Virusinės ligos

Karpos

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Karpas sukelia dermatotropinis virusas, priklausantis Papiloma grupei. Yra 5 virusų tipai, kurie sukelia karpas:

1 tipas sukelia padų karpas,

2 tipas  sukelia paprastąsias karpas,

3 tipas sukelia plokščiąsias (jaunatvines) karpas,

4 tipas sukelia karpiškąją epidermodisplaziją

5 tipas sukeliasmailiagales kondilomas.

Skiriami 5 ligos eigos periodai: inkubacinis, prodrominis (laikotarpis prieš ligą), klinikinių požymių, gijimo ir pasveikimo.

Paprastosios karpos sudaro nuo 0,5 iki 3% visų ambulatorinių ligonių, gydomų nuo odos ligų. Karpomis užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant arba per užkrėstus daiktus. Ligą skatina odos traumos, akrocianozė (rankų, nosies pamėlynavimas), padidėjęs prakaitavimas, sumažėjęs odos pH, odos sausumas ir įtrūkimai. Po kelių dienų ar kelių savaičių trunkančio inkubacinio ligos periodo atsiranda maži mazgeliai, kurie gali išaugti iki žirnio ar pupos dydžio. Mazgelių paviršius būna nelygus, šiurkštus, grūdėtas, su hiperkeratoze ( per didelis odos suargėjimas). Apie nagus esančios karpos skausmingos. Karpų skaičius labai įvairus: jos gali būti pavienės, o kartais - jų labai daug. Karpos gali augti net burnos gleivinėje. Ypatingos yra siūlo formos karpos - plonos, gana ilgos, dažniausiai kaklo, galvos odoje, apie pažastų duobes ir net ant lūpų. Ponaginės karpos gali pakelti nago plokštelę ir būna labai skausmingos. Išsimaudžius karpos išbrinksta, o truputį pakrapščius - pradeda kraujuoti. Karpų dažniau pasitaiko vaikams ir jaunuoliams, tačiau gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės.

Geriausiai padeda hipnozinė sugestyvioji terapija kartu su elektrokoaguliacija, Karposdiatermokoaguliacija. Karpas galima naikinti skystu azotu, 20% podofilino spiritiniu tirpalu. Gydymui vartojami 2% oksolino, 2- 3% florenalio, 50% interferono tepalai. Karpos gydomos ir frezolio tirpalu. Vaikų karpas labai patogu ir efektyvu gydyti fotochemoterapija: karpos patepamos 8- metoksipsoralenu, 2-3 dienas švitinamos po 20-60 minučių ultravioletiniais spinduliais (aparatas "Ver-rucalux"). Karpos išnyksta po 1-2 savaičių. Naudinga karpas deginti su ugniažolės sultimis (Chllidonium majus). Gydyti karpas rentgeno spinduliais - pavojinga!

Padų karpos

 Jas skatina atsirasti nepatogi, kojas spaudžianti avalynė, hiperhidrozė, akrocianozė, sutrikusi kraujo apytaka. Dažniau padų karpos atsiranda drėgnuose, išmirkusiuose tarpupirščiuose, ant pado po pirštais, pėdos priekiniame paviršiuje ir ant kulno. Neretai apie padų karpas būna nuospaudų. Padų karpos dažnai būna skausmingos.

Padų karpos gydomos skystu azotu, ultragarsu, keratoliziniais preparatais. Tinka jų gydymui ir ugniažolės sultys. Prieš naują procedūrą būtinai reikia nugramdyti tai, kas anksčiau buvo nudeginta.

Plokščiosios jaunuolių karpos

Plokščiosios karpos atsiranda plaštakų tiesiamuose paviršiuose, dilbių ir veido odoje. Karpos formuojasi gausiai nuo segtuko galvutės iki lęšio grūdo didumo, plokščios, apvalios arba daugiakampės, lygiu paviršiumi, pilkai geltonos, neretai odos spalvos karputės- mazgeliai. Nukasytose odos vietose išsidėsto linijomis, juostomis (Kebnerio fenomenas). Jos gali išnykti savaime. Gydomos vitamino A rūgšties derivatais, švitinamos UV spinduliais. Naudojami gosipolio, oksolino, tebrofeno, tepalai, bonaftono ir florenalio tirpalai bei keratoliziniai tepalai ar pastos. Profilaktiškai tikslinga kruopščiai patikrinti padus ir delnus, o rastas paprastąsias ar padų karpas gydyti.

Pūslelinė

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Paprastąją pūslelinę  sukelia herpes virusai. Virusai organizme persistuoja latentinėje būklėje, bet gali suaktyvėti ir sukelti ligos recidyvų. Skiriami 2 herpes virusų tipai:

 1 tipas sukelia bėrimus ant veido ir akių srityje;

 2 tipas - dažniausiai ant lytinių organų.

Tik 1% žmonių, persirgusių paprastąja pūsleline, lieka klinikinių reiškinių, o 99% žmonių virusai yra latentinėje būklėje. Šių žmonių seilės, ašaros, genitalijų sekretas yra virusų rezervuaras. Praėjus 7-14 dienų po pirmo kontakto su virusu (inkubacinis periodas), ligoniui burnos gleivinėje atsiranda dauginių bėrimų, parausta gomurys, matyti ryški edema ir daug pūslelių.

Žmogus jaučiasi labai blogai, jį vargina aukšta kūno temperatūra, seilėtekis, iš burnos sklinda blogas kvapas. Labiau pažeidžiamas burnos prieangis. Kartais pažeidžiami vidaus organai ir nervų sistema (atsiranda traukuliai, meningitas, encefalitas). Procesas gali generalizuotis ne tik pirminės infekcijos metu, bet ir ilgai recidyvavus. Sergantiesiems egzema, dar gali atsirasti diseminuotų pūslelių. Kartais liga komplikuojasi ragenos herpiniu uždegimu.

 Recidyvuojanti paprastoji pūslelinė

 Pūslelinės recidyvus gali sukelti daug veiksnių: ūminės infekcinės ligos (gripas, viršutinių kvėpavimo takų kataras, plaučių uždegimas ir kt.), fizinės ir psichinės traumos, intoksikacija, peršalimas, ikimenstruacinė būklė, deginimasis saulėje ir kt. Po prodrominių reiškinių - lokalaus odos niežėjimo, deginimo, neryškių bendrų sveikatos sutrikimų - ligoniui kurioje nors vietoje oda parausta. Labai greitai ant jos atsiranda grupė mažų pūslelių. Pūslelių turinys skaidrus, o po 1-2 dienų - drumstėja. Po 4-10 _ dienų pūslelės sudžiūsta ir apsitraukia šašais. Dažniausiai jos lokalizuojasi ant lūpų, rečiau skruostų ir nosies odoje bei burnos gleivinėje. Lytinių organų bėrimai pasitaiko ne taip retai. Gleivinėse esančios pūslelės greitai suplyšta, atsiranda erozijų. Sergantiesiems gali padidėti limfmazgiai. Genitalijų paprastąją pūslelinę reikia skirti nuo kietojo šankerio. Esant nors mažiausiam įtarimui, reikia kreiptis į gydytoją. PūslelinėGydymui vartojami įvairūs pavilgai (1-4% sidabro nitrato), židiniai tepami 1-2% pioktanunu, 1-2-3% oksolino, 30-50% interferono, gosipolio, tebrofeno, 1- 3% florenalio tepalais. Draudžiama naudoti gliukokortikoidų tepalus. Sunkių, recidyvuojančių ir ilgai trunkančių herpinių pažeidimų gydymui rekomenduojama gerti acikloviro (acyclovir) po 200 mg kas 4 vai. 5-7 dienas arba po 800 mg 5 kartus per dieną: arba į veną 5-10 mg/kg kūno masės kas 8 vai. Daugumai ligonių, išskyrus sunkias generalizuotas ligos formas, ligos prognozė būna palanki.

 Juostinė pūslelinė

 Sukėlėjas - herpes- varicellae virusas. Sis virusas sukelia ūminę virusinę ligą ir pažeidžia nervus, odą ir gleivines. Ligoniui išilgai pažeistų nervų kamienų būna stiprūs skausmai. Vaikai po kontakto su ligoniu, sergančiu juostine pūsleline, gali susirgti vėjaraupiais, o suaugę žmonės, po kontakto su vaikais, sergančiais vėjaraupiais, gali susirgti juostine pūsleline. Nustatyta, kad ligų sukėlėjas yra identiškas. 0,5- 1% visų odos ligų sudaro juostinė pūslelinė. Vienodai dažnai serga vyrai ir moterys. Gyventojai dar vaikystėje yra infekuoti šiuo virusu ir daugelį metų išlaiko imunitetą. Virusai tūno nervinėse ląstelėse. Po sužeidimu, organizmo intoksikacijos, peršalimo, perkaitimo, po kaitinimosi saulėje, persirgusiam infekcinėmis ligomis, susirgus vėžiu ar užsikrėtus ŽIV virusu, kai sumažėja imunitetas, virusai gali suaktyvėti ir sukelti juostinės pūslelinės bėrimus. Juostine pūsleline jauni žmonės dažniausiai serga lengvai, o seni žmonės arba su imuninio deficito reiškiniais, serga sunkiai, liga gali generalizuotis. Inkubacinis periodas trunka nuo 2-3 dienų iki 3-4 savaičių. Prodrominės stadijos metu ligonis gali blogai jaustis: jį vargina silpnumas, blogas apetitas ir neaukšta kūno temperatūra. Dažniausiai židiniai gali lokalizuotis trišakio nervo 1 šakos srityje, antrame kaklo segmente ir veido nervo bei juosmens srityse. Tose vietose ant paraudusio kūno atsiranda grupės pūslelių. Pūslelių turinys iš pradžių būna skaidrus, bet po 2-3 dienų drumstėja. Kartais pūslelėse būna kraujo, o sunkiai sergant, prasideda pūslelių nekrozė. Ligos trukmė labai įvairi. Neuralginiai skausmai užgijus pūslelėms lieka 20% vyresnių kaip 60 metų ligonių. Generalizuota juostinė pūslelinė, hemoraginė ir nekrozinė formos, taip pat ligos recidyvai būna asmenims su imuniteto defektais, ŽIV infekcija.

 Segantieji gydomi priešvirusiniais preparatais (metisazonu, kutizonu) po tabletę 2-3 kartus per dieną 3- 6 dienas. Simptomatiškai skiriami salicilatai, analgetikai (acetilsalicilo rūgštis, amidopirinas, butadionas, reopirinas), vitaminai B1, B5, B6, B12, C, gamaglobulinas, interferonas. Geriausiai padeda acikloviras. Išoriškai juostinė pūslelinė gydoma taip pat kaip ir paprastoji pūslelinė.