Odos ligos

Alerginis kontaktinis dermatitas

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Pakartotinai veikiant odą cheminiais, biologiniais dirgikliais prasideda odos alerginis uždegimas, kuris gali būti buitinis arba profesinis. Dirgikliai dažniausiai yra nestiprūs ir sukelia odos uždegimą ne visiems žmonėms, o tik sensibilizuotiems.

Gamyboje ir buityje šiuos pažeidimus dažniausiai sukelia chromo druskos, nikelis, formalinas, dinitrochlorbenzolas, epoksidinės dervos, įeinančios į lakų, klijų, plastmasių sudėtį, taip pat ursolas, gyvsidabrio druskos, terpentinas ir kt. Turi įtakos ir valymo priemonės: skalbimo milteliai, valymo pastos, muilai, organiniai tirpikliai (terpentinas, žibalas, acetonas ir kt.); rudenį ir žiemą sumažėjus riebalų išskyrimui ir esant didesnei drėgmei, labiau jautri yra sausa oda, o tai ypač skatina formuotis uždegimus.

 Buityje taip pat susiduriame su labai daug alergenų: buto dulkės, gėlės, įvairūs dažai, grindų, pastos, plunksnos, dirbtinė oda, batų kremai, dezinfekuojančios medžiagos, kambaryje gyvenančių gyvulių (šunų., kačių ir kt.) plaukai, pleiskanos, parazitai, medikamentai, kosmetinės priemonės, sintetiniai audiniai, dažyti natūralūs ir sintetiniai kailiai ir kt. Tarp metalo alergenų dažniausiai yra chromo junginiai, kurie naudojami metalo, tekstilės, odos pramonėje, laboratorijose ir kt.; chromo randama cemente, net degtukų galvutėse. Dažnai dermatitus sukelia berilis, volframas, kobaltas, varis. Silpnai sensibilizuojančiai veikia ar nesukelia alerginių dermatitų šios medžiagos: aliuminis, bismutas, geležis, platina, sidabras, cinkas, auksas.

 Atsiradus dermatitui procesas dažniausiai apima veidą, plaštakų dorsalinius paviršius. Veido pažeidimai atsiranda veikiant garams arba palietus veido odą rankomis, užterštomis įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Neretai alerginius dermatitus sukelia kosmetinės priemonės (plaukų, antakių, blakstienų dažai - ursolas, rezorcinas, gyvsidabris ir kt.). Ant lūpų odos uždegimas gali prasidėti nuo lūpų dažų, kremų, dantų pastų ir kt. Kaklo odos uždegimus gali sukelti kaklo papuošalai (karoliai, grandinėlės) ar dažytos apykaklės, užtrauktukai bei kt. Lytiniai organai pažeidžiami kontraceptinėmis medžiagomis, dezodorantais, dirginami drabužiais bei juose esančiomis skalbimo medžiagomis. Alerginis kontaktinis dermatitas prasideda niežėjimu, o po 12- 24 val.  atsiranda nedidelis paraudimas, kuris, pašalinus dirgiklį, po 1- 2 dienų praeina. Kartais gali būti odos paburkimas, mazgeliai. Jeigu odos reakcija intensyvesnė, atsiranda pūslelių, šlapiuoja, formuojasi šašai, niežti. Sensibilizacijai užsitęsus, alerginis kontaktinis dermatitas gali pakeisti formą, ir prasidės egzema, ypač kai atsiranda polivalentinė sensibilizacija (jautrumas kelioms medžiagoms).

 Alerginis dermatitas

 Jis dažniausiai atsiranda ne dėl išorinių dirgiklių, patenkančių ant odos, bet dėl maisto alergenų, medikamentų vartojimo per burną arba injekcijomis, inhaliuojamų medžiagų sensibilizuojančio poveikio. Klinikiniai požymiai labai įvairūs. Gali būti odos paraudimas, mazgeliai, pūslelės, pūslės, kraujo išsiliejimas, pūkšlės, mazgai, šašai, pleiskanos ir kt. Prasideda ir viso organizmo reakcija: karščiavimas, silpnumas, pykinimas, šalčio krėtimas ir kt. Anksčiau tokius alerginius dermatitus vadindavo toksikodermijomis arba alerginiais toksiniais dermatitais.

Blakių įkandimai

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Sukėlėjas - patalynės blakė (Cimex lectualis), kraują čiulpiantis parazitas. Patelė 5x3 mm didumo, raudonai rudos spalvos. Išbadėjusi blakė ir jos lervos yra geltonos spalvos. Užpuola miegančius žmones būriais. Kraują čiulpia net 5 min., kol pati išpampsta. Blakėms čiulpiant kraują, seilių sekretas patenka į odą, ir po 5-10 minučių, kartais po kelių dienų, atsiranda pūkšlių.

Pirmą kartą užpuolus blakėms, gali atsirasti net difuzinis veido patinimas, vokų edema, pūslės, įkandimai būna patalynės neuždengtose vietose - ant rankų, veido, kaklo, krūtinės ir kojų. Dažniau sukandžiojamos į sieną atsuktos kūno dalys. Ligos sukėlėju reikia ieškoti baldų ar sienų plyšiuose, už tapetų. Išbertas vietas patartina tepti gliukokortikoidų (prednizolono, lorindeno C, flucinaro ir kt. tepalais. Būtina dezinsekcija, tačiau blakes reikia naikinti ne tik viename bute, bet visame name, net visame namų kvartale (senamiesčiuose).

 

Karpos

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Karpas sukelia dermatotropinis virusas, priklausantis Papiloma grupei. Yra 5 virusų tipai, kurie sukelia karpas:

1 tipas sukelia padų karpas,

2 tipas  sukelia paprastąsias karpas,

3 tipas sukelia plokščiąsias (jaunatvines) karpas,

4 tipas sukelia karpiškąją epidermodisplaziją

5 tipas sukeliasmailiagales kondilomas.

Skiriami 5 ligos eigos periodai: inkubacinis, prodrominis (laikotarpis prieš ligą), klinikinių požymių, gijimo ir pasveikimo.

Paprastosios karpos sudaro nuo 0,5 iki 3% visų ambulatorinių ligonių, gydomų nuo odos ligų. Karpomis užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant arba per užkrėstus daiktus. Ligą skatina odos traumos, akrocianozė (rankų, nosies pamėlynavimas), padidėjęs prakaitavimas, sumažėjęs odos pH, odos sausumas ir įtrūkimai. Po kelių dienų ar kelių savaičių trunkančio inkubacinio ligos periodo atsiranda maži mazgeliai, kurie gali išaugti iki žirnio ar pupos dydžio. Mazgelių paviršius būna nelygus, šiurkštus, grūdėtas, su hiperkeratoze ( per didelis odos suargėjimas). Apie nagus esančios karpos skausmingos. Karpų skaičius labai įvairus: jos gali būti pavienės, o kartais - jų labai daug. Karpos gali augti net burnos gleivinėje. Ypatingos yra siūlo formos karpos - plonos, gana ilgos, dažniausiai kaklo, galvos odoje, apie pažastų duobes ir net ant lūpų. Ponaginės karpos gali pakelti nago plokštelę ir būna labai skausmingos. Išsimaudžius karpos išbrinksta, o truputį pakrapščius - pradeda kraujuoti. Karpų dažniau pasitaiko vaikams ir jaunuoliams, tačiau gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės.

Geriausiai padeda hipnozinė sugestyvioji terapija kartu su elektrokoaguliacija, Karposdiatermokoaguliacija. Karpas galima naikinti skystu azotu, 20% podofilino spiritiniu tirpalu. Gydymui vartojami 2% oksolino, 2- 3% florenalio, 50% interferono tepalai. Karpos gydomos ir frezolio tirpalu. Vaikų karpas labai patogu ir efektyvu gydyti fotochemoterapija: karpos patepamos 8- metoksipsoralenu, 2-3 dienas švitinamos po 20-60 minučių ultravioletiniais spinduliais (aparatas "Ver-rucalux"). Karpos išnyksta po 1-2 savaičių. Naudinga karpas deginti su ugniažolės sultimis (Chllidonium majus). Gydyti karpas rentgeno spinduliais - pavojinga!

Padų karpos

 Jas skatina atsirasti nepatogi, kojas spaudžianti avalynė, hiperhidrozė, akrocianozė, sutrikusi kraujo apytaka. Dažniau padų karpos atsiranda drėgnuose, išmirkusiuose tarpupirščiuose, ant pado po pirštais, pėdos priekiniame paviršiuje ir ant kulno. Neretai apie padų karpas būna nuospaudų. Padų karpos dažnai būna skausmingos.

Padų karpos gydomos skystu azotu, ultragarsu, keratoliziniais preparatais. Tinka jų gydymui ir ugniažolės sultys. Prieš naują procedūrą būtinai reikia nugramdyti tai, kas anksčiau buvo nudeginta.

Plokščiosios jaunuolių karpos

Plokščiosios karpos atsiranda plaštakų tiesiamuose paviršiuose, dilbių ir veido odoje. Karpos formuojasi gausiai nuo segtuko galvutės iki lęšio grūdo didumo, plokščios, apvalios arba daugiakampės, lygiu paviršiumi, pilkai geltonos, neretai odos spalvos karputės- mazgeliai. Nukasytose odos vietose išsidėsto linijomis, juostomis (Kebnerio fenomenas). Jos gali išnykti savaime. Gydomos vitamino A rūgšties derivatais, švitinamos UV spinduliais. Naudojami gosipolio, oksolino, tebrofeno, tepalai, bonaftono ir florenalio tirpalai bei keratoliziniai tepalai ar pastos. Profilaktiškai tikslinga kruopščiai patikrinti padus ir delnus, o rastas paprastąsias ar padų karpas gydyti.

Utėlėtumas

Narių vertinimas: 4 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė neaktyvi

Ligos sukėlėjai - utėlės, kraują siurbiantys parazitai. Jų ilgis- nuo 2 iki 5 mm. Skiriamos 3 utėlių rūšys:

1)      galvinė utėlė;

2)      drabužinė ir

3)      kirkšninė.

Visos 3 rūšys yra tik žmonių parazitai, todėl užsikrečiama nuo kito žmogaus, taip pat per užkrėstus drabužius, patalynę. Patelės padeda kasdien po 5-12 kiaušinėlių (glindų), kuriuos pritvirtina prie galvos, lytinių organų plaukų, drabužių raukšlėse. Po 1-2 savaičių išsirita jaunikliai.

Galvos utėlėtumas.Galvinė utėlė

Pagerėjus higienai, pasitaiko rečiau, gal šiek tiek dažniau užsikrečia vaikai ir moterys. Jei žmonės dažnai plauna galvą ir gerai prižiūri plaukus- diagnozuoti sunku. Svarbiausi simptomai:

 1) niežėjimas įkandimo vietoje;

2) nukasymai, hemoraginiai šašai, o supūliavus - piodermijos židiniai;

3) randama glindų ar net pačių utėlių;

4) dėl antrinės infekcijos būna padidėję limfmazgiai;

5) ilgai sergant, gali išsivystyti galvos odos egzema ir susidaryti kaltūnas- susivėlę, sulipę galvos plaukai, kurių negalima iššukuoti.

Drabužinė utėlėGydymui naudojama 10-20% benzilbenzoato emulsija. Ji sunaikina ne tik utėles, bet ir glindas. Iš senesnių priemonių tinka Tinctura veratri, taip pat žibalo ir aliejaus mišinys (lygiomis dalimis). Suvilgius šiuo skysčiu plaukus, galva aprišama sviestiniu (vaškiniu) popieriumi arba ant galvos uždedama plaukimo kepurėlė (vengti ugnies!). Glindos pasišalina, kai galvos plaukai po plovimo suvilgomi silpnu acto tirpalu ir šukuojami tankiomis šukomis, ant kurių dantukų užmaunama vatos. Glindos prie plaukų yra tarsi priklijuotos ir be acto išrinkti jas visas labai sunku.

Drabužių utėlėtumas

 Drabužinės utėlės randamos pas apsileidusius žmones. Jos yra 1/3 didesnės negu galvinės utėlės. Utėlių įkastose vietose kai kuriems žmonėms atsiranda pūkšlių, labai niežti. Yra ūmus ir lėtinis utėlėtumas. Vienkartinis daugelio utėlių užpuolimas,- kai kūno odoje, ypač nugaroje, juosmens srityje, pažastyse atsiranda gausių, dažnai grupėmis, raudonos spalvos pūkšlių .Ūmaus pažeidimo atveju utėlių ir glindų nėra. Ilgai sergant utėlėtumu, anksčiau aprašytose vietose oda esti su įkandimo žymėmis, nukasyta, infiltruota, sustorėjusi, pigmentuota. Nukasymai yra linijiniai, gilūs. Tokia oda vKirkšninė utėlėadinama "valkatų oda". Utėlėtumas dažnai komplikuojasi piodermijomis (impetiga, šunvotėmis). Drabužiuose, ypač siūlėse, yra randama glindų ir utėlių. Dezinfekuojama gamaheksachlorcikloheksanu, karštu lygintuvu. Utėlės gali badauti iki 6 savaičių, bet bijo žemesnės negu -12 °C temperatūros.

Kirkšnių utėlėtumas.

Kirkšninė utėlė yra mažesnė negu galvinė ar drabužinė. Ji plokščia, maždaug 1,5- 2 mm ilgio ir beveik tokio pat pločio. Liga dažniausiai perduodama lytinių santykių metu, retai per patalynę ar drabužius. Utėlės yra beveik odos spalvos, tvirtai nagučiais prikibę prie epidermio ir plaukų. Ant plaukų prisitvirtina ir glindos. Veisiasi gaktos, rečiau pažastų, antakių ir blakstienų srityse. Pilvo odoje ir šlaunų srityse, apie pažastis būna melsvų, apvalių (iki žirnio didumo) dėmių. Niežti dažniausiai naktį, sušilus. Sergant utėlėtumu, plaukai kerpami, geriau skutami, dezinfekuojami drabužiai ir patalynė. Į odą įtrinami priešparazitiniai preparatai: 20% benzilbenzoato emulsija, pilkasis gyvsidabrio tepalas arba 5% baltasis gyvsidabrio tepalas. Patariama tikrinti ir gydyti lytinius partnerius.

Pūslelinė

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Paprastąją pūslelinę  sukelia herpes virusai. Virusai organizme persistuoja latentinėje būklėje, bet gali suaktyvėti ir sukelti ligos recidyvų. Skiriami 2 herpes virusų tipai:

 1 tipas sukelia bėrimus ant veido ir akių srityje;

 2 tipas - dažniausiai ant lytinių organų.

Tik 1% žmonių, persirgusių paprastąja pūsleline, lieka klinikinių reiškinių, o 99% žmonių virusai yra latentinėje būklėje. Šių žmonių seilės, ašaros, genitalijų sekretas yra virusų rezervuaras. Praėjus 7-14 dienų po pirmo kontakto su virusu (inkubacinis periodas), ligoniui burnos gleivinėje atsiranda dauginių bėrimų, parausta gomurys, matyti ryški edema ir daug pūslelių.

Žmogus jaučiasi labai blogai, jį vargina aukšta kūno temperatūra, seilėtekis, iš burnos sklinda blogas kvapas. Labiau pažeidžiamas burnos prieangis. Kartais pažeidžiami vidaus organai ir nervų sistema (atsiranda traukuliai, meningitas, encefalitas). Procesas gali generalizuotis ne tik pirminės infekcijos metu, bet ir ilgai recidyvavus. Sergantiesiems egzema, dar gali atsirasti diseminuotų pūslelių. Kartais liga komplikuojasi ragenos herpiniu uždegimu.

 Recidyvuojanti paprastoji pūslelinė

 Pūslelinės recidyvus gali sukelti daug veiksnių: ūminės infekcinės ligos (gripas, viršutinių kvėpavimo takų kataras, plaučių uždegimas ir kt.), fizinės ir psichinės traumos, intoksikacija, peršalimas, ikimenstruacinė būklė, deginimasis saulėje ir kt. Po prodrominių reiškinių - lokalaus odos niežėjimo, deginimo, neryškių bendrų sveikatos sutrikimų - ligoniui kurioje nors vietoje oda parausta. Labai greitai ant jos atsiranda grupė mažų pūslelių. Pūslelių turinys skaidrus, o po 1-2 dienų - drumstėja. Po 4-10 _ dienų pūslelės sudžiūsta ir apsitraukia šašais. Dažniausiai jos lokalizuojasi ant lūpų, rečiau skruostų ir nosies odoje bei burnos gleivinėje. Lytinių organų bėrimai pasitaiko ne taip retai. Gleivinėse esančios pūslelės greitai suplyšta, atsiranda erozijų. Sergantiesiems gali padidėti limfmazgiai. Genitalijų paprastąją pūslelinę reikia skirti nuo kietojo šankerio. Esant nors mažiausiam įtarimui, reikia kreiptis į gydytoją. PūslelinėGydymui vartojami įvairūs pavilgai (1-4% sidabro nitrato), židiniai tepami 1-2% pioktanunu, 1-2-3% oksolino, 30-50% interferono, gosipolio, tebrofeno, 1- 3% florenalio tepalais. Draudžiama naudoti gliukokortikoidų tepalus. Sunkių, recidyvuojančių ir ilgai trunkančių herpinių pažeidimų gydymui rekomenduojama gerti acikloviro (acyclovir) po 200 mg kas 4 vai. 5-7 dienas arba po 800 mg 5 kartus per dieną: arba į veną 5-10 mg/kg kūno masės kas 8 vai. Daugumai ligonių, išskyrus sunkias generalizuotas ligos formas, ligos prognozė būna palanki.

 Juostinė pūslelinė

 Sukėlėjas - herpes- varicellae virusas. Sis virusas sukelia ūminę virusinę ligą ir pažeidžia nervus, odą ir gleivines. Ligoniui išilgai pažeistų nervų kamienų būna stiprūs skausmai. Vaikai po kontakto su ligoniu, sergančiu juostine pūsleline, gali susirgti vėjaraupiais, o suaugę žmonės, po kontakto su vaikais, sergančiais vėjaraupiais, gali susirgti juostine pūsleline. Nustatyta, kad ligų sukėlėjas yra identiškas. 0,5- 1% visų odos ligų sudaro juostinė pūslelinė. Vienodai dažnai serga vyrai ir moterys. Gyventojai dar vaikystėje yra infekuoti šiuo virusu ir daugelį metų išlaiko imunitetą. Virusai tūno nervinėse ląstelėse. Po sužeidimu, organizmo intoksikacijos, peršalimo, perkaitimo, po kaitinimosi saulėje, persirgusiam infekcinėmis ligomis, susirgus vėžiu ar užsikrėtus ŽIV virusu, kai sumažėja imunitetas, virusai gali suaktyvėti ir sukelti juostinės pūslelinės bėrimus. Juostine pūsleline jauni žmonės dažniausiai serga lengvai, o seni žmonės arba su imuninio deficito reiškiniais, serga sunkiai, liga gali generalizuotis. Inkubacinis periodas trunka nuo 2-3 dienų iki 3-4 savaičių. Prodrominės stadijos metu ligonis gali blogai jaustis: jį vargina silpnumas, blogas apetitas ir neaukšta kūno temperatūra. Dažniausiai židiniai gali lokalizuotis trišakio nervo 1 šakos srityje, antrame kaklo segmente ir veido nervo bei juosmens srityse. Tose vietose ant paraudusio kūno atsiranda grupės pūslelių. Pūslelių turinys iš pradžių būna skaidrus, bet po 2-3 dienų drumstėja. Kartais pūslelėse būna kraujo, o sunkiai sergant, prasideda pūslelių nekrozė. Ligos trukmė labai įvairi. Neuralginiai skausmai užgijus pūslelėms lieka 20% vyresnių kaip 60 metų ligonių. Generalizuota juostinė pūslelinė, hemoraginė ir nekrozinė formos, taip pat ligos recidyvai būna asmenims su imuniteto defektais, ŽIV infekcija.

 Segantieji gydomi priešvirusiniais preparatais (metisazonu, kutizonu) po tabletę 2-3 kartus per dieną 3- 6 dienas. Simptomatiškai skiriami salicilatai, analgetikai (acetilsalicilo rūgštis, amidopirinas, butadionas, reopirinas), vitaminai B1, B5, B6, B12, C, gamaglobulinas, interferonas. Geriausiai padeda acikloviras. Išoriškai juostinė pūslelinė gydoma taip pat kaip ir paprastoji pūslelinė.

Kandidamikozė

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

 Tai odos, gleivinių ir vidaus organų pažeidimai, kuriuos sukelia balkšvagrybių (Candida genties) grybeliai. Nustatyta, kad balkšvagrybiai, pažeidžiantys žmogaus odą, vegetuoja ant vaisių ir daržovių. Ypač daug jų būna ant pradėjusių gesti obuolių ir kriaušių. Net vaisių masėje, iš kurios gaminama karamelė ar uogienės, buvo rasta šių grybelių. Baltųjų balkšvagrybių randama daugiau negu ant 20% sveikų žmonių odos, gleivinės, išmatose. Susergama tuomet, kai sumažėja organizmo atsparumas ir susidaro palankios sąlygos grybeliui daugintis.

Kandidamikozių formavimąsi skatina traumos, padidėjusi drėgmė, odos maceracija prausiantis voniose ("vonios mikozės"), po dažnų kompresų. Nustatyta, kad dažniau serga pirčių, plaukimo baseinų darbuotojai, indų plovėjos, gazuoto vandens pardavėjai, namų šeimininkės. Svarbiausi yra endogeniniai veiksniai. Pradėjus gausiai vartoti antibiotikus, gliukokortikoidus, citostatikus vis dažniau pasitaiko lėtinių ir ūminių kandidamikozių ne tik odoje ir gleivinėse, bet ir vidaus organuose. Pastaraisiais metais kandidamikozėmis susidomėjo terapeutai, chirurgai, pediatrai, infekcinių ligų gydytojai ir kt. Labai smarkiai išplinta balkšvagrybis sergant žmogaus imunodeficitu (AIDS). Ligoniui dažnai iššunta kirkšnių ir sėdmenų raukšlės. Tuomet atsiranda ryškių ribų, melsvai rožinės spalvos odos paraudimas. Židinio krašte epidermis būna apsilupęs. Gali būti pažeista oda- raudoni, pleiskanojantys bėrimai, pūslelės, erozijos. Jei suserga žindyvės ar maitinančios motinos, tai jų krūtų speneliuose atsiranda patinimas, oda parausta, pleiskanoja, įtrūksta.

 Jų kūdikiai suserga pienlige- burnos gleivinės kandidamikozė. Iššunta oda lūpų kampučiuose, burnos gleivinė pasidaro maceruota, pilkšva ar balta, su erozijomis. Lūpos paburksta, parausta, pleiskanoja. Pažeistas vietas skauda, degina. Iššutimas gali būti rankų tarpupirščiuose, ypač tarp 3 ir 4 pirštu, nes tos vietos blogiau vėdinasi. Suaugusiems žmonėms gali būti pažeisti nagų kranteliai ir nagai. Nago krantelis parausta, patinsta, o po kelių dienų iš po nago išteka arba išspaudžiama tirštų pūlių. Tuomet nagas pasidaro nelygus, pilkas, minkštas, sustorėja. Procesas trunka keletą mėnesių ar net metų.

 Kandidamikozinis burnos gleivinės uždegimas- labiausiai paplitusi vaikų burnytės pažeidimo forma. Sergant šia liga, mažylio burnos gleivinė parausta, joje matyti baltų taškinių židinėlių - dažnai gausių ir erozinių. Panašūs pažeidimai būna liežuvio, tonzilių srityse.

 Sergant varpos galvutės ir apyvarpės vidinio lapelio uždegimu, pažeistas vietas niežti, degina, jos parausta, apsitraukia pilkai baltomis apnašomis, gali prasidėti erozija. Kartais taip pat pažeidžiamos moterų išorinės genitalijos ir makštis. Balkšvagrybiai gali sukelti šlaplės, šlapimo pūslės uždegimą. Balkšvagrybis yra antigenas sukeliantis alergines reakcijas. Alerginiai bėrimai būna riboti ir generalizuoti (dėmių, pūkšlių, mazgelių, net egzemų pavidalo). Reta, bet sunki yra lėtinė generalizuota vaikų kandidamikozė. Liga prasideda pienlige, o generalizuojasi vaikui gavus daug antibiotikų. Pažeidimas išplinta visoje burnos gleivinėje: liežuvis atrodo tarsi klostėtas, formuojasi lūpų kampų kandidamikozinis uždegimas, pasireiškiantis apatinės lūpos makrocheilija (labai didelė lūpa). Židinių pagrindas infiltruojasi, atsiranda šašais apsitraukusių mazgų. Tokių vaikų dantys būna pažeisti karieso, tamsios spalvos, net juodi. Dantų nuolaužose randama balkšvagrybių. Vėliau ant veido, galvos, kojų ir rankų atsiranda raudonų, infiltruotų, pleiskanojančių dėmių ir gilių granulominių židinių. Taip pat pažeidžiami nagai ir nagų kranteliai. Tokie vaikai dažnai serga plaučių uždegimu, viršutinių kvėpavimo takų kataru, viduriuoja. Gausiai išberti mažyliai karščiuoja (iki 38-39 °C), išsenka, blogai auga.

 Kandidamikozėmis sergantys ligoniai kruopščiai tiriami ir gydomi. Paviršinė odos ir gleivinių kandidamikozė gydoma anilino dažais (1-2% vandeniniais ir spiritiniais tirpalais), klotrimazolio skysčiu ar kremu, nistatino, levorino ir dekamino tepalais. Kai pažeista burnos gleivinė, patartina ją skalauti vandeniu su soda, čiulpti dekamino tabletes, tepti anilino dažais.


 Išplitusi kandidamikozė gydoma nistatinu, levormu, nizoraliu (geriama po 3-5 ml 1-2 kartus per parą 10-20 dienu, nizoralio - po tabletę per dieną apie 30 dienų). Generalizuota kandidamikozė gydoma tais pačiais preparatais, tik didesnėmis dozėmis ir ilgiau. Po 7-10 dienų pertraukos gydymo kursas kartojamas. Gali būti naudinga imunoterapija negyvomis grybeliu vakcinomis (autovakcinomis arba polivalentinėmis vakcinomis). Visuomet reikia gydyti visus endokrininius bei fermentinius organizmo sutrikimus. Ligonį būtina kruopščiai ištirti dėl cukrinio diabeto. Nors ir nenustatoma sutrikusi angliavandeniu apykaita, ligoniui rekomenduojama mažiau vartoti angliavandenių turinčių maisto produktų. Ypač sunkiai gyja kandidamikozės sergantiesiems AIDS. Tuomet ligoniui reikia paskirti gerti azidotimidino, nes tik pagerėjus organizmo imuniniam atsparumui, pradeda gyti ir kandidamikoziniai pažeidimai.

 Kandidamikozių profilaktika labai svarbi vaikų įstaigose (gimdymo skyriuose, vaikų kolektyvuose). Balkšvagrybių randama ant medicinos darbuotoju rankų odos ir drabužių. Patalynė ir vystyklai turi būti virinami! Virinant grybeliai žūva per keletą minučių. Grybelius naikina fenolo, formalino ir chloramino tirpalai (2-5%), o kalio permanganato, anilino dažų tirpalai grybelius slopina.

 Kartais grybeliais užsikrėsti galima ir lytiškai santykiaujant, kai partneris serga kandidamikoziniu varpos galvutės arba apyvarpės ir šlaplės uždegimu, kurį sukėlė virulentiški grybeliai. Gali pasitaikyti ir mišri infekcija, kai genitalijų uždegimą sukelia balkš-vagrybiai, gonokokai, makštinė trichomona ir kt. Konditerijos fabrikuose, valgyklose, vaikų įstaigose reikia dezinfekuoti daiktus, aplinką ir gydyti sergančius darbuotojus!

Niežai

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Niežai skirstomi į žmonių, gyvulių, paukščių, javų ir grudų erkių sukeltus niežus.

Žmonių niežai.

Niežų sukėlėjas - niežinė žmogaus erke. Plinta tiesiogiai kontaktuojant - šeimoje, kolektyvuose, darbovietėse, viešbučiuose, pirtyse, dušuose, taip pat per užkrėstus žaislus, sporto inventorių, drabužius. Niežams plisti padeda blogos higienos sąlygos, nešvara, maži butai, perpildyti bendrabučiai.

Niežinė erkėDeja, pastaraisiais metais vėl pagausėjo sergančiųjų niežais. Tai siejama su socialiniais veiksniais: turizmu, gyventoju migracija,  sezoniniais  darbais, mokinių, sportininkų stovyklomis, komandiruotėmis ir kt. Tam įtakos turi ir kitos priežastys: sumažėjęs atsparumas niežams, į muilą nededama heksachlorano, sukėlėjas atsparus vaistams, ligoniai pavėluotai kreipiasi į gydytoją, nustatoma klaidinga diagnozė, nepakankama dezinfekcija, gyventojams trūksta žinių apie niežus, paplitęs promiskuitetas (daug lytinių partnerių).

 Žmonių niežų simptomai

Užsikrėtus niežais, ligos simptomai išryškėja po 1-2 savaičių. Niežų simptomai:

1) niežėjimas;

 2) mazgeliai ar pūslelės būdingose vietose;

3) niežų erkių takai.

 Žmonių niežų erkių patinėliai yra 0,2x0,15, o  patelės - 0,3x0,4 mm didumo. Patelės rausia urvelius odoje ir per keletą savaičių sudeda iki 50 kiaušinėlių. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos subręsta per 14-17 dienų. Erkės odoje ir sukelia svarbiausią simptomą- niežėjimą, sustiprėjantį atsigulus į lovą ir sušilus. Bėrimai dažniausiai lokalizuojasi ant plaštakų (tarpupirščiuose, riešo odoje, apie bambą, juosmens srityje, šlaunų vidinių paviršių, sėdmenų odoje ir krūtų spenelių bei genitalijų odoje. Vaikams, jaunoms moterims pažeidžiami delnai ir padai. Tose vietNiežaiose formuojasi mazgeliai ir pūslelės, o juos nukasius - kraujingi šašai. Erkių takai yra nuo 3 iki 20 mm ilgio. Jie geriausiai matyti plaštakos šonuose, pirštų odoje, ant delnų ir padų, kur storesnis raginis odos sluoksnis. Patepus rašalu pažeistas vietas ir po to nuvalius spiritu, išryškėja erkių takai, nes erkių urvelyje susikaupia dažai ir jie aiškiau matyti. Odos bėrimų gali būti daug ir gali būti pažeista visa oda (norvegiški niežai esant imuniniam deficitui) arba bėrimu labai mažai, net sunku rasti. Deja, net 45% žmonių yra mažasimptominė niežų forma. Jiems niežti tik truputį arba visai neniežti (15-20%). Tokiems ligoniams būna nepažeistos plaštakos, rankų tarpupirščiai, krūtų speneliai. Ypač sunku diagnozuoti niežus vaikams, sergantiems alerginėmis ligomis (egzema, dilgėline, atopiniu dermatitu), nes kartais ir įsisenėję niežai gali komplikuotis kitomis odos ligomis. Kita svarbi niežų komplikacija - piodermijos (impetiga, šunvotes, limfiniu mazgų uždegimas, abscesai.

Žmonių niežus galima supainioti su odos niežėjimu, utėlėtumu, gyvulių ir paukščių niežais, maisto produktų erkių sukeltais niežais, vabzdžių ir parazitų įkandimais, įvairiais odos alerginiais bėrimais.

Žmonių niežų gydymas

 Žmonių niežai gydomi įvairiais vaistais: 20% benzilbenzoatu,   heksachlorcikloheksanu,   5% permetrmo kremu ir seniai naudojamais vaistais - 33% sieros tepalu, Vilkinsono tepalu, Demjanovičiaus metodu.

 Aprašysime gydymo metodus: Jakutino kremas arba žele yra nedažantis ir bekvapis vaistas, sunaikinantis erkes   ir  lervas,   bet  nesunaikinantis kiaušinėlių. Todėl siūloma po 3 dienų gydymą kartoti. Ligonis prausiasi muilu ir pašalina nuo odos riebalus. Poto nusišluosto odą ir kruopščiai Jakutinu įtrina visą kūną nuo kaklo iki padų. Po 12-24 vai. nusiprausia vonioje arba po dušu. Tokia procedūra kartojama po 3 dienų. Drabužiai ir patalynė turi būti virinami, o jeigu negalima virinti, plaunami ir lyginami_ karstu lygintuvu. Viršutiniai drabužiai arba baltiniai, kurių negalima virinti ir lyginti, 5 dienas laikomi atskirai. Jakutinu būtinai gydomi ir nesergantys, bet su ligoniais bendraujantys asmenys.


5% permetrino kremu įtrinamą visa oda nuo kaklo iki padų (vieną kartą). Kai kurie specialistai siūlo atsargiai įtrinti ir kaklą, smilkinius bei kaktą (ypač naujagimiams ir seno amžiaus ligoniams, nes tose vietose taip pat gali būti pažeidimų). Kremą reikia nuplauti po 8-14 valandų. Išgydo viena procedūra. Minėtas kremas netinka, jeigu asmuo yra jautrus šiam vaistui. Nėščia ir krūtimi maitinanti moteris neturėtu naudoti šio vaisto. Vaikus galima gydyti nuo 2 mėnesių amžiaus. Drabužiu dezinfekcija ir kitos priemonės tokios pačios, kaip ir gydant Jakutinu. Benzilbenzoatu (suaugusiems - 20%, vaikams - 10% emulsija su žaliuoju muilu ir vandeniu) po vonios viso kūno oda tepama 2 kartus (tarp tepimu daroma 10 minučių pertrauka) 3 dienas (iš viso 6 procedūros). Po pirmo tepimo tuoj pat ligonis apsirengia švariais drabužiais ir gula į švarų patalą. Po paskutinio tepimo dar 3 dienas žmogus nesiprausia, o paskui, nusiprausęs vėl keičia baltinius, drabužius ir patalynę. Išsimaudžius, kartą per penkias dienas, sieros (suaugusiems - 33%, o vaikams - 15-20%) arba Vilkinsono tepalu tepama visa kūno oda (išskyrus galvos odą ir veidą). Po to keičiami drabužiai ir patalynė. Sieros, o ypač Vilkinsono tepalai yra nemalonaus kvapo (de¬gutas), teršia drabužius, todėl ligoniai jų nemėgsta ir naudoja tuomet, kai nėra kitų gydymo priemonių. Niežus galima gydyti ir Demjanovičiaus metodu.

Rp.: Natrii hyposulfurosi 120,0 Aq. destillatae 80 ml M. D. S. Išoriškai. Tirpalas Nr. 1.

Rp.: Ac. hydrochlorici eone. 12 ml Aq. destillatae 200 ml M. D. S. Išoriškai. Tirpalas Nr. 2.

Ligonis įpila tirpalo Nr. 1 į lėkštę ir įtrina juo odą šitaip: pirmiausia dešinę ir kairę ranką, kūno odos dešinę ir kairę pusę, dešinę koją ir kairę koją (po 2-3 minutes kiekvienai kūno sričiai). Po 5-10 min. procedūra vėl nuosekliai kartojama. Praėjus 20-30 min. į odą tokia pat tvarka įtrinamas tirpalas Nr. 2. Ligonis tirpalo įsipila į delną ir trina 15-20 min. Jeigu niežai buvo labai išplitę, procedūra kitą dieną kartojama. Vėliau, po 3 dienų ligonis maudosi, keičia drabužius ir patalynę. Gydant vaikus Demjanovičiaus metodu, naudojami 40% natrio hiposulfito ir 4% druskos rūgšties tirpalai.

Gydant niežus, labai svarbu tiksliai laikytis gydymo metodikos (kaip nurodyta instrukcijose). Būtina ligoniui išaiškinti kur ir kaip jis užsikrėtė bei pradėti gydyti infekcijos platintoją.

Kiti niežai

Gyvulių niežais užsikrečiama nuo sergančių gyvulių: šunų, kačių, triušiu, karvių, arklių ir kt. Paukščių niežais gali sirgti vištos, karveliai, kregždės ir kt. Gyvulių ir paukščių sukelti niežų bėrimai lokalizuojasi kontakto vietose (pilvo, krūtinės, dilbio odoje) ir nebūna erkių takų. Kai nutraukiamas kontaktas su sergančiais gyvuliais ar paukščiais, pažeidimai išnyksta negydomi.

Maisto produktuose (miltuose, grūduose, džiovintuose vaisiuose, sūriuose ir kt.) gyvenančios erkės, patekusios ant nepridengtų drabužiais kūno vietų, sukelia mazgelinį arba pūslelinį odos uždegimą. Po 1-2 savaičių jis išnyksta negydomas (jeigu žmogus neturi kontakto su erkėmis). Tokiais atvejais erkių takų nebūna, nes šios erkės žmogaus odoje negyvena.

Jeigu nesusiformavo stiprus uždegimas, gyvulių, paukščiu, grūdų, vaisių niežų gydyti nereikia, padeda antihistamininiai vaistai, gliukokortikoidų tepalai ir kremai. Žinoma, būtina gydyti gyvulius ir paukščius, dezinfekuoti patalpas, gyvulių kilimėlius ir kt.

Trichofitija

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

  Sukėlėjai - antropofiliniai, zoofiliniai ir rečiau - geofiliniai trichofitonai. Dabar iš kitų grybelinių ligų trichofitija pasitaiko gerokai rečiau. Užsikrėsti trichofitija galima šitaip:

 1) nuo kito žmogaus;

 2) nuo gyvulių;

 3) nuo užkrėstų, grybelio sporomis daiktų (kepurių, skarelių, drabužių, šukų ir kt.).

 Antropofiliniais grybeliais ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai užsikrečia nuo sergančių suaugusiųjų: motinų, tetų, senelių, vyresnių seserų, rečiau nuo tėvo, senelio. Vaikų lopšeliuose vaikai gali užsikrėsti nuo slaugių, auklėtojų, valytojų. Dažniausiai užsikrečiama glaudžiai bendraujant su kitais šeimos nariais, tarp kurių yra sergančių lėtine trichofitija. Giliosios trichofitijos infekcijos šaltinis yra sergantys gyvuliai. Užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant ar per užterštus gyvulių plaukais, pleiskanomis daiktus. Šios formos trichofitija serga raguočiai (karvės, ypač veršeliai), arkliai, taip pat (dažnai) graužikai (pelės ir žiurkės). Ligai įtakos turi nedidelės traumos, organizmo imuninė būklė, aplinkos temperatūra ir drėgmė. Lytiškai bręstantiems vaikams, sergantiems trichofitija, šios formos liga arba praeina savaime, arba pereina į lėtinę trichofitija. Lėtinės trichofitijos formavimąsi skatina endokrininės sistemos disfunkcija, įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai, imuninis deficitas. Galvos plaukuotosios dalies paviršinė trichofitija pasireiškia raudonomis dėmelėmis ir sėleninėmis pleiskanėlėmis. Pažeisti plaukai pasidaro pilki, trapūs ir lūžta 1-3 mm aukštyje arba prie pat odos (tuomet jie atrodo lyg juodi taškai), atsiranda 0,5- 1 cm dydžio plikės. Gali būti viena arba daugiau įvairaus dydžio išplikusių vietų. Apie 1- 2% sergančių vaikų būna pažeisti nagai: jie pasidaro pilkšvi, trupa, po nagu prisirenka raginių masių. Pažeidžiami 1-2, rečiau - 3-4 nagai.

 Lygiosios odos paviršinė trichofitija - dažnai pasitaikanti ligos forma. Ji pasireiškia rausvomis, apvaliomis, ryškių ribų, šiek tiek niežtinčiomis dėmėmis. Jų periferija ryškesnė ir iškyla kaip volelis, sudarytas iš pūslelių ir šašelių.

 Lėtine trichofitija dažniau serga moterys. Galvos srityje gali būti nedidelių pleiskanojančių, neparaudusių židinėlių ar difuzinių pleiskanojančių židinių su plaukų nuolaužomis ir juodais taškais. Būdingos nedide¬lės plikės, kai nėra 1-2 plaukų. Ant kelių, blauzdų, sėdmenų būna nedidelių, neryškiai ribotų, pleiskanojančių, šiek tiek niežtinčių dėmių. Delnai ir padai gali pleiskanoti stambiomis pleiskanomis. Nagai (rankų, o vėliau ir kojų) pažeidžiami 30% ligonių. Jie sustorėja, trupa, būna nelygūs, pilkos spalvos. Lėtine trichofitija žmonės kartais serga ilgai, net visą gyvenimą.

 Giliosios trichofitijos židiniai vaikams lokalizuojąs: plaukuotoje galvos dalyje, suaugusiems - barzdos ir ūsų srityje ar kitose kūno vietose. Sukėlėjas - zoofiliniai trichofitonai. Apvalūs paviršiniai židiniai greitai infiltruojasi, sustorėja ir virsta pabrinkusiomis plokštelėmis. Plaukai išretėja ir nuo pūlių sulimpa. Paspaudus židinį ties kraštais, iš daugelio pūlinuku sunkiasi pūliai. Ligoniui padidėja ir būna skausmingi limfmazgiai. Jis gali karščiuoti, jausti bendrą silpnumą, sąnarių skausmus, o neracionaliai gydant, kūno odoje gali atsirasti alerginių bėrimų (mazgelių, pūslelių, net mazgų).

 Ligoniai, sergantys paviršine ir giliąja trichofitija, gydomi grizeofulvinu. Gydomi stacionare, nes sergančiuosius reikia izoliuoti. Sergant giliąja trichofitija. visada rankomis atliekama plaukų epiliacija, dedami šalti 10% ichtiolo tirpalo, etakridino (1:1000) ir kitų vaistų pavilgai. Bakterijų slopinimui skiriama ger:: plataus spektro antibiotikų (oletetrino, eritromicino ir kt.). Alerginių bėrimų profilaktikai vartojami antihistamininiai preparatai. Lėtinės trichofitijos gydymas sudėtingas ir sunkus. Visų trichofitijos formų gydymui išoriškai naudojami priešgrybeliniai preparatai: 5% spiritinis jodo tirpalas, 5-10% sieros ir deguto arba 3% sieros bei salicilo tepalai. Ligonio galvos plaukai kerpami trumpai ar skutami. Tačiau galvos plaukuotosios dalies trichofitija galima išgydyti ir nenukirpus plaukų.

 Svarbi trichofitijos profilaktika:

 1) ankstyva diagnostika, gydymas, dezinfekcija namuose ir lopšelyje-darželyje ar mokykloje;

 2) užsikrėtus nuo gyvulių- pranešama veterinarinei tarnybai, kuri tikrina gyvulius ir juos gydo, o užsikrėtus nuo graužikų - higienos centro deratizacijos skyriui dėl graužikų naikinimo.

Blusėtumas

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Žmogaus blusa yra 2-4 mm ilgio, kanda vieną kartą ir tada galima ją pamatyti. Gyvena grindų plyšiuose, šiukšlėse, kur kasdien deda iki 6- 8 kiaušinėlių. Žmogui gali kąsti ir šuninė, kačių, žiurkių ir vištų blusos. Anksčiau žmonių blusos buvo labai paplitusios. Dabar dažniausiai puola žmogų kačių ir šunų blusos.

Toje vietoje, kur įkanda blusa, atsiranda apvali 3- 4 mm skersmens raudona dėmelė su hemoraginiu taškeliu centre. Gana dažnai atsiranda nago didumo pūkšlė, o kartais net pūkšlė su pūsle. Vienoje vietoje jų būna keletas (3-5 pūkšlės). Jos niežti ir tepamos cinko pasta ar gliukokortikoidų tepalais (prednizolono, flucinaro ir kt.). Gali būti naudojami ir antihistamininiai preparatai. Insekticidais, Jakutino preparatu - (Jacutin Puderspray ir kt.) taip pat naikinamos blusos, barstomi gyvulių guoliai.

Rubrofitija

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

 Sukėlėjas - raudonasis trichofitonas. Jis pažeidžia odą, rankų ir kojų nagus, dažnai blauzdų gyvaplaukius. Užsikrečiama taip pat kaip ir pėdų epidermofitija. Sportininkai serga 1,5 karto dažniau negu kiti žmonės. Liga išryškėja pradėjus labiau prakaituoti, esant per dideliam odos sausumui, sutrikus medžiagų apykaitai, po ilgo gydymosi antibiotikais, gliukokortikoidais, citostatikais ir kt. Rubrofitijos klinika labai įvairi. Dažniausiai liga pradeda plisti nuo kojų tarpupirščių ar padų, o vėliau pažeidžiami ir pėdų dorsaliniai paviršiai. Šios vietos 90% ligonių pleiskanoja, įtrūksta, atsiranda mazgelių, pūslelių, šašų.

Užkrėstas vietas dažnai niežti, gali prisidėti pūlinių komplikacijų. Rankos pažeidžiamos taip pat, kaip ir pėdos, tik ligos požymiai (rankos dažnai plaunamos) ne tokie ryškūs. Padų ir delnų oda ypač sausa, raukšlės ryškios, lyg miltais pabarstytos. Židinių kraštai ryškūs, sudaryti iš mazgelių, pūslelių, šašų, bet jie nesudaro vientiso volelio. Dažnai pažeidžiamos kirkšnių, šlaunų, sėdmenų raukšlės, rečiau- oda po krūtimis ir pažastimis. Židinių kraštai esti ryškesni. Blauzdų ir sėdmenų odoje gali būti ne tik paviršinių, bet ir gilių židinių. Nagų rubrofitija - tai vyraujantis pažeidimas. Procesas prasideda kojų naguose, vėliau 50% ligonių liga plinta ir į rankų nagus. Nagas genda iš krašto ar iš šono. Tuomet ligoniui ant nago atsiranda baltų ar gelsvų išilginių juostų. Nago plokštelė sustorėja, gali ištrupėti, suplonėti, atšokti nuo nago guolio, pradeda skaudėti spaudžiant avalynei. Jeigu ligonis serga ir kita sunkia liga (vėžiu, AIDS ir kt.), procesas gali generalizuotis - atsiranda gausūs, išplitę paviršiniai ir gilūs odos pažeidimai.

Gydymas yra sunkus. Pirmiausia ligonį reikia kruopščiai ištirti. Būtinas visų nustatytų patologinių procesų racionalus gydymas. Gydyti patariama antibiotiku grizeofulvinu, skirti imunoterapiją, o pažeistas nagų plokšteles šalinti įvairiais metodais (chirurginiu būdu, šlapalo ar švino pleistrais, specialiais lakais ir kt.), odos židiniai tepami įvairiais priešgrybeliniais vaistais. Tokį gydymą skiria ir stebi gydytojai specialistai. Gydymo grizeofulvinu trukmė - 6-8 mėnesiai, kartais ir ilgesnė. Net išnykus visiems odos pažeidimo požymiams, patariama gydymą tęsti dar ne trumpiau kaip 3 mėnesius.

Nors ir kruopščiai gydoma, liga dažnai recidyvuoja. Ypač sunkiai gyja pažeisti senyvo amžiaus ligonių kojų nagai.

Pėdų mikozių (pėdų epidermofitijos ir rubrofitijos) profilaktinės priemonės yra labai svarbios. Būtina patikrinti visus šeimos narius bei žmones artimai bendravusius su ligoniu. Dažniausiai, 50% atvejų, serga ir ligonio šeimos nariai. Pėdų mikroze sirgusiems žmonėms profilaktiškai skiriami priešgrybeliniai preparatai, ypač vasarą. Profilaktinis gydymas trunka 2 savaites.

Sergamumui pėdų mikoze nustatyti, profilaktiškai tikrinama mokinių, pirčių darbuotoju, sportininkų, baseinų lankytojų sveikata.

Sergant pėdų mikoze, svarbiausia yra asmens higiena: mažinti kojų prakaitavimą, avėti tinkamą avalynę, išsiprausus pirtyje ar paplaukiojus baseine, kojas tepti 2% spiritiniu jodo tirpalu ar kitu priešgrybeliniu preparatu. Po gydymo reikia dezinfekuoti batus. Patariama naudoti 40% formaliną. Juo suvilgomas vatos gniužulas ir įdedamas į batą ant lentelės, o batas įkišamas į plastmasinį maišelį 12 valandų, (grybelį veikia formalino garai). Po to batus reikia labai gerai išvėdinti. Dezinfekuoti būtina visus batus! Tokias procedūras siūloma kartoti keletą kartų.

 

Pokategorės

Puslapis 2 iš 3