyti geriamuoju izotretinoinu. Jei šis vaistas neprieinamas, paprastai padeda amoksicilinas.

 

 Kas yra acne fulminans?

 Šiuo terminu apibūdinama sisteminė liga, kurią sukelia pernelyg stiprus imuninis atsakas į spuogų bakteriją P. acnes. Paprastai būna staigi pradžia su plačiai išplitusiais sunkios eigos uždegiminiais spuogų bėrimo elementais. Kartu pasireiškia karščiavimas, silpnumas, svorio netekimas, anoreksija ir išplitę kaulų bei sąnarių skausmai, žymi leukocitozė ir lizinės kaulų pažaidos. Kartais šią retą būklę sukelia Epstein- Barr virusas, anksčiau ji buvo siejama su gydymu testosteronu. Tokia forma dažniausiai gydoma geriamuoju izotretinoinu, o sisteminiai simptomai- prednizolonu.

 Ar spuogai vystosi dėl to, kad oda per riebi?

 Nors spuogai pasireiškia asmenims, kurių riebalinių liaukų ekskrecija stipri, riebalų sluoksnis ant odos paviršiaus nesukelia spuogų. Paradoksas: pavieniai plauko- riebalinės liaukos maišeliai, kuriuose atsiranda komedonai ir kiti pakitimai, palaipsniui užsikemša ir nebeišskiria riebalų į odos paviršių. Pagrindinė riebalų gamybos ir ekskrecijos varomoji jėga yra androgeniniai hormonai, kurių kiekis nebūtinai yra padidėjęs. Plauko- riebalinės liaukos maišelis esant spuogams yra jautresnis normaliems cirkuliuojančių androgenų kiekiams nei esant normaliai odai ir gamina daugiau riebalų. Latakai užsikemša dėl per didelio epitelio augimo ir atsisluoksniavusių keratinocitų kaupimosi. Latako užakimas ir padidėjęs riebalų kiekis sukuria puikią aplinką augti P. acnes bakterijoms, dėl to vystosi uždegimas ir kaupiasi pūliai.

 Ar dieta veikia spuogus?

 Medicinos mokslas ir pacientų nuomonė šiuo klausimu dažnai nesutampa. Nors 1950 m. buvo plačiai mokoma, kad spuogų atsiradimą sąlygoja maistas, ypač tam tikri riebalai ir šokoladas, todėl dar ir šiandien daugybė kenčiančių nuo spuogų žmonių yra tuo įsitikinę, tačiau nėra patikimų įrodymų, kad angliavandenių, lipidų vartojimas ar bet kokie kiti mitybos ypatumai apskritai yra svarbu.


 

 Kokie yra spuogų sąlygoti pažeidimai?

 Pirminį pažeidimą (kamščio susidarymą) žymi mikrokomedonai, jie gali didėti arba praplyšti ankstyvoje stadijoje sukeldami uždegiminių pažaidų formavimąsi. Komedonai gali būti arba uždari (baltagalviai), arba atviri (juodagalviai). Atvirų komedonų juodumas neturi nieko bendra su nešvara-jj lemia odos pigmentas melaninas, esantis latakėlyje. Uždegiminės pažaidos yra papulės arba pustulės. Papulės atsiranda, kai užsikimšęs latakėlis praplyšta ir riebalai patenka j aplinkinius audinius. Kai trūksta mikrokomedonai, papulės matomos be įprastai spuogus lydinčių gausių komedonų. Pustulės formuojasi dėl infekcijos latakėlio viduje.

 Iš mazgelių ir „cistų" paprastai vystosi gilesnės pažaidos, pereinančios ir į tikrąją odą, - dėl to atsiranda randų. Mazgeliai yra kietesni ir uždegimiški, o išsivysto tokiu pačiu būdu kaip ir papulės, t. y. praplyšus didesniam komedonui. Vadinamosios „cistos" iš tikrųjų yra dviejų ar trijų mazgelių susiliejimas, kai jie irdami susisiekia tarpusavyje formuodami pūlių maišelius.

 Ar yra atsparumo vaistams problema?

 Kai P. acnes bakterija tampa atspari antibiotikams, o tada gydymas gali nebepadėti. Kadangi infekcijos reišmė spuogų išsivystimui nėra pati svarbiausia, todėl tai dažnai nėra tokia problema, kokia galėtų būti. Kitokie gydymo būdai taip pat gali skatinti bakterijų žūtį, ypač benzoilo peroksidas, todėl vienas iš būdų įveikti rezistentiškumą - naudoti jį kartu su geriamaisiais antibiotikais. Net jei pacientas nenori naudoti benzoilo peroksido nuolat, vienos savaitės kursas kas 4 savaitės sunaikins rezistentiškas bakterijas ir pagerins antibiotikų veiksmingumą. Į kai kurių vietinių antibiotikų sudėtį įeina cinkas, kuris, manoma, taip pat padeda įveikti rezistentiškumą.

 Kiek ilgai turi trukti gydymas?

 Lengviausia atsakyti dėl geriamojo izotretinoino: dauguma žmonių vartos jį 4—6 mėnesius, o po to tolesnio gydymo gali nebereikėti. Gydant vietiškai, žmogus pats nusprendžia, kada reikėtų baigti, ir jei po to spuogai vėl atsiranda, gydymas tęsiamas. Dabar geriamieji antibiotikai nebeduodami tokiais ilgais kursais kaip anksčiau, todėl juos paskyrus paciento būklė turėtų būti iš naujo vertinama vėliausiai po 6 mėnesių.

 Kelia nerimą ilgalaikis kociprindiolio (Dianette) vartojimas - šis preparatas daugiau neberekomenduojamas vartoti kaip kontraceptikas, nes gali sąlygoti didesnę smegenų kraujagyslių komplikacijų riziką nei mažesnė „standartinių" geriamųjų kontraceptikų dozė.

 Dabartinė nuostata - nutraukti kociprindiolio vartojimą praėjus 3- 4 mėnesiams po to, kai spuogų nelieka, ir pereiti prie alternatyvaus kontraceptiko, jei toks poveikis taip pat buvo pageidautinas, nors prireikus gali vėl būti skirtas gydymo kursas.

 Jei minociklinas vartojamas ilgą laiką, rekomenduojama kas 3 mėnesius tikrinti kepenis ir antinuklearinius antikūnus (dėl galimo hepatotoksiškumo ir vaistų sukeltos raudonosios vilkligės), taip pat apžiūrėti odą siekiant nustatyti, ar neatsirado melsvai pilka pigmentacija.

 Kokie skirtingi gydymo būdai taikomi ligoninėje?

 Jungtinėje Karalystėje išrašyti geriamojo izotretinoino receptą gali tik konsultuojantis dermatologas, nors kai kuriose kitose šalyse tvarka kitokia. Konsultantai taip pat turi daugiau patirties, kaip naudoti didesnes antibiotikų dozes ir kai kuriuos retesnius antibiotikus, pvz., trimetoprimą.

 Prie kitų galimimų gydymo būdų, prieinamų antriniame pagalbos lygmenyje, priklauso steroidų injekcija siekiant išvengti randų ir gydyti izoliuotas mazgines-cistines pažaidas, didelių komedonų prideginimas elektra, kosmetinio maskavimo patarimai, odos paviršiaus atnaujinimas lazeriu, cheminis odos atsluoksniavimas, dermabrazija ir užpildų injekcijos į įdubusius randus.

 Ar yra kokie nors randų gydymo būdai?

 Uždegimui nurimus gali likti įvairių tipų randų. Perteklinė kolageno sankaupa sąlygoja hipertrofinį randą (šis palaipsniui suplokštėja) ar keloidą (šis ne tik neišnyksta, bet laikui bėgant gali didėti toliau). Audinio netektis gali sąlygoti vadinamąjį ledo kirtiklio randą, kitokius odos paviršiaus nelygumus, baltus plokščius randus ir židinines baltas perifolikulines (aplink plauko maišelio angą) pažaidas. Randai laikui bėgant gali tapti ne tokie žymūs.

 Įsitikinus, kad hipertrofinis randas ar keloidas negerėja, keletą savaičių patartina naudoti stiprų vietišką steroidą, o jei poveikio nėra, dažnai padeda steroidų injekcija į pažaidos vietą. Kraujagysliniai keloidai gydomi impulsiniu dažo lazeriu.

 Kelių ryškių ir gilių ledo kirtiklio randų išvaizdą galima pagerinti juos išpjaunant. Plokščius ar beveik plokščius randus galima sušvelninti paviršių atnaujinančiais lazeriais (pvz., ultrapulsinis anglies dioksidas, neodimiumas:YAG ir erbiumas:YAG). Patyrusiomis rankomis galima sėkmingai išmėginti ir senesnius gydymo būdus, pvz., cheminį atsluoksniavimą ir dermabraziją, nors šie metodai patys gali sukelti randėjimą ir pigmentacijos problemas. Banguotas įdubas galima pripildyti kolageno ar kokių nors naujesnių medžiagų, tačiau injekciją reikia kartoti, o kai kurios tam naudojamos priemonės sukelia nepageidaujamus šalutinius reiškinius.

 Ar galima gydytis šviesa arba lazeriais?

 Lazeris spinduliuoja vienodo ilgio koherentinės šviesos bangas. Lazeriai ir kai kurie kiti ne-koherentinės šviesos šaltiniai yra naudojami gydant spuogus, daugiausiai komerciniame sektoriuje. Taikoma ir fotodinaminė terapija (iš pradžių porfirino pirmtakas, paskui šviesos ekspozicija). Kai kurie iš šių gydymo būdų buvo įvertinti kontroliuojamuose tyrimuose, bet yra tik keletas adekvačių palyginimų su kitais gydymo būdais.

 Lengvo/vidutinio sunkumo spuogus veiksmingai pamėginta gydyti impulsiniu dažo lazeriu, 1450 mm diodiniu lazeriu, mėlyna šviesa, mėlyna ir raudona spalva ir fotodinaminė terapija. Tikriausiai šių gydymo būdų veikimo mechanizmai yra skirtingi, todėl prieš rekomenduojant juos taikyti plačiai reikalingi papildomi tyrimai. Daug sunkesnio laipsnio spuogų atvejų nebuvo įtraukta į tyrimus arba neparodė aiškaus atsako į tokį gydymą.

 Lazeriais (impulsiniu dažo, ultrapulsaciniu anglies dioksido, neodimiumo:YAG ir erbiumo:YAG) mėginama gydyti kai kuriuos randus, galinčius atsirasti po aknės.

 Ką bendrosios praktikos gydytojas turi omenyje sakydamas, kad mano spuogai yra „vidutiniai"?

 Yra keletas skirtingų spuogų sunkumo vertinimo skalių; kai kurios jų labai sudėtingos ir naudojamos mokslo tikslais vertinant gydymo naudą. Labai apibendrintai galima įvardyti keturis spuogų sunkumo laipsnius. Laipsnis atspindi spuogams būdingų pažaidų rūšį ir skaičių, taip pat bet kokį randėjimą, kuris sąlygos pigmentacijos pokyčius tamsesnėje odoje. Tie patys spuogai skirtingose kūno dalyse gali būti vertinami skirtingu laipsniu (pvz., lengva ant veido, bet sunki ant nugaros). Psichologinis sutrikimas taip pat turėtų būti įvertintas. Jei esate labai nusiminęs dėl savo spuogų, tas nusiminimas vienu laipsniu pasunkina jūsų spuogus, palyginti su ta situacija, jeigu vertintumėte spuogus tik pagal poveikį savo išvaizdai.

 Ar spuogų eiga sunkesnė esant tamsiai odai?

 Svarbus spuogų skirtumas tamsioje odoje yra tas, kad uždegiminis komponentas ne toks ryškus, bet pasekmės - použdegiminė hiperpigmentacija, pasireiškianti juodais lopeliais, yra labai ryški. Kitas skirtumas yra dažnesnis keloidinis randėjimas. Plaukų priežiūros priemonės taip pat gali būti spuogų priežastis, todėl apie tai reikėtų pagalvoti, jei ant kaktos ir smilkinių atsiranda spuogų.

 Dėl pigmentacijos ir keloidinio randėjimo tamsios odos spuogai turėtų būti gydomi agresyviau ir kaip vienu „laipsniu" sunkesni.

 Mano spuogai visada pablogėja kaip tik prieš menstruacijas - kaip šito išvengti?

 Spuogai gali atsirasti ir išnykti kartu su menstruacijomis, todėl jums vertėtų pasitarti su savo gydytoju apie galimybę pabandyti hormoninį vaistą

 Jei retinoidai gaunami iš vitamino A, ar galiu tiesiog gerti vitamino A tabletes?

 Retinoidai kildinami iš natūralaus ar sintetinio vitamino A, bet vartoti patį vitaminą A nerekomenduojama. Kaip ir dauguma „natūralių" medžiagų jis gali būti gana toksiškas ir gali pažeisti jūsų kepenis. Tai ypač svarbu vaikams ir nėščioms moterims. Buvo atlikta keletas bandymų su mažomis vitamino A dozėmis, bet įtikinama jų nauda nebuvo įrodyta.

 

Žvynelinės tipai

Narių vertinimas: 4 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Plokštelinė  žvynelinė. Ji susideda iš paraudusios, sustorėjusios, besilupančios odos, susidariusios dėl odos ląstelių perprodukcijos. Plokštelės gali būti apvalios, ovalo ar netaisyklingos formos, gali būti susijungusios ir dengti nemažą kūno paviršiaus dalį. Plokštelės gali dengti bet kurią kūno vietą, įskaitant ir galvos odą. Jos gali atsirasti kaip stipraus uždegimo rezultatas arba kaip chroniškas padarinys. Chroniškos plokštelės gydymui yra labai atsparios.

Lašelinei žvynelinei būdingi maži "lietaus lašeliai", išsibarstę ant krūtinės, nugaros, rankų, kojų ir dažnai atsiranda po ligos ar infekcijos, tokios kaip gripas ar viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Lašelinei žvynelinei gydyti prireikia mažiau laiko, o kartais ji praeina savaime, be jokio gydymo. Ji būdinga vaikams ir jaunimui.

 Inversinė žvynelinė (atvirkštinė). Ji atsiranda kūno raukšlėse: pažastyse, bamboje, kirkšnyse, genitalijose, sėdmenyse ir po krūtimis. Ją išgydyti gana sunku dėl trynimo ir prakaitavimo. Šioms jautrioms vietoms rekomenduojama taikyti tik švelnų gydymą. Jei oda drėksta, gali atsirasti bakterinės ar grybinės infekcijos. Norint įsitikinti, ar neatsiradusi infekcija, reikia atlikti testus.

 Galima ir visų trijų tipų, tai plokštelinės, inversinės ir lašelinės žvynelinės kombinacija.

 Spuoguotoji žvynelinė tai maži spuogeliai ant delnų ar padų, o kartais ir ten, ir ten arba ant kitų kūno vietų. Ligos sunkumas būna nevienodas, bet šis žvynelinės tipas paprastai būna rimtas ir reikalauja neatidėliotino gydymo. Ją sunku išgydyti ir dažniausiai reikia sutvarkyti savo gyvenimo būdą.

 Eritrodermija atsiranda retai. Ji charakterizuojama paraudimu ir žvyneliais dengiančiais visą kūną. Tai gali sukelti karštį, persišaldymą ir nuovargį. Ji gali būti pakankamai rimta, todėl reikalinga hospitalizacija.

 Psoriatinis artritas išsivysto 7-10 % žmonių, turinčių žvynelinę. Dėl šios ligos ištinsta ir skauda rankų ir kojų pirštų sąnarius. Odos pagerėjimas priklauso nuo sąnarių pagerėjimo ir atvirkščiai - artritinis  sąnarių skausmas sumažėja gyjant odai. Pacientams, sergantiems psoriaziniu artritu daugiau būdinga ir nagų pokyčiai. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Šią ligą galima gydyti aspirinu, antiuždegiminiais vaistais arba jei būtina tegisonu, metotrexatu ar prednisonu. Kai atsiranda psoriazinis artritis, pasikonsultuokite su reumotologu.

Rožinė

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Rožinė, dažnai vadinama suaugusiųjų akne, yra lėtinė liga, kurios požymis - paraudusi vidurinės veido dalies oda. Šia liga moterys serga dažniau nei vyrai, o labiausiai į ją linkę raudonplaukiai. Rožine paprastai suserga vidutinio amžiaus žmonės. Ši liga protarpiais tai paūmėja, tai laikinai palengvėja. Manoma, kad polinkis į rožinę yra paveldimas.

 Priežastys

 Tikrosios rožinės priežastys nežinomos, nors aišku, kad ši liga gali prasidėti nuo poodinio sluoksnio kraujagyslių išsiplėtimo. Viena priežasčių gali būti kitoms odos ligoms gydyti gausiai naudojami kortikosteroidiniai kremai, nuo kurių oda tampa plonesnė.

SimptomaiRožinė

• Iš pradžių oda tik kartkartėmis nukaista — dažniausiai išgėrus karštos arbatos, kavos ar alkoholio, aštraus maisto arba įėjus į labai prišildytą patalpą.

 • Ilgainiui raudonis tampa nuolatine veido odos būkle. Daugiausia raudonuoja nosis, kakta, skruostai, akių vokai ir smakras. Rečiau parausta stuomens, rankų ir kojų oda.

 • Kartu su raudoniu gali atsirasti šlakų ir pūlinukų - dėl šio simptomo rožinė ir vadinama suaugusiųjų akne, tačiau jai nebūdingi baltieji ir juodieji spuogai, kurie yra skiriamasis aknės požymis. Dar vienas simptomas — išsiplėtę veido kapiliarai (telangiektazija). Dažnai klaidingai sakoma, kad jie trūkinėja. Netoli odos paviršiaus matyti ryškiai raudonų kraujagyslių raizginys.

 • Sergant sunkia rožinės forma ir nesigydant, gali išvešėti nosies audiniai — ši komplikacija vaidinama rinofima. Nosis tampa raudona, kriaušės pavidalo. Smarkiai padidėja nosies odos riebalų liaukų sekrecija, todėl ši veido odos sritis tampa itin riebi. Ši komplikacija dažniau ištinka rožine sergančius vyrus.

 Kaip sau padėti

 Kol kas nežinoma, kaip išvengti rožinės, tačiau galima apsisaugoti nuo ligos paūmėjimo.

 • Priplūdus į veidą daugiau kraujo, rožinė paūmėja, taip pat dažnas nuoraudis gali paskatinti ligos eigą. Mėginkite to išvengti kuo mažiau vartodami karštų gėrimų, aštraus maisto ir alkoholio.

 • Net žiemą veidą tepkite nuo saulės apsaugančiu kremu, kad saulės spinduliai dar labiau nežeistų odos.

 Gydymas

 Prieš diagnozuodamas rožinę, gydytojas pirmiausia ištiria, ar šią ligą primenantys simptomai nėra kitos kilmės — tai gali būti ir odos reakcija į vaistus nuo aknės, taip pat imuninės sistemos sutrikimai ir kiti odą žeidžiantys veiksniai.

 • Vienintelė efektyvi medicinos pagalba sergantiems rožine - ilgalaikis gydymas antibiotikais. Dažniausiai skiriama antibiotikų tepalo, pavyzdžiui, metronidazolio, arba tetraciklino piliulių. Tarp geriamųjų vaistų tetraciklinas labiausiai tinka ilgalaikiam rožinės gydymui, nes jo šalutinis poveikis mažiausias.

 • Jei ligonio būklė pagerėja, skiriama vis mažesnė vaistų dozė ir pagaliau jų vartojimas nutraukiamas. Antibiotikai tik švelnina simptomus, tačiau negydo pačios ligos. Kartais rožinė daugelį metų protarpiais atsinaujina, bet vėliau visiškai praeina be jokios regimos priežasties.

 • Jei antibiotikai neduoda norimo efekto, gydytojas gali paskirti gydymą izotretinoinu, kuriuo gydoma sunkios formos aknė. Tačiau šis preparatas daro įvairiopą šalutinį poveikį, taigi nėščioms ar ketinančioms pastoti moterims jis visiškai netinka .

 Chirurginės priemonės

 • Audinių prideginimas elektrokauteriu tinka tuo atveju, kai odoje matyti palyginti nedaug išsiplėtusių kapiliarų.

 • Gydymas lazeriu taikomas tada, kai išsiplėtusių kapiliarų gausu. Po gydymo elektrokauteriu arba lazeriu susitraukę kapiliarai daugiau neišsiplečia, tačiau laikinai oda gali būti skausminga, paraudusi ar melsvo atspalvio.

 • Operacijos gali prireikti tuo atveju, kai dėl rinofimos pernelyg išbrinksta audiniai. Po operacijos nosis atgauna normalų pavidalą.

Kas yra žvynelinė?

Narių vertinimas: 4 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Žvynelinė - tai chroniškas ir pasikartojantis odos sutrikimas. Liga- neužkrečiama... Tai ne vėžys ir galima laukti ilgų pagerėjimo periodų. Beveik 3-4 % lietuvių turi šią ligą. Beveik tiek pat kiek kenčia ir nuo diabeto.

 Žvyneline sergama visame pasaulyje. Ši liga neaplenkia nei vyrų, nei moterų ir amžius čia neturi jokios įtakos. Žvynelinės atsiradimas yra paprastai laipsniškas ir jis gali atsirasti bet kuriame amžiuje, bet labiausiai ji paplitusi vėlyvoje jaunystėje arba ankstyvame brandos amžiuje. Žvynelinės sunkumas ir laipsnis yra skirtingi priklausomai nuo žmogaus.

 Žvynelinė gali atsirasti ir kūdikiams, bet dažniausiai tai atsitinka 4- 5 m. vaikams. Vis dėlto liga labiau būdinga mergaitėms. Svarbu padėti tokiam vaikui gyventi kiek įmanoma normalesnį gyvenimą. Ignoruojant ligą, vaikus gali paveikti streso būsena. Žvynelinė gali atsirasti ant bet kurios odos vietos. Ji gali būti raudona ar sidabrinė, stori žvynuoti lapeliai ar plokštelės. Ligos apimtas vietas gali niežtėti. Ligai būdingiausios vietos- pakaušis, alkūnės, klubai, keliai, apatinė nugaros pusė ir sėdmenys. Žvynelinė gali apimti kurią nors vieną nedidelę kūno dalį, bet ji gali atsirasti ir keliose vietose tuo pat metu. Žvynelinei būdinga greita odos ląstelių reprodukcija. Sveikoje odoje naujos ląstelės gaminasi kas 28-30 dienų, o senos ląstelės nusilupa. Esant žvynelinei pagrindinis odos sluoksnis yra labai tankus ir odos ląstelės gaminamos labai greitai- kas 3-5 dienos. Pažvelgus pro mikroskopą, tokios odos sluoksniai atrodo nenormaliai su išryškėjusia uždegimine reakcija. Ši reakcija atsiranda po oda ir sukelia raudonumą, lupimąsi ir odos sustorėjimą. Jei vienas iš tėvų turi žvynelinę, yra 30 % galimybė, kad ši liga gali išsivystyti ir jų vaikui. Tačiau liga gali "peršokti" vieną ar daugiau kartų.

 Daugelis žmonių, dabar turinčių žvynelinę, prisimena savo senelį, tetą ar pusbrolį, su "besilupančiomis" alkūnėmis, išbertomis, pleiskanojančiomis rankomis. Taigi jie matyt taip pat turėjo žvynelinę. Genetiniai požymiai, rodantys genetinį polinkį į žvynelinę, buvo identifikuoti, bet jų tikrasis giminingumas su ligos eiga yra nežinomas. Žmogui liga turi fiziškai, socialiai, emocionaliai ir ekonomiškai griaunantį poveikį. Dėl jos jūs prarasite daug darbo valandų, susidursite su tam tikrais karjeros pasirinkimo apribojimais ar gyvenimo būdo pakeitimu.

 Žvynelinės priežastis yra nežinoma, bet daugelyje šalių yra tęsiami šios ligos tyrimai molekulių, imunologinėje ir biocheminėje srityse, o taip pat taikomi nauji ir efektyvesni gydymo metodai. Kai kuris gydymas sulėtina odos ląstelių reprodukciją ir galima tikėtis visiško išsivalymo ir ligos sušvelnėjimo. Negalima numatyti, kaip ilgai ligos sušvelnėjimas gali trukti, bet, suprantant faktorius, kurie inicijuoja ligą, padėtį galima dažnai kontroliuoti.

}

Mikrosporija

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

 Lietuvoje mikrosporijos sukėlėjai dažniausiai yra zoofiliniai mikrosporumai (Microsporum canis), kuriais užsikrečiama nuo sergančių gyvulių tiesiogiai kontaktuojant arba nuo įvairių daiktų, užterštų gyvulių plaukais ar pleiskanomis. Gali sirgti lapės, kiaunės. Dažniausiai mikrosporija serga vaikai. Jie užsikrečia glostydami, nešiodami kates, ypač kačiukus arba bendraudami su sergančiais šunimis. Tik 3- 4% ligonių užsikrečia nuo sergančių žmonių. Daugiausia sergama vasaros pabaigoje ir rudenį, nes tuo metu pagausėja sergančių kačių. Manoma, kad 2- 3 % kačių yra šio grybelio nešiotojos.

 Užsikrėtus nuo kačių ar šunų šunine mikrospora, pažeidimai turi būdingų bruožų: ligonio galvoje esti 1-2 apvalūs, pleiskanojantys, stambūs židiniai. Jie dėl nulūžusių plaukų atrodo lyg ražienų laukas. Židinių odoje būna ir daugiau, jie mažesni ir išplitę kaklo, krūtinės, veido, kojų ir rankų odoje. Jeigu vaiko odoje židinių labai daug ir ypač drabužiais pridengtose vietose, vadinasi, mažylis sergantį kačiuką buvo paėmęs į lovą ar pasikišęs po drabužiais. Šie sukėlėjai dažnai pažeidžia antakius, blakstienas ir gyvaplaukius (net 90% ligonių). Gipsinės mikrosporos (geofilinio sukėlėjo) sukeltų išbėrimų dažniausiai atsiranda ant plaštakų, dilbių. Žmonės užsikrečia dirbdami darže ar sode. Gali būti pažeisti ir nagai. Jie sustorėja, ima trupėti, pasidaro nelygūs, pilki.

 Labai naudinga tirti mikroskopu, atlikti grybelio pasėlius ir tirti ligonį tamsioje patalpoje liuminescencinės lempos šviesoje. Makrosporų pažeisti plaukai švyti žalsva spalva.

 Ligoniai, kuriems pažeisti galvos plaukai ir odoje išsisėję grybelių židiniai, gydomi ligoninėje grizeofulvinu. Kaip ir gydant trichofitiją, židiniai tepami priešgrybeliniais preparatais. Beje, visa tai skiria tik gydytojas specialistas!

 Grynaveislės katės ir šunys turi būti gydomi veterinarinėse ligoninėse, o paprasti gyvuliukai, ir ypač valkataujantys, turi būti naikinami. Sergančių gyvulių (kačių ir šunų) buvimo vietos (rūsiai, laiptinės, sandėliai ir kt.) turi būti dezinfekuojami. Dezinfekuoti reikia ir ligonio butą ar namą. Apsaugoti vaikus, kad jie neglostytų kačių, kačiukų ir šuniukų - labai sunku. Mokiniams ir jų tėvams, išplitus mikrosporijai, reikia  pasisikaityti  apie ligą. Gerai žinodami ligos plitimo kelius, žmonės žinos, kaip išvengti ligos, arba užsikrėtę anksčiau kreipsis į gydytoją.

Atopinis dermatitas (paprastoji egzema)

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Atopinis dermatitas- tai sunki ir dažna liga, kuri formuojasi pagal pirmą imuninių reakcijų tipą, dalyvaujant imunoglobulinui E(IgE). Neretai kartu pažeidžiamos kitos organizmo sistemos, prasideda alerginė sloga, bronchinė astma. Atopinis dermatitas sudaro apie 2- 5% visų odos ligų.

 Atopinis dermatitas Šią ligą, kūdikystėje dar vadinamą vaikų egzema, gali sukelti įvairūs maisto alergenai: pienas, kiaušiniai, produktai iš kviečiu, žuvis, šokoladas, citrusiniai vaisiai ir kiti, o vėliau - nuo 1- 3 metų - kai kurie audiniai (vilna, šilkas), inhaliaciniai alergenai (augalų ir medžių žiedadulkės, grybų sporos, namų dulkės, gyvulių pleiskanos, plaukai bei įvairūs kiti alergenai, pavyzdžiui, kosmetika, medikamentai, serumai, vakcinos ir kt. Nurodomi šeimyniniai ir konstituciniai veiksniai bei nervų sistemos įtaka ligai formuotis. Apie 60-70% tokiu ligonių tėvų sirgo ar serga alerginėmis ligomis. Atopiniu dermatitu vaikai serga nuo 2- 3 gyvenimo mėnesio, kartais vėliau. Tokius alerginius procesus skatina nėštumo toksikozės, nėštumo metu vartoti medikamentai, gausiai vartojamas pienas, kiaušiniai, žuvis. Taip pat alergines reakcijas skatina trumpas maitinimas krūtimi, ankstyvas ir dirbtinis maitinimas.

Dažnai žmonėms formuojasi ichtiozė (apie 50% ligonių). Beje, 20- 50% ligonių dar iš vaikystės atsiranda kitos alerginės ligos: dilgėlinė, egzema, medikamentinė alergija, alerginė sloga, bronchinė astma ir kt. Medicinos literatūroje aprašytas odos- respiracinis sindromas, kai, pagerėjus egzemos ligai, atsiranda astmos reiškinių ir priešingai.

Namų dulkes sudaro alergenų kompleksai: grybelinės, bakterinės, gyvulių pleiskanų, šerių, augalų dulkių, maisto priemaišos, įvairių parazitų liekanos ir kt. Ligos eigai turi įtakos sezoniniai klimato veiksniai (vasarą - gerėja, rudenį, žiemą - blogėja), taip pat aiškus ryšys su žiedadulkių alergenais (polinozės- dėl to vasarą procesas blogėja). Stiprius odos bėrimus sukelia darbas su vilna, kitais audiniais, ypač sintetiniais, cheminėmis medžiagomis. Tokiems ligoniams nustatomas ne tik humoralinio, bet ir ląstelinio imuniteto sutrikimas. Beje, sergantieji imlesni virusinei, bakterinei ir grybelinei infekcijoms, jiems dažnai nustatomas sumažėjęs riebalų išsiskyrimas (oda sausa), o dažnai prausiantis, ji dar labiau sausėja ir dažniau išberia.

Paprastoji egzemaSvarbiausi simptomai atsiranda kūdikystėje - vaikų egzemos požymiai, niežėjimas, kartais labai intensyvus. Šie procesai, vaikui sulaukus 2-3 metų, gali išnykti ir negydomi. Vėliau atsiranda odos infiltracija, lichenifikacija, o pažeidimo periferijoje atsiranda smulkių mazgelių. Iš pradžių židiniai lokalizuojasi ant veido, galvos odos, kojų ir rankų. Niežėjimas, kuris vargina ligonius, dažniausiai būna priepuoliais, tuomet oda smarkiai nukasoma. Tose vietose oda pabąla (baltas dermografizmas). Ligai būdinga eozinofilija (net 90% ligonių), ji trunka ilgai, būna remisijų paūmėjimų ir recidyvų. Ligonius dažnai kankina nemiga. Skiriamos šios atopinio dermatito stadijos:

1) naujagimiu - vaikų stadija (nuo 2 mėnesių iki 2 metų) -mazgeliai, pūslelės ir egzemos tipo bėrimai būna ant veido, kojų, rankų bei kitų kūno vietų;

2) vaikų stadija (nuo 2-4 metų iki 10-12 metų) - mazgeliai foruojasi kojų bei rankų lenkiamuose paviršiuose, ant sprando odos ir kt., bėrimas susilieja tarsi plokštelėmis;

3) paauglių-suaugusiųjų stadija (nuo 12 iki 30 metų) - atsiranda infiltruoti odos židiniai būdingose vietose. Spontaninės remisijos būna vienerių metų vaikams ir prieš lytinį brendimą. Procesui paūmėjus, židiniai susilieja į stambesnes plokšteles. Dažnesni niežėjimo priepuoliai būna naktį ir trukdo miegoti. Nuolat kasantis taip nudyla nagai, kad nereikia jų kirpti. Išplitusių pažeidimų metu padidėja limfmazgiai (limfadenopatija).

Atopinio dermatito diagnozė nustatoma pagal šiuos duomenis:

1) šeimos anamnezė;

2) klinikiniai požymiai;

3) baltas dermografizmas;

4) eliminaciniai ir provokaciniai mėginiai dirgikliams išaiškinti.


Diagnostika nesunki, bet galima supainioti su seborėjiniu, alerginiu kontaktiniu dermatitu, niežais. Labai svarbu gydant atopinį dermatitą nustatyti maisto, inhaliacinius ir kitus alergenus bei juos šalinti. Deja, tai padaryti ne visada pavyksta, todėl skiriamas simptominis gydymas. Ligoniai turi atidžiai klausyti gydytoju patarimų. Rekomenduojami antihistamininiai preparatai, gliukokortikoidai (per burną ir išoriškai). Skiriama racionali dieta, šildymas kvarco lempomis, pirogeniniai preparatai (pirogenalis), kurortinis gydymas (kalnų arba pajūrio kurortuose, pavyzdžiui, Palangoje, Šventojoje). Patartina pašalinti iš buto minkštus baldus, kilimus, gėles ir gerai valyti butą. Kambario oro drėgmė neturėtų būti mažesnė kaip 55%. Atsiradusias komplikacijas reikia gydyti antibiotikais (padarius antibiotikogramą). Herpetinių komplikacijų gydymui tinka gamaglobulinas ir imunostimuliatoriai (levamizolis ar kiti). Antihistamininiai preparatai daugiau tinka nakčiai, kartu indikuotini ir raminamieji vaistai (chlorpromazinas, jo derivatai).

Išoriškai ūmioje stadijoje naudojamos Burovo skysčio, ramunėlių, gliukokortikoidų pavilgai ir kremai. Medikamentai skiriami pagal klinikinį vaizdą ir esančias komplikacijas. Gydymo principai tokie patys kaip ir gydant egzemas. Ryškių infiltratų gydymui naudojami gliukokortikoidai po plėvele (okliuzinis tvarstis), deguto preparatai (ne ilgiau kaip 5- 8 dienas, ypač jeigu yra tepami didesni odos plotai). Nuo deguto preparatų gali atsirasti fotodermatozių (odos uždegimas dėl padidėjusio jautrumo UV spinduliams). Tinka kvietinių sėlenų arba avižų šiaudų ekstraktų vonios. Padeda odos valymas aliejumi. Jeigu židinių uždegimo reakcija neintensyvi (beveik nešlapiuoja), tai padeda deguto vonios. Kai oda sausa, siūloma ją valyti skystais ir tepti vitaminizuotais kremais. Sanatorinis-kurortinis gydymas yra naudingas, bet iš kurorto grįžus į namus procesas recidyvuoja. Dieta taip pat ne visada efektyvi. Ligoniai gali valgyti įvairų maistą, išskyrus tuos maisto produktus, kuriems nustatytos alerginės reakcijos (panaudojus eliminacines, provokacines dietas). Rekomenduojama nevalgyti maisto produktų - potencialių alergenų, aštrių patiekalų, mažiau vartoti angliavandenių, druskos, nepersivalgyti. Maistas turi būti vitaminingas. Sausa oda jautresnė įvairiems dirgikliams, todėl nepatartina dažnai maudytis vonioje ar po dušu. Po maudymosi odą būtina patepti riebiu kremu.

Profilaktika taikoma net naujagimiams (jeigu šeimose pasitaikė alerginių, ligų). Patariama vengti kontakto su vilna, gyvulių plaukais (kačių, šunų), paukščiais (pūkinės ar plunksninės pagalvės ir kt.), nelaikyti namuose kanarėlių, papūgėlių ir kt. Kambariuose (namuose ir darbe) neturėtų būti gėlių, kilimų. Butą reikia valyti tik drėgnu būdu. Žalingai veikia alkoholis, citrusiniai vaisiai ir kiti potencialūs maisto produktai. Procesas blogėja nuo psichinių traumų, ypač šaltu metu (rudenį ir žiemą). Suaugusieji turėtų vengti cheminių medžiagų, perkaitimo, peršalimo, infekcinių ligų, dulkių ir kt.

Ligoniai turi būti dispanserizuoti. Rekomenduojama įsteigti reabilitacinius centrus, skirti nemokamam gydymui medikamentus, gerinti buities ir darbo sąlygas. Vaikams, kai procesas komplikuojasi pūlinga arba virusine infekcija, prognozė gali būti rimta. Prognozė priklauso ne tik nuo odos pažeidimų, bet ir dėl kitų organizmo sistemų pažeidimų. Blogesnė prognozė, kai ligonis serga atopine bronchine astma. Žinoma, gydymo rezultatai esti blogesni, kai nepavyksta nustatyti alergeno, sukėlusio organizmo alergines reakcijas, arba tuomet, kai alergenas išaiškintas, bet jį pašalinti neįmanoma (knygų dulkės, svarbiausi maisto produktai ir kt.).

Žvynelinės gydymas

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Gydymo tikslas yra sumažinti odos ląstelių reprodukciją iki normos ribų. Taikomos efektyviausias gydymas su mažiausiu pašaliniu poveikiu. Gydant vaikus, tiek vaikas, tiek tėvai turėtų suprasti gydymo tikslą.

 Žmonės, sergantys žvyneline, dažnai jaučiasi sužlugdyti ir mano, kad vaistai neefektyvūs. Tačiau pirma juk yra taikomi vaistai su mažiausia rizika. Jeigu jie neefektyvūs, siūloma keisti gydymo būdą. Kas tinka vienam žmogui, gali netikti kitam, ir nustatyti gydymo būdą būtent jums gali prireikti šiek tiek laiko.

Žvynelinę išgydyti reikia gero gydymo ir efektyvios savęs priežiūros. Topikaliniai gydymo būdai naudojami tik trumpam laiko tarpui, todėl nereikia manyti jog pagal vieną receptą jūs būsit gydomas visą gyvenimą.

 Svarbu, kad jūsų gydymo programą suprastų ir šeimos nariai, todėl nepalikit jų nuošalyje.

 Daugiausia žvynelinę gydyti naudojami topikaliniai steroidai, antihistaminai, derva ir trumpų bangų ultravioletinės šviesos spinduliai.

 Topikalinių steroidų preparatai tai kremai, losjonai, žele ir tepalai, turintys priešuždegiminį efektą. Jie yra skirtingos sudėties ir paruošimo ir naudotini pagal gydytojo nurodymą. Gydant vaikus, geriau naudoti švelnesnius preparatus. Steroidų preparatai gali sukelti atvirkštinį efektą (žvynelinės padidėjimą nutraukus vartoti vaistus), tose vietose, kuriose naudojami vaistai, oda gali suplonėti ir susiformuoti ištempimo žymės. Todėl pageidautina naudoti silpniausius steroidų vaistus. Veidui, sulenkimo vietoms, genitalijoms, kirkšnims, pažastims ir užpakaliui naudotini tik švelnūs steroidų vaistai. Hidrokortizonas yra švelnus preparatas, Betnovate - vidutinės sudėties vaistai, Westcort - panašus į anksčiau minėtus du ir Dermavate - stiprūs vaistai.

Anthralinas

 Tai pasta arba kremas, kurie yra labai efektyvūs gydant žvyneline. Anthralinas pakelia psoriatinę skalę ir sumažina odos ląstelių kaitą. Jį reikėtų naudoti tik žvynelinėms plokštelėms, kadangi jis gali suerzinti normalią odą. Štai dėl ko anthralinas paprastai naudojamas tepti didesniems išplitimams. Kremas nuplaunamas atsargiai maudantis, o pasta, kuri prilimpa prie plokštelių, nuvaloma iš pradžių išmirkant tas vietas aliejuje (vaikiškame ar silpname mineraliniame aliejuje) ir po to nuprausiant. Anthralinas naudojamas ir vaikams, bet labai mažiems nereikėtų jo naudoti.

 Šis vaistas nevartojamas sulenkimo vietoms, genitalijoms, kaklui ir veidui tepti, tinka gydyti galvos odai. Bet žinokite, kad anthralinas nudažys jūsų odą ir išteps drabužius, todėl geriau jį naudoti prieš miegą ir nuvalyti ryte. Nudažymas praeis po keletos savaičių baigus vartoti anthraliną. Tačiau, norint išvengti dažymo, galima šiuo metu įsigyti ir naujų preparatų. Anthraforte naudojamas trumpam kontaktui. Kai kuriem pacientams jis labiau priimtinas nei anthralinas, nes jis tiek daug netepa.

 Derva

 Ji gali būti tepalo, želė, šampūno pavidalo. Ją galima maišyti su steroidais, naudojant dervos distilatą (LCD). Galima naudoti ir neapdirbtos anglies dervą. Dervą galima taikyti normaliai odai, išvengiant daug pašalinių poveikių, ir todėl ji naudinga gydant daug mažų plokštelių. Ją reikia tepti judesiu žemyn, nes įtrynimas (pirmyn, atgal) gali sukelti spuogus, kurie gali tapti žvyneline. Ji nenaudojama kūno sulenkimo vietose, taip pat tiems žmonėms, kurie praeityje sirgo riebalinių liaukių uždegimu. Kadangi derva padidina jautrumą saulei ir dervos likučiai išlieka ant odos netgi po maudymosi, daugiau priežiūros reikia skirti apsaugant gydomas vietas priemonėmis odai nuo saulės. Nors jos ir efektyvios, bet pvz. akmens anglies dervos preparatai turi nemalonų kvapą, purvina ir tepa drabužius.

 Ultravioletiniai B (UVB) šviesos spinduliai

 Tai trumpų bangų ultravioletinės šviesos spinduliai, kurie gali nudeginti odą. Tačiau ši šviesa yra gydant nepavojingame lygyje ir ypač naudojant kartu su anthralinu ar dervos preparatais. Reikia tik kontroliuoti spindulių stiprumą ir laiką, nes per didelis spinduliavimas gali pakenkti odai, o nudegimas tik padidins žvynelinę.

 Psoraleno vonios

 Tai šiuo metu plačiai naudojama PUVA formos terapija. Pacientas "mirksta" vonioje, į kurią pripilta psoraleno tirpalo apie 15 min. Po to gydoma UVA. Vienas iš tokios vonios privalumų - vienodas psoraleno pasiskirstymas ir tai leidžia išvengti jautrumo šviesai. Gydymo dieną reikėtų vengti saulės šviesos kontakto su oda. Naudokite losjoną nuo saulės.

 PUVA

 Tai ilgų bangų ultravioletinė šviesa (UVA), taikoma gydymui drauge su psoralenu arba topikalinės arba kapsulės forma. Psoroleną reikia naudoti 1 -2 vai prieš UVA, nes jis padaro odą labai jautrią šviesai. Ši kombinacija gali būti puikus alternatyvinis gydymas su nedideliu pašaliniu poveikiu. PUVA retai naudojama gydyti vaikus. Tyrimai parodė, kad kai kuriems tiriamiems gyvūnams, švitinamiems šiuo būdu, išsivystė akių pokyčiai, tokie kaip katarakta, todėl reikia imtis atsargumo priemonių gydant žmones: užsidėti specialius akinius, kurie blokuoja UVA kai naudojamas psoralenas ir dar 24 val. viso gydymo kurso metu. Oftalmologai turėtų reguliariai patikrinti akis. Kadangi po psoroleno naudojimo visas kūnas tampa jautrus saulei, visoms saulei atviroms vietoms vartokite lasjonus nuo saulės. Jūsų dermatologas turėtų atidžiai stebėti, kaip jūs reaguojate į įvairius gydymus šviesa.

 Vitaminas D3 (Doivanex)

 Vitamino D3 analogas (tai yra medžiaga, kuri panaši į vitaminą D3 savo struktūra) naudojamas kontroliuoti nedidelę ar vidutinę žvynelinę. Vitamino D3 analogą, calcipatrioli galima įsigyti Lietuvoje, pavadinimu Doivanex, pagal receptą.

 Doivanex yra bekvapis, nedažantis tepalas, kurį 2 kartus per dieną reikia švelniai įtrinti į sergančios odos vietas. Kai kuriems pacientams rezultatai matosi jau po 2-3 savaičių, bet tikrasis vaistų efektas pasirodo po 8 savaičių ar dar vėliau. Pirmąsias dienas galite jausti nedidelį deginimą. Negalima calcipatrioli tepalu tepti veido ar genitalijų, rekomenduojama naudoti jį vaikams iki 18 m., o taip pat nėštumo metu. Šis vaistas išrašomas nemokamai pagal Socialinio draudimo pažymėjimus (darbo knygeles).

 Etretinate (Tegison)

 Tai sintetinis vitamino A vedinys gydyti odai su padidėjusia ląstelių kaita. Efektyvus gydant spuoguotąją ir eritroderminę žvynelinę, o taip pat padeda gydyti artritą. Pašalinis Tegisono poveikis apima odą ir gleivines. Čia įeina sausos akys, sausa nosis, sausa burna ir lūpos, besilupantys delnai ir padai, odos suplonėjimas, plaukų kritimas ir cholesterolio bei triglicerido padidėjimas. Žinant galimus vaisiaus apsigimimus, gimdymo amžiaus moterims šių vaistų naudoti negalima. Vaikai Tegisonu gydomi esant stipriai ir beviltiškai žvynelinei.

 Methotrexate

 Tai vaistas pirmiausiai vartojamas gydyti vėžį. Bet jis taip pat mažina ląstelių reprodukciją ir dėl šios priežasties sėkmingai naudojamas gydyti žvynelinę ir artritą. Vartojant metotrexata, vienas iš pašalinių poveikių gali būti kepenų liga, todėl pacientams, kuriems bus naudojama ilga terapija yra reikalinga kepenų biopsija (patikrinimas). Retai naudojamas vaikams, nebent tada, kai yra pavojus gyvybei ar kai nebepadeda niekas kitas. Kepenų funkcijai kontroliuoti rekomenduojami mėnesiniai kraujo patikrinimai. Kiti galimi pašaliniai poveikiai: pykinimas, nuovargis, opos, galvos skausmas, plaukų kritimas. Svarbu, vartojant metotrexatą, susilaikyti nuo alkoholio.


Cyclos porine (Sandimmune)

Nuo 1978 m. naudojamas apsaugoti ir gydyti audinių persodinimo nepriimamumą. Vartojant mažas dozes, jis efektyvus gydant įvairius žvynelinės tipus: plokštelinę, spuoguotąją, eritroderminę ir delnų žvynelinę. Jis duoda naudos ir pacientams ir su psoriatiniu artritu. Pirmoji reakcija pastebima jau po 2 savaičių, o ligos sušvelnėjimas pasiekiamas po 3 mėnesių nuo terapijos pradžios. Cyclosporine nera žvynelinės vaistai. Kai kada šis vaistas gali padėti gydyti žvynelinę iki tokio laipsnio, kada kiti gydymo būdai pasidaro efektyvūs, o cyclosporine galima atsisakyti. Trys pagrindiniai rūpesčiai: aukštas kraujo spaudimas, inkstų toksikacija (apnuodijimas) ir padidėjusi rizika susirgti vėžiu. Kol pilnai neįvertintas gydymas cyclosporinu, saugumo sumetimais jį reikėtų naudoti tik pacientams, turintiems sukeliančią pasekmes žvynelinei, kuriai reikalinga sisteminė terapija ir kuriai nepadeda įprastinė terapija. Pacientai turi būti detaliai ištirti, įvertinta jų bendra sveikata ir kraujo spaudimas. Terapijos metu, kraujo spaudimas ir insktų funkcija turi būti reguliariai stebimi.

Kaip apsispręsti, kokį gydymą pasirinkti

 Jei jums kelia rūpestį, kokį gydymą pasirinkti, šis sąrašas klausimų padės išsiaiškinti rizikos ir naudos balansą. Paklausti gydytojo ir užsirašyti atsakymus yra vienas iš būdų pašalinant susirūpinimą apsispręsti. Negali būti geriausio sprendimo tol, kol neturėsit visos informacijos ir iš tikrųjų nesuprasit teigiamų aspektų ir rizikos.

 ♦ Kaip seniai ši terapija naudojama gydyti žvynelinę?

 ♦ Kaip ilgai jūs rekomenduojate šią terapiją?

 ♦ Kokie dažniausiai pasitaikantys pašaliniai poveikiai ?

 ♦ Kokia potenciali šio gydymo rizika?

 ♦ Ar aš patirsiu visus šiuos pašalinius poveikius?

 ♦ Ar mane reguliariai tikrins, norint išvengti pašalinių poveikių?

 ♦ Kaip dažnai mane tikrins?

 ♦ Kokios rūšies testai atliekami?

 ♦ Kurie pašaliniai poveikiai dings, jei aš nutrauksiu gydymą?

 ♦ Ar šis gydymas gali būti derinamas su kitu, norint sumažinti nepageidautinus poveikius?

 ♦ Ar aš naudosiu šiuos vaistus ištisai?

 ♦ Ar galėčiau naudoti šį gydymą trumpą laiką tam, kad apgydyčiau žvynelinę, o po to pereičiau prie lengvesnės terapijos su mažesne rizika? Ar galiu kontroliuoti savo žvynelinę tokiu būdu?

 ♦ Ar gydymą galima sustabdyti staiga ar reikalingas laipsniškas mažinimas?

 ♦ Jei gydymas duos naudos, bet aš norėsiu jį nutraukti, ar jis vėl bus naudingas po atnaujinimo?

 ♦ Kokiam procentui žmonių šis gydymas padeda?

 ♦ Kiek kainuos vaistai?

 ♦ Kaip greitai vaistai pradės veikti?

 ♦ Kaip ilgai vaistas bus efektyvus?

 ♦ Jei aš atsisakysiu tokio gydymo būdo, ką dar galėčiau rinktis?

Fitogeninis dermatitas

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Dažniausiai odos uždegimus sukelia raktažolės. Profesinius daržininkų, ir gėlininkų dermatitus dažnai sukelia chrizantemos. Vadinasi, bet kuris augalas ar gėlė gali būti fitogeninio dermatito priežastimi. Kai kurie augalai (asiūklis, vaistinė agurklė, paprastasis varputis, rožių, erškėtrožių ir kitų augalų bei krūmų spygliai, spyglių nuolaužos) žaloja odą ir dėl to pradeda niežėti odą.

 Maži augalų šereliai įstringa odoje ir formuojasi mazgeliai. Aštrūs spygliukai gali užlūžti odoje ir pasiekti gilius audinius, esančius netoli kaulo. Dygioji slyva gali sukelti lėtines granulomas, kurios dažniausiai būna riešo ir pirštų odoje. Dauguma minėtų pažeidimų yra tik mechaniniai. Kiti augalai žaloja odą ne tik mechaniškai, bet turi ir cheminį poveikį, pavyzdžiui, dilgėlės. Nuo jų odoje atsiranda pūkšlių, kurias labai niežti. Fitogeninį toksinį dermatitą sukelia dirvinė, daržinė, pelėžirninė karpažolės, vėdrynas, baltažiedė plukė ir paprastoji kraujažolė. Paveikus minėtoms vaistažolėms, prasideda odos hiperpigmentacija, formuojasi pūslelės, paskui nekrozės, opos. Aitrusis šilokas, stoginė perkūnropė ir kiti augalai smarkiai žaloja odą. Odą sensibilizuoti ir sukelti alerginį kontaktinį fitogeninį dermatitą gali visi augalai ir gėlės, bet labiausiai sensibilizuojantis augalas yra raktažolė. Jos alergenų randama mažų ūglių plaukeliuose, stiebų viršūnėlėse ir žieduose. Odos uždegimas prasideda vos prisilietus prie nuskintų šakelių paviršiaus ar žiedų. Bėrimai esti tarsi iš mazgelių, pūslelių ar pūslių, išsidėstę linijomis ir pažeidžia atidengtas kūno vietas - veidą, plaštakas - "primula dermatitis". Zagrenio nuodingojo ar šliaužiančių ąžuolo gebenių sukelto dermatito atveju, alergeno randama visose augalo dalyse, net šaknyse. Odos uždegimas išsidėsto juostomis, ploteliais, pasitaiko ir pūslių. Chrizantemos sensibilizuoja stiebo dervomis ir žiedadulkėmis. Pakartotinas kontaktas sukelia alergines reakcijas gėlininkams, sodininkams, daržininkams, tačiau liga gali prasidėti ir gėlių mėgėjams.Fitogeninis dermatitas

 Sergant dermatitu nuo tulpių svogūnėlių, pirmieji reiškiniai prasideda po nago kraštu ir pirštų galuose. Tose vietose oda tampa sausa, ją skauda, gali įtrūkti ir formuojasi suragėjusios odos židiniai. Hiacintų ir narcizų svogūnėliai turi adatos pavidalo kristalų, kurie praduria odą ir sukelia niežėjimą. Nuo tokio pažeidimo apsaugo pirštinės.

 Alerginėms reakcijoms nustatyti naudojami mėginiai. Smulkūs augalo ūgleliai ir plaukeliai uždedami ant odos. Tačiau geriausiai tinka standartiniai ekstraktai. Odos mėginiai padeda nustatyti ligos priežastis 95% ligonių. Mėginiai gali būti atliekami su augalo žiedais, lapais ir žiedadulkėmis. Lapai ir žiedlapiai turi būti sutraiškomi (sutrinami) šviesoje. Augalai, sukėlę teigiamas odos reakcijas, turi būti identifikuoti. Reikia nustatyti augalo rūšį, kad būtų galima išsaiškinti galimas kryžmines reakcijas.

 Augalų, kurie sukelia alergines reakcijas, reikia vengti tiek buityje, tiek darbe.

 Atskirai verta paminėti fotoalerginį fitogeninį dermatitą, kurį sukelia ne tik vienas augalas, bet kartu veikiantys ultravioletiniai spinduliai. Laukinis barštis, sėjamasis pastarnokas, petražolės, krapai, morkos, anyžiai, salierai, raudonasis diktonas ir kiti turi fototoksinių savybių. Rūta žalioji ir vėdrynas taip pat turi tokių savybių. Paveikus odą vieno minėtų augalų dalelėmis, jeigu po to nebuvo saulės poveikio, jokių, pažeidimų neatsirastų. Tačiau augalai gali pažeisti odą ir debesuotą dieną, ypač jeigu jie šlapi ar rasoti. Jeigu paveikti dideli odos plotai, pažeidimai esti labai intensyvūs: paraudimas, pūslės, net karščiavimas ir kiti reiškiniai. Dirbant su anksčiau aprašytais augalais, reikia tinkamai apsirengti ir žinoti, kas gali atsitikti.

 Pseudofitogeniniai dermatitai,- tai tokie odos pažeidimai, kurie atsiranda ne dėl augalų, o dėl įvairių parazitų, vikšrų ar chemikalų, buvusių ant augalų. Fitogeninių dermatitų gydymas nesiskiria nuo alerginių dermatitų ir egzemų gydymo. Skiriami antihistamininiai preparatai, gliukokortikoidai tinka sunkių uždegiminių reakcijų slopinimui (vartojama per burną ar injekcijomis po 20- 40 mg per dieną ar didesnėmis dozėmis). Išoriškai tinka gliukokortikoidų kremai ar tepalai.

"Iniciatoriai" apsunkinantys žvynelinę

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Tyrimai atskleidė keletą faktorių, kurie gali apsunkinti žvynelinę. Šie faktoriai vadinami "iniciatoriais".

 Trauma. Šie traumos tipai gali sukelti žvynelinės (vadinamos Keolnerio fenomenu) protrūkį sužeidimo vietoje:

 Trynimas, kąsymas ar kitoks suerzinimas. Gydant žvynelinę, pagrindinis tikslas yra sumažinti odos ląstelių reprodukciją. O trauma net palaiko tą ciklą ir gali netgi pagreitinti psoriatinį veiksmą, dėl ko psoriatinės plokštelės negali apsivalyti.

 ♦ Prigludę drabužiai ar papuošalai. Venkite suveržtų diržų, apykaklių, rankogalių, kojinių ir apatinių drabužių, veržiančių žiedų, laikrodžių ir t.t.

 ♦ Hobi ir sportas. Užsiimant sportu, amatais ar kitokiu hobi (pvz. sodininkyste), apsisaugoti ar sumažinti sužeidimą galima užsimaunant pirštines ir pnš. Dar geriau būtų vengti to sporto ar hobi, kuris erzina jūsų odą.

 Įdegimas saulėje. Nors ultravioletinė šviesa padeda gydyti žvynelinę, nudegimas problemą tik pablogins. Naudokite priemones odai nuo saulės kas 2-4 vai. vasarą, o taip pat ir žiemą. Daugumą žmonių, sergančių žvyneline, galima gydyti ultravioletiniais spinduliais. Tačiau, kai oda per daug nudegusi saulėje, gydymą spinduliais reikia pristabdyti ir tai sulėtina visą gydymo procesą.

 ♦ Galvos kasymasis ir smarkus šukavimas. Galvos odos žvynelinės gydymas bus efektyvesnis, jei bus laikomasi tinkamų procedūrų.

 ♦ Smarkus vaistų įtrynimas. Vaistus reikėtų tepti vos liečiant ar baksnojant, bet netrinant.

  Chirurgija yra neišvengiama trauma. Žvynelinė dažnai atsiranda išilgai pjūvio linijos arba kitose vietose.

 Kasymasis

  Žvynelinė gali sukelti odos niežtėjimą, kartais gana intensyvų. Apie 50 % šią ligą turinčių ligonių jaučia niežtėjimą. Žodis psoriasis kilo iš graikų žodžio psora, kuris reiškia niežėjimą. Odos tepalai ar drėkinimo priemonės, įvairūs antihistamininiai vaistai ir šiltos vonios gali sumažinti niežėjimą. Kasymo reikia vengti, tai tik pablogins ligą. Prisiminkite, kad antihistamininiai vaistai gali sukelti mieguistumą.

Infekcija

  Kai kurios gerklės ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos veikia kaip "iniciatoriai" pacientams sergantiems žvyneline (ypač turintiems lašelinę žvynelinę). Ji dažniausiai pasireiškia vaikams ir jaunuoliams po streptokokinės gerklės infekcijos.

 Stresas

 Stresas kai kuriem žmonėms taip pat gali sukelti žvynelinės protrūkį. Galbūt aptariant problemas, susijusias su namais ar darbu, jums padėtų koks nors patarėjas, socialinis darbuotojas, psichiatras ar dvasininkas.

 Vaistai

 Kai kurie vaistai gali apsunkinti žvynelinę. Vaistams, sukeliantiems žvynelinės protrūkius, priklauso: litis, naudojamas prieš depresiją, beta blokatoriai, naudojami aukštam kraujo spaudimui ir antimaliariniai vaistai. Staigus nutraukimas vartojant geriamus ar stiprius tapikalinius steroidus (kartizoną) gali irgi turėti įtakos žvynelinės protrūkiui.

♦ Alkoholis ir nutukimas. Kai kada žvynelinei atsirasti padeda alkoholis arba nutukimas. Per didelis alkoholio vartojimas, rūkymas ar prastas maistas gali sumažinti apytaką. Kai apytaka sumažėja, mažiau deguonies patenka į odos ląsteles, mažėja gijimo procesas ir žvynelinė negali išnykti. Maistas, kuriame mažai riebalų, ir gera mankšta tik pagelbės jūsų sveikatai, o kartu galbūt padės praeiti ligai. Nutukimas sukelia žvynelinę dėl streso, kurį patiria nutukę žmonės.

Paprastas kontaktinis stomatitas

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Burnos gleivinę gali dirginti daugelis medžiagų, analogiškų odos pažeidimams. Paminėsime protezus iš plastmasės ar kaučiuko. Kai kurie ligoniai, juos dėvėdami, jaučia deginimą, kitiems atsiranda ilgai negyjančių opų. Gali susiformuoti ir alerginės reakcijos plastmasėms bei medžiagoms, kurios naudojamos gaminant dantų protezus.

 Cheilitai (lūpų uždegimai) atsiranda veikiant plastmasinių dantų protezams, lūpdažiams, dantų pastoms ir kt. Šie uždegimai praeina pašalinus dirgiklius. Lūpų kampų uždegimai seniems žmonėms būna sumažėjus odos turgorui, dirginant seilėms, iškritus dantims. Ultravioletiniai spinduliai taip pat sukelia lūpų uždegimus. Toks pažeidimas dažniausiai būna kartu su veido odos uždegimu. Sergant lūpos esti paraudę, paburkusios, pleiskanoja. Toks ilgai besitęsiantis procesas yra ikivėžinis.

 Sergant visų rūšių dermatitais, svarbiausia ir būtina sąlyga yra pašalinti dirgiklį, po to pagal simptomus skirti priešuždegiminių preparatų, o sunkiais atvejais gliukokortikoidų per burną ir injekcijomis. Dermatitų gydymo specifika priklauso nuo etiologinių veiksnių. Nudegus, be įprastinio gydymo, skiriama gliukokortikoidų galimų alerginių reakcijų profilaktikai. Gydant nušalimus (I ir II laipsnio), labai svarbu gerinti kraujo cirkuliaciją (batai neturi spausti!). Oda valoma, sutepama antibiotikų bei gliukokortikoidų mišinių tepalais. Kitų veiksnių sukeltų dermatitų gydymui vartojami: įvairūs pavilgai, suplakamieji mišiniai su cinku ir talku bei aliejais, gliukokortikoidų tepalai ir kremai. Pūsles gydytojas praduria, židinius patepa anilino dažais (1- 2% vandeniniais ar spiritiniais tirpalais), Kastelano skysčiu, o kojoms bei rankoms tinka kalio permanganato vonelės. Lėtinio dermatito gydymui, kai židiniai yra infiltruoti, o oda sustorėjusi, tinka gliukokortikoidų tepalai su degutu ir salicilo rūgštimi.

 Alerginių dermatitų gydymui labai naudingi, pašalinus dirgiklį, antihistamininiai preparatai, o labai sunkių reakcijų slopinimui skiriami ir gliukokortikoidai per burną (po 40- 60 mg prednizolono per dieną) keletą dienų. Išoriškai tinka priešuždegiminiai preparatai: cinko aliejus, hidrokortizono, prednizolono ar dar stipresni tepalai ir kremai. Prisidėjus antrinei infekcijai, patartina naudoti antibiotikų tepalus, tačiau alerginių reakcijų slopinimui yra naudinga skirti antihistamininiu preparatų, kurie padeda išvengti papildomų alerginių reakcijų.

Pokategorės

Puslapis 1 iš 3