Odos ligos

Rubrofitija

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

 Sukėlėjas - raudonasis trichofitonas. Jis pažeidžia odą, rankų ir kojų nagus, dažnai blauzdų gyvaplaukius. Užsikrečiama taip pat kaip ir pėdų epidermofitija. Sportininkai serga 1,5 karto dažniau negu kiti žmonės. Liga išryškėja pradėjus labiau prakaituoti, esant per dideliam odos sausumui, sutrikus medžiagų apykaitai, po ilgo gydymosi antibiotikais, gliukokortikoidais, citostatikais ir kt. Rubrofitijos klinika labai įvairi. Dažniausiai liga pradeda plisti nuo kojų tarpupirščių ar padų, o vėliau pažeidžiami ir pėdų dorsaliniai paviršiai. Šios vietos 90% ligonių pleiskanoja, įtrūksta, atsiranda mazgelių, pūslelių, šašų.

Užkrėstas vietas dažnai niežti, gali prisidėti pūlinių komplikacijų. Rankos pažeidžiamos taip pat, kaip ir pėdos, tik ligos požymiai (rankos dažnai plaunamos) ne tokie ryškūs. Padų ir delnų oda ypač sausa, raukšlės ryškios, lyg miltais pabarstytos. Židinių kraštai ryškūs, sudaryti iš mazgelių, pūslelių, šašų, bet jie nesudaro vientiso volelio. Dažnai pažeidžiamos kirkšnių, šlaunų, sėdmenų raukšlės, rečiau- oda po krūtimis ir pažastimis. Židinių kraštai esti ryškesni. Blauzdų ir sėdmenų odoje gali būti ne tik paviršinių, bet ir gilių židinių. Nagų rubrofitija - tai vyraujantis pažeidimas. Procesas prasideda kojų naguose, vėliau 50% ligonių liga plinta ir į rankų nagus. Nagas genda iš krašto ar iš šono. Tuomet ligoniui ant nago atsiranda baltų ar gelsvų išilginių juostų. Nago plokštelė sustorėja, gali ištrupėti, suplonėti, atšokti nuo nago guolio, pradeda skaudėti spaudžiant avalynei. Jeigu ligonis serga ir kita sunkia liga (vėžiu, AIDS ir kt.), procesas gali generalizuotis - atsiranda gausūs, išplitę paviršiniai ir gilūs odos pažeidimai.

Gydymas yra sunkus. Pirmiausia ligonį reikia kruopščiai ištirti. Būtinas visų nustatytų patologinių procesų racionalus gydymas. Gydyti patariama antibiotiku grizeofulvinu, skirti imunoterapiją, o pažeistas nagų plokšteles šalinti įvairiais metodais (chirurginiu būdu, šlapalo ar švino pleistrais, specialiais lakais ir kt.), odos židiniai tepami įvairiais priešgrybeliniais vaistais. Tokį gydymą skiria ir stebi gydytojai specialistai. Gydymo grizeofulvinu trukmė - 6-8 mėnesiai, kartais ir ilgesnė. Net išnykus visiems odos pažeidimo požymiams, patariama gydymą tęsti dar ne trumpiau kaip 3 mėnesius.

Nors ir kruopščiai gydoma, liga dažnai recidyvuoja. Ypač sunkiai gyja pažeisti senyvo amžiaus ligonių kojų nagai.

Pėdų mikozių (pėdų epidermofitijos ir rubrofitijos) profilaktinės priemonės yra labai svarbios. Būtina patikrinti visus šeimos narius bei žmones artimai bendravusius su ligoniu. Dažniausiai, 50% atvejų, serga ir ligonio šeimos nariai. Pėdų mikroze sirgusiems žmonėms profilaktiškai skiriami priešgrybeliniai preparatai, ypač vasarą. Profilaktinis gydymas trunka 2 savaites.

Sergamumui pėdų mikoze nustatyti, profilaktiškai tikrinama mokinių, pirčių darbuotoju, sportininkų, baseinų lankytojų sveikata.

Sergant pėdų mikoze, svarbiausia yra asmens higiena: mažinti kojų prakaitavimą, avėti tinkamą avalynę, išsiprausus pirtyje ar paplaukiojus baseine, kojas tepti 2% spiritiniu jodo tirpalu ar kitu priešgrybeliniu preparatu. Po gydymo reikia dezinfekuoti batus. Patariama naudoti 40% formaliną. Juo suvilgomas vatos gniužulas ir įdedamas į batą ant lentelės, o batas įkišamas į plastmasinį maišelį 12 valandų, (grybelį veikia formalino garai). Po to batus reikia labai gerai išvėdinti. Dezinfekuoti būtina visus batus! Tokias procedūras siūloma kartoti keletą kartų.

 

Įvairiaspalvė dedervinė

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Grybeliui (Pityrosporum orbuculare) egzistuoti ir daugintis palankias sąlygas sudaro padidėjęs prakaitavimas, ypač dėvint sintetinius drabužius, seborėja, sutrikęs odos ragėjimas, lėtinės ligos. Beje, ši liga užkrečiama.

Dedervine dažniau serga vaikai ir jauni žmonės. Nugaros ir krūtinės odoje atsiranda ribotų, susiliejančių gelsvų arba rudų dėmių, apsitraukusiu sėleninėmis pleiskanėlėmis. Odą niežti, bet ne visada. Vaikams grybelis gali pažeisti galvos odą, ypač jeigu ji dažnai tepama aliejumi ir ricina. Pleiskanojantys židinėliai nuo saulės gerai gyja.

Liga trunka ilgai. Krapštant židinius, pasirodo baltų pleiskanėlių. Pleiskanėles ištyrus, nustatomas grybelis. Patepus spiritiniu jodo tirpalu, židiniai išryškėja, nes išpurentas raginis sluoksnis daugiau sugeria preparato ir intensyviau nusidažo.

 Liga išgydoma, bet dažnai pasitaiko recidyvų. Tepama 2% salicilo arba rezorcino spiritu, tinka 5-10% sieros tepalas. Galima naudoti klotrimazolio skystį ir kremą. Gydymo kursą reikia kartoti po 2 mėnesių. Drabužius būtina dezinfekuoti.

 Kiti gydymo būdai

 Keletas skirtingų gydymo vietiškais preparatais būdų yra veiksmingi. Prie tokių priklauso azolų grupės antigrybeliniai vaistai, terbinafino tepalas ir seleno sulfidas. Losįonų poveikis gali būti daug greitesnis nei tepalų, taigi ketokonazolio ir seleno sulfido šampūnai yra geras pasirinkimas. Juos galima tepti tiesiai ant odos atskiedus 50% vandens, leisti išdžiūti ir nuplauti dušu. Procedūrą reikia kartoti 3 dienas per savaitę. Jei infekcija labai plačiai išplitusi, dažnai labai veiksminga kasdien 7 dienas gerti po 200 mg itrakonazolio. Gydytos sritys dažnai mėnesiais lieka hipopigmentiškos, todėl pacientams reikia patarti atsisakyti nereikalingo pakartotinio gydymo.

 Pasikartojimai dažni, todėl profilaktika gali būti viena 400 mg itrakonazolio dozė kartą per mėnesį arba protarpiais - kartą per mėnesį ar panašiai - praustis ketakonazolio arba seleno sulfido šampūnu.

Pėdų grybelis (epidermofitija)

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Sukėlėjas - mentagrofitinis trichofitonas - pažeidžia kojų tarpupirščius; juo užsikrečiama pirtyse, baseinuose, voniose, paplūdimyje, sporto salėse, dėvint avalynę, ypač sportinę. Taip pat užsikrečiama šeimoje, kur nesilaikoma higienos reikalavimų. Kartais šia liga užkrečia pedikiūristės, darydamos pedikiūrą nedezinfekuotais įrankiais.

Ligai susiformuoti padeda sutrikęs prakaitavimas ir kojų bei rankų kraujagyslių funkciniai pakitimai, įvairios traumos, turi įtakos guminė avalynė ir kt. Minėti faktoriai odoje sukelia uždegimines reakcijas. Pažeidžiami pėdų tarpupirščiai ir skliautas.

 Oda pleiskanoja, šiek tiek niežti. Ligoniai nesikreipia į gydytoją, lanko pirtį, plaukymo baseiną ir šitaip platina ligą. Kitiems ligoniams pėdos šonuose ir skliaute atsiranda gilių, kietų mažų pūslelių, kartais susiliejančių į daugiakameres pūsles. Pūslelėms trūkus, atsiranda erozijų. Dažnai prisideda ir antrinė infekcija (mikrobai, balkšvagrybiai). Be odos pūlinukų, gali prasidėti limfmazgių uždegimas, rožė arba tromboflebitas. Dažnai, net 40% ligonių, kojų tarpupirščiai įtrūksta ir liga gali komplikuotis piodermijomis. Kartais pažeidimai būna labai sunkūs ir išplitę - pažeista visa pėda, gausios pūslelės ir pūslės, plačios erozijos, pakyla kūno temperatūra, atsiranda antriniai alerginiai bėrimai ant kojų, rankų ir viso kūno. Šis pėdų grybelis yra stiprus alergenas. Alerginiai bėrimai būna dėmelių, pūkšlių, pūlinukų, egzemų, net mazgų pavidalo.

20-30% ligonių pažeidžiami kojų nagai. Nago plokštelė sustorėja, pagelsta, trupa, lūžinėja. Dažniausiai pažeidžiami 1 ir 5 pirštų nagai. Pėdų epidermofitija reikia skirti nuo kitų grybelinių pėdų ligų ir nuo negrybelinių odos ligų (egzemos, paviršinės piodermijos, kontaktinio alerginio dermatito ir kt.). Kontaktinį dermatitą sukelia avalynė, kojinės. Sergant kontaktiniu dermatitu, pažeidžiami pėdų ir pirštų paviršiai. Ligoniai, sergantys sunkiomis, alerginėmis pėdų epidermofitijos formomis, hiposensibilizuojami antihistamininiais preparatais, kalcio chloridu arba gliukonatu, net gliukokortikoidais. Kai odoje atsiranda erozijų ir jos šlapiuoja, daromos kalio permanganato (1:10 000) vonelės, pavilgai su furacilinu (1:5000), sidabro nitratu (0,25%), žaizdelės tepamos anilino dažais (1-2% vandeniniais ir spiritiniais tirpalais). Židiniai tepami anilino dažais, vėliau - mikoseptino, mikozolono, dekamino tepalu, klotrimazolio ar nitrofungino skysčiu. Antibiotikas grizeofulvinas vartotinas pasitarus su gydytoju.

 Kitos gydymo galimybės

 Kojų grybelį galima ilgam nugalėti tik labai kantriai ir nuosekliai gydantis. Ligai progresuojant, atsivėrus žaizdoms, padeda kojų vonelės su antimikoziniais vaistais; tokias procedūras būtina atlikti keletą kartų per dieną. Paskui reikia pasitepti kremu ar tirpalu, šiuose preparatuose taip pat turi būti priešgrybelinių biologiškai aktyvių medžiagų. Infekuotus kojų pirštus vieną nuo kito reikia atskirti minkšto audinio juostomis, kad jiems trinantis liga neplistų toliau. Nešiokite medvilnines kojines ir odinius batus, išbarstytus antimikozine pudra. Pėdas laikykite kuo sausiau.

 Esant kojų kraujotakos sutrikimams, dažnai, nepaisant rūpestingo gydymo, grybelis atsinaujina. Padeda masažas, gimnastika ir Kneipo terapija.

Grybelinių ligų priežastys

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

 Grybelinės ligos labai paplitusios ir priklauso prie dažniausių užkrečiamų odos ligų. Grybeliai aerobai yra patogeniniai žmogui, gyvuliams. Kai kurie gerai auga ant vaisių ir daržovių, net dirvoje. Patologinėje medžiagoje (odos pleiskanose, nagų nuolaužose ir plaukuose) jie lieka gyvi net 3-5 metus. Virinant ir kaitinant žūva per 3-5 minutes. Saulės ir UV spinduliai juos taip pat užmuša.

Cheminės medžiagos: 1% formalinas, 1-2% chloraminas sunaikina grybelius per 20-30 minučių, 5% fenolo tirpalas - per 2-5 min., o 5% chlorkalkių tirpalas - dar greičiau. Efektyviai naikina grybelius 1-2% spiritiniai anilino dažų tirpa¬lai. Kai kurie grybeliai parazituoja tik žmogaus organizme (antropofiliniai), kiti - tik gyvulių ar paukščių organizme (zoofiliniai), o daugelis gyvena ir žmogaus, ir gyvulių organizmuose (antropozoofiliniai). Maža: patogeniški žmogui geofiliniai grybeliai gyvena dirvoje. Kai kurie grybeliai tik sąlyginai patogeniški (pelėsiai, balkšvagrybiai). Jie randami ant odos kaip ir saprofitai ir tik susidarius palankioms aplinkybėms tampa patogeniški ir sukelia ligos požymius. Dermatomikozių (grybelių ligų) nuolat gausėja ir jos yra šiuolaikinės civilizacijos ligos. Dažniausiai pasitaiko dermatofitijų (rubrofitija, pėdų epidermifitra, mikrosporija, gilioji trichofitija) ir kandidamikozė. Daugelis egzogeninių ir endogeninių veiksnių padeda a plisti grybeliams:

 1) ankšta avalynė (kai spaudžia batai), įvairios traumos blogina audinių mitybą, silpnina audinių apsaugines funkcijas ir sudaro sąlygas grybeliams lengviau įsiskverbti į audinius);

 2) sulėtėjusi kraujo apytaka (šaltos galūnės, kojų ischemija ir kt.

 3) sutrikusi odos apsauginė rūgščiosios plėvelės funkcija, į šarminę pusę pakitęs odos pH (ilgai ir dažnai plaunant odą skalbimo milteliais ir pastomis);

 4) padidėjęs prakaitavimas;

 5) sutrikusi medžiagų apykaita (sergant cukriniu diabetu ir nutukimu);

 6) nusilpęs organizmas, ypač seniems žmonėms, ir lėtinės ligos;

 7) paveldėti odos ir skeleto defektai (odos sausumas, ichtiozė, pilnapadystė ir kt.);

 8) sutrikusi imunologinė reguliacija ir įgimtas ar įgytas imuninis deficitas;

 9 hipovitaminozės ir avitaminozės;

 10) ilgas įvairių ligų gydymas antibiotikais, gliukokortikoidais, citostatikais, imunodepresantais; ilgas ovuliaciją slopinančiu hormonų vartojimas ir kt.

Inkubacinis ligos periodas labai įvairus ir trunka nuo keleto dienų iki keliolikos mėnesių (dažnai jo net neįmanoma nustatyti). Liga pažeidžia odą, plaukus ir nagus. Gleivinė ir vidaus organai pažeidžiami sergant kandidamikoze. Grybeliai sukelia odos ir gleivinių uždegimą bei kaip antigenai skatina specifiniu antikūnų gamybą, taip pat gali sukelti įvairias alergines reakcijas. Grybeliu antigenai kartu su cheminėmis medžiagomis skatina profesinių alerginių odos ligų gausėjimą. Grybeliai dažniausiai sukelia lėtas alergines reakcijas. Atsiradusi sensibilizacija laikosi ilgai. Galimos sunkios organizmo alerginės reakcijos, formuojasi alerginiai bėrimai, net egzemos tipo pažeidimai. Naudojant antibiotikus, atsiranda sunkių odos alerginių pažeidimų.

Pokategorės

Puslapis 3 iš 3