Kiek dažna psoriazė?
Apie 3% Vakarų Europos gyventojų serga psoriaze. Ji retesnė tarp rytiečių ir kilusiųjų iš Vakarų Afrikos, reta tarp Amerikos žemyno tenykščių gyventojų.
Kokia yra psoriazės atsiradimo priežastis?
Panašu, kad psoriazė gali pasireikšti tik tam tikros genetinės konstitucijos žmonėms. Apskritai, labiau tikėtina, kad psoriazė, pasireiškianti ankstyvame gyvenimo tarpsnyje, labiau susijusi su šios ligos istorija šeimoje nei vėlyva, pasireiškianti 50 ar 60 gyvenimo metais. Psoriazė nėra klaida viename gene - jų nustatyta keletas, galbūt iki 15. Taip pat jos priežastis nėra tik genetinės anomalijos. Tai geriausiai iliustruoja identiškų dvynių stebėjimai, kuomet vienas dvynys serga šia liga, o kitam dvyniui liga pasireiškia tik 70%, o ne 100% atvejų, kaip būtų tikėtina, jei ligos priežastis būtų tik genetinė.
Stipriausias ryšys yra su HLA-Cw6, nors jis pats nėra „psoriazės genas". Kiti, taip pat svarbūs genai, nesusiję su HLA, lemia prouždegiminių citokinų sintezę. Tikėtina, kad šis nevisiškas aiškumas, kokie genai yra įtraukti, o kokie ne, ateityje padės išsiaiškinti skirtingus šios ligos raiškos būdus.
Jei šeimos istorijoje būta ligos, kokia yra rizika vaikams?
Jei vienas iš tėvų serga psoriaze, yra apytiksliai 10% tikimybė, kad vaikui išsivystys ši būklė. Ji padidėja iki 50%, jei ja serga abu tėvai.
Kokie yra psoriazės proveržio veiksniai?
Kartais psoriazė gali pasireikšti dėl vieno ar keleto iš čia nurodytų veiksnių:
- Odos sužeidimas, pvz., žaizda — atsitiktinė ar chirurginė.
- Infekcija, ypač gerklėje, sukelta A grupės Streptococcuspyogenes.
- Vaistai, pvz., litis ir kai kurie antimaliariniai (chlorokvinas).
- Alkoholis ir cigarečių rūkymas.
- Emociniai išgyvenimai.
- Saulės šviesa kartais gali sukelti arba pabloginti psoriazę.
- ŽIV infekcija.
Kokie pokyčiai vyksta odoje psoriazės metu?
Gydytojui ir pacientui, kuriam psoriazė yra ką tik atsiradusi, gali būti sudėtinga susitaikyti su tuo, kad keletas gana skirtingai atrodančių pažaidų, yra to paties proceso dalis.
Psoriazė yra uždegiminis sutrikimas — visada yra paraudimas. Dažnai jis aiškiai išreikštas ir gerai apibrėžtas, t. y. yra aiškus skirtumas tarp psoriazės pažeistos ir aplinkinės normalios odos. Nors psoriazė gali prasidėti kaip mažas iškilimas — papulė, ji dažnai išsiplečia suformuodama didesnes iškilusias plokšteles. Jos padengtos sidabriškais žvynais, nebent oda liečiasi su oda (pvz., kūno raukšlėse, kur dėl uždarumo oda yra apsaugota nuo išdžiūvimo ir pleiskanojimo). Dažnas ir įvairaus stiprumo niežulys (psoriazės terminas reiškia „būklė, kai niežti"), kuris gali kisti nuo minimalaus iki nepakeliamo.
Histologinis psoriazinės odos tyrimas parodo epidermio sustorėjimą, daugiausia dėl epidermio keterų išsitempimo žemyn. Ląstelės raginiame sluoksnyje išsaugo branduolius (šis reiškinys vadinamas parakeratoze), todėl jos vis dar gyvos ir yra maitinamos išsiplėtusių ir vingiuotų kapiliarų, kurie yra matomi tikrosios odos speneliuose. Šie pokyčiai yra uždegimo, kurį sukelia odoje susikaupusios tam tikros baltosios kraujo ląstelės, rezultatas. Prie jų priklauso T-limfocitai, daugiausia aptinkami dermoje, ir polimorfonukleariniai neutroniniai leukocitai, iš kurių sankaupų susidaro pustudės ir kurie histologiškai atrodo kaip mikroabscesai. Tikėtina, kad T-limfocitai, infiltruojantys į viršutinę dermos dalį, yra anksčiausias pokytis, nes būtent jie gamina įvairias medžiagas (citokinus ir kitus uždegimo mediatorius), sukeliančias visus kitus pokyčius. Nesubrendusios epidermio ląstelės yra svarbus šaltinis kitų molekulių, kurios palaiko procesą.
Ar psoriazės raiška skirtinga?
Stebėtina, kad psoriazė skirtingiems žmonėms gali pasireikšti taip skirtingai, skirtingose kūno vietose, o laikui bėgant skirtingai tame pačiame organizme. Pagrindinės raiškos formos yra tokios:
1. Plokštelinė psoriazė
Esant šiam dažnam tipui, pilnai išsivysčiusi pažaida yra raudona, iškili, aiškiai atsiribojusi nuo aplinkinės normalios odos ir pasidengusi balkšvomis pleiskanomis. Galimas niežulys. Plokštelės dažnai atsiranda ant arba šalia alkūnių, kelių ir apatinės nugaros dalies. Galvos plaukuotoje dalyje, kitoje dažnoje vietoje, plaukų buvimas sąlygoja itin didelio pleiskanų kiekio susikaupimą, dėl to psoriazė gali būti jaučiama kaip labai ryškus galvos odos paviršiaus nelygumas (kauburiuotumas). Tokio paviršiaus krapštymas išryškins akimi matomo pleiskanojimo dydį.
2. Raukšlių psoriazė
Kūno raukšlėse, tokiose kaip pažastys, kirkšnys, genitalinė sritis ir netoli išangės, psoriazė paprastai yra ne pleiskanojanti, bet raudona ir blizganti. Toks klinikinis vaizdas susidaro dėl to, kad psoriazės židinį dengia gretima oda, sauganti nuo išdžiūvimo. Tokiose vietose gali išsivystyti įtrūkimai.
3. Lašelinė psoriazė
Būdinga „lietaus lašų" (iš lotynų k.), arba lašelinės, psoriazės pradžia- staiga atsiranda daugybė mažų raudonų žvynuotų pažaidų, dažnai plačiai išplitusių. Lašelinė psoriazė dažnai atsiranda vaikams ir paaugliams, paprastai po streptokokinio tonzilito ar infekcinio gerklės uždegimo. Šis raiškos variantas turi pagrįstą spontaninio pasveikimo per keletą savaičių ar mėnesių tikimybę.
4. Delnai ir padai
Psoriazė, atsiradusi ant šių paviršių, dažnai turi labai storą išorinį sluoksnį, gali būti mažiau raudona, pastebimas bruožas -skeldėjimas. Ją gali būti sunku diagnozuoti, jeigu jos nėra kitose kūno vietose, nes pažaidos kraštai neturi aiškių ribų.
5. Plaukuota galvos dalis
Liga dažnai apima ir ją, todėl, kaip ir kitose vietose, normalios odos fone pastebimos pleiskanojančios sritys. Pleiskanojimą galima aptikti iškiliose odos vietose, kurios akivaizdžios palpuojant. Plaukuotos galvos dalies krašto psoriazė yra dažna, o plaukų netekimas yra retai matomas.