Search

Pūslelinė

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

Paprastąją pūslelinę  sukelia herpes virusai. Virusai organizme persistuoja latentinėje būklėje, bet gali suaktyvėti ir sukelti ligos recidyvų. Skiriami 2 herpes virusų tipai:

 1 tipas sukelia bėrimus ant veido ir akių srityje;

 2 tipas - dažniausiai ant lytinių organų.

Tik 1% žmonių, persirgusių paprastąja pūsleline, lieka klinikinių reiškinių, o 99% žmonių virusai yra latentinėje būklėje. Šių žmonių seilės, ašaros, genitalijų sekretas yra virusų rezervuaras. Praėjus 7-14 dienų po pirmo kontakto su virusu (inkubacinis periodas), ligoniui burnos gleivinėje atsiranda dauginių bėrimų, parausta gomurys, matyti ryški edema ir daug pūslelių.

Žmogus jaučiasi labai blogai, jį vargina aukšta kūno temperatūra, seilėtekis, iš burnos sklinda blogas kvapas. Labiau pažeidžiamas burnos prieangis. Kartais pažeidžiami vidaus organai ir nervų sistema (atsiranda traukuliai, meningitas, encefalitas). Procesas gali generalizuotis ne tik pirminės infekcijos metu, bet ir ilgai recidyvavus. Sergantiesiems egzema, dar gali atsirasti diseminuotų pūslelių. Kartais liga komplikuojasi ragenos herpiniu uždegimu.

 Recidyvuojanti paprastoji pūslelinė

 Pūslelinės recidyvus gali sukelti daug veiksnių: ūminės infekcinės ligos (gripas, viršutinių kvėpavimo takų kataras, plaučių uždegimas ir kt.), fizinės ir psichinės traumos, intoksikacija, peršalimas, ikimenstruacinė būklė, deginimasis saulėje ir kt. Po prodrominių reiškinių - lokalaus odos niežėjimo, deginimo, neryškių bendrų sveikatos sutrikimų - ligoniui kurioje nors vietoje oda parausta. Labai greitai ant jos atsiranda grupė mažų pūslelių. Pūslelių turinys skaidrus, o po 1-2 dienų - drumstėja. Po 4-10 _ dienų pūslelės sudžiūsta ir apsitraukia šašais. Dažniausiai jos lokalizuojasi ant lūpų, rečiau skruostų ir nosies odoje bei burnos gleivinėje. Lytinių organų bėrimai pasitaiko ne taip retai. Gleivinėse esančios pūslelės greitai suplyšta, atsiranda erozijų. Sergantiesiems gali padidėti limfmazgiai. Genitalijų paprastąją pūslelinę reikia skirti nuo kietojo šankerio. Esant nors mažiausiam įtarimui, reikia kreiptis į gydytoją. PūslelinėGydymui vartojami įvairūs pavilgai (1-4% sidabro nitrato), židiniai tepami 1-2% pioktanunu, 1-2-3% oksolino, 30-50% interferono, gosipolio, tebrofeno, 1- 3% florenalio tepalais. Draudžiama naudoti gliukokortikoidų tepalus. Sunkių, recidyvuojančių ir ilgai trunkančių herpinių pažeidimų gydymui rekomenduojama gerti acikloviro (acyclovir) po 200 mg kas 4 vai. 5-7 dienas arba po 800 mg 5 kartus per dieną: arba į veną 5-10 mg/kg kūno masės kas 8 vai. Daugumai ligonių, išskyrus sunkias generalizuotas ligos formas, ligos prognozė būna palanki.

 Juostinė pūslelinė

 Sukėlėjas - herpes- varicellae virusas. Sis virusas sukelia ūminę virusinę ligą ir pažeidžia nervus, odą ir gleivines. Ligoniui išilgai pažeistų nervų kamienų būna stiprūs skausmai. Vaikai po kontakto su ligoniu, sergančiu juostine pūsleline, gali susirgti vėjaraupiais, o suaugę žmonės, po kontakto su vaikais, sergančiais vėjaraupiais, gali susirgti juostine pūsleline. Nustatyta, kad ligų sukėlėjas yra identiškas. 0,5- 1% visų odos ligų sudaro juostinė pūslelinė. Vienodai dažnai serga vyrai ir moterys. Gyventojai dar vaikystėje yra infekuoti šiuo virusu ir daugelį metų išlaiko imunitetą. Virusai tūno nervinėse ląstelėse. Po sužeidimu, organizmo intoksikacijos, peršalimo, perkaitimo, po kaitinimosi saulėje, persirgusiam infekcinėmis ligomis, susirgus vėžiu ar užsikrėtus ŽIV virusu, kai sumažėja imunitetas, virusai gali suaktyvėti ir sukelti juostinės pūslelinės bėrimus. Juostine pūsleline jauni žmonės dažniausiai serga lengvai, o seni žmonės arba su imuninio deficito reiškiniais, serga sunkiai, liga gali generalizuotis. Inkubacinis periodas trunka nuo 2-3 dienų iki 3-4 savaičių. Prodrominės stadijos metu ligonis gali blogai jaustis: jį vargina silpnumas, blogas apetitas ir neaukšta kūno temperatūra. Dažniausiai židiniai gali lokalizuotis trišakio nervo 1 šakos srityje, antrame kaklo segmente ir veido nervo bei juosmens srityse. Tose vietose ant paraudusio kūno atsiranda grupės pūslelių. Pūslelių turinys iš pradžių būna skaidrus, bet po 2-3 dienų drumstėja. Kartais pūslelėse būna kraujo, o sunkiai sergant, prasideda pūslelių nekrozė. Ligos trukmė labai įvairi. Neuralginiai skausmai užgijus pūslelėms lieka 20% vyresnių kaip 60 metų ligonių. Generalizuota juostinė pūslelinė, hemoraginė ir nekrozinė formos, taip pat ligos recidyvai būna asmenims su imuniteto defektais, ŽIV infekcija.

 Segantieji gydomi priešvirusiniais preparatais (metisazonu, kutizonu) po tabletę 2-3 kartus per dieną 3- 6 dienas. Simptomatiškai skiriami salicilatai, analgetikai (acetilsalicilo rūgštis, amidopirinas, butadionas, reopirinas), vitaminai B1, B5, B6, B12, C, gamaglobulinas, interferonas. Geriausiai padeda acikloviras. Išoriškai juostinė pūslelinė gydoma taip pat kaip ir paprastoji pūslelinė.