Parazitinės odos ligos

Niežai
Niežai skirstomi į žmonių, gyvulių, paukščių, javų ir grudų erkių sukeltus niežus.
Žmonių niežai.
Niežų sukėlėjas - niežinė žmogaus erke. Plinta tiesiogiai kontaktuojant - šeimoje, kolektyvuose, darbovietėse, viešbučiuose, pirtyse, dušuose, taip pat per užkrėstus žaislus, sporto inventorių, drabužius. Niežams plisti padeda blogos higienos sąlygos, nešvara, maži butai, perpildyti bendrabučiai.
Deja, pastaraisiais metais vėl pagausėjo sergančiųjų niežais. Tai siejama su socialiniais veiksniais: turizmu, gyventoju migracija, sezoniniais darbais, mokinių, sportininkų stovyklomis, komandiruotėmis ir kt. Tam įtakos turi ir kitos priežastys: sumažėjęs atsparumas niežams, į muilą nededama heksachlorano, sukėlėjas atsparus vaistams, ligoniai pavėluotai kreipiasi į gydytoją, nustatoma klaidinga diagnozė, nepakankama dezinfekcija, gyventojams trūksta žinių apie niežus, paplitęs promiskuitetas (daug lytinių partnerių).
Žmonių niežų simptomai
Užsikrėtus niežais, ligos simptomai išryškėja po 1-2 savaičių. Niežų simptomai:
1) niežėjimas;
2) mazgeliai ar pūslelės būdingose vietose;
3) niežų erkių takai.
Žmonių niežų erkių patinėliai yra 0,2x0,15, o patelės - 0,3x0,4 mm didumo. Patelės rausia urvelius odoje ir per keletą savaičių sudeda iki 50 kiaušinėlių. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos subręsta per 14-17 dienų. Erkės odoje ir sukelia svarbiausią simptomą- niežėjimą, sustiprėjantį atsigulus į lovą ir sušilus. Bėrimai dažniausiai lokalizuojasi ant plaštakų (tarpupirščiuose, riešo odoje, apie bambą, juosmens srityje, šlaunų vidinių paviršių, sėdmenų odoje ir krūtų spenelių bei genitalijų odoje. Vaikams, jaunoms moterims pažeidžiami delnai ir padai. Tose vietose formuojasi mazgeliai ir pūslelės, o juos nukasius - kraujingi šašai. Erkių takai yra nuo 3 iki 20 mm ilgio. Jie geriausiai matyti plaštakos šonuose, pirštų odoje, ant delnų ir padų, kur storesnis raginis odos sluoksnis. Patepus rašalu pažeistas vietas ir po to nuvalius spiritu, išryškėja erkių takai, nes erkių urvelyje susikaupia dažai ir jie aiškiau matyti. Odos bėrimų gali būti daug ir gali būti pažeista visa oda (norvegiški niežai esant imuniniam deficitui) arba bėrimu labai mažai, net sunku rasti. Deja, net 45% žmonių yra mažasimptominė niežų forma. Jiems niežti tik truputį arba visai neniežti (15-20%). Tokiems ligoniams būna nepažeistos plaštakos, rankų tarpupirščiai, krūtų speneliai. Ypač sunku diagnozuoti niežus vaikams, sergantiems alerginėmis ligomis (egzema, dilgėline, atopiniu dermatitu), nes kartais ir įsisenėję niežai gali komplikuotis kitomis odos ligomis. Kita svarbi niežų komplikacija - piodermijos (impetiga, šunvotes, limfiniu mazgų uždegimas, abscesai.
Žmonių niežus galima supainioti su odos niežėjimu, utėlėtumu, gyvulių ir paukščių niežais, maisto produktų erkių sukeltais niežais, vabzdžių ir parazitų įkandimais, įvairiais odos alerginiais bėrimais.
Žmonių niežų gydymas
Žmonių niežai gydomi įvairiais vaistais: 20% benzilbenzoatu, heksachlorcikloheksanu, 5% permetrmo kremu ir seniai naudojamais vaistais - 33% sieros tepalu, Vilkinsono tepalu, Demjanovičiaus metodu.
Aprašysime gydymo metodus: Jakutino kremas arba žele yra nedažantis ir bekvapis vaistas, sunaikinantis erkes ir lervas, bet nesunaikinantis kiaušinėlių. Todėl siūloma po 3 dienų gydymą kartoti. Ligonis prausiasi muilu ir pašalina nuo odos riebalus. Poto nusišluosto odą ir kruopščiai Jakutinu įtrina visą kūną nuo kaklo iki padų. Po 12-24 vai. nusiprausia vonioje arba po dušu. Tokia procedūra kartojama po 3 dienų. Drabužiai ir patalynė turi būti virinami, o jeigu negalima virinti, plaunami ir lyginami_ karstu lygintuvu. Viršutiniai drabužiai arba baltiniai, kurių negalima virinti ir lyginti, 5 dienas laikomi atskirai. Jakutinu būtinai gydomi ir nesergantys, bet su ligoniais bendraujantys asmenys.
5% permetrino kremu įtrinamą visa oda nuo kaklo iki padų (vieną kartą). Kai kurie specialistai siūlo atsargiai įtrinti ir kaklą, smilkinius bei kaktą (ypač naujagimiams ir seno amžiaus ligoniams, nes tose vietose taip pat gali būti pažeidimų). Kremą reikia nuplauti po 8-14 valandų. Išgydo viena procedūra. Minėtas kremas netinka, jeigu asmuo yra jautrus šiam vaistui. Nėščia ir krūtimi maitinanti moteris neturėtu naudoti šio vaisto. Vaikus galima gydyti nuo 2 mėnesių amžiaus. Drabužiu dezinfekcija ir kitos priemonės tokios pačios, kaip ir gydant Jakutinu. Benzilbenzoatu (suaugusiems - 20%, vaikams - 10% emulsija su žaliuoju muilu ir vandeniu) po vonios viso kūno oda tepama 2 kartus (tarp tepimu daroma 10 minučių pertrauka) 3 dienas (iš viso 6 procedūros). Po pirmo tepimo tuoj pat ligonis apsirengia švariais drabužiais ir gula į švarų patalą. Po paskutinio tepimo dar 3 dienas žmogus nesiprausia, o paskui, nusiprausęs vėl keičia baltinius, drabužius ir patalynę. Išsimaudžius, kartą per penkias dienas, sieros (suaugusiems - 33%, o vaikams - 15-20%) arba Vilkinsono tepalu tepama visa kūno oda (išskyrus galvos odą ir veidą). Po to keičiami drabužiai ir patalynė. Sieros, o ypač Vilkinsono tepalai yra nemalonaus kvapo (de¬gutas), teršia drabužius, todėl ligoniai jų nemėgsta ir naudoja tuomet, kai nėra kitų gydymo priemonių. Niežus galima gydyti ir Demjanovičiaus metodu.
Rp.: Natrii hyposulfurosi 120,0 Aq. destillatae 80 ml M. D. S. Išoriškai. Tirpalas Nr. 1.
Rp.: Ac. hydrochlorici eone. 12 ml Aq. destillatae 200 ml M. D. S. Išoriškai. Tirpalas Nr. 2.
Ligonis įpila tirpalo Nr. 1 į lėkštę ir įtrina juo odą šitaip: pirmiausia dešinę ir kairę ranką, kūno odos dešinę ir kairę pusę, dešinę koją ir kairę koją (po 2-3 minutes kiekvienai kūno sričiai). Po 5-10 min. procedūra vėl nuosekliai kartojama. Praėjus 20-30 min. į odą tokia pat tvarka įtrinamas tirpalas Nr. 2. Ligonis tirpalo įsipila į delną ir trina 15-20 min. Jeigu niežai buvo labai išplitę, procedūra kitą dieną kartojama. Vėliau, po 3 dienų ligonis maudosi, keičia drabužius ir patalynę. Gydant vaikus Demjanovičiaus metodu, naudojami 40% natrio hiposulfito ir 4% druskos rūgšties tirpalai.
Gydant niežus, labai svarbu tiksliai laikytis gydymo metodikos (kaip nurodyta instrukcijose). Būtina ligoniui išaiškinti kur ir kaip jis užsikrėtė bei pradėti gydyti infekcijos platintoją.
Kiti niežai
Gyvulių niežais užsikrečiama nuo sergančių gyvulių: šunų, kačių, triušiu, karvių, arklių ir kt. Paukščių niežais gali sirgti vištos, karveliai, kregždės ir kt. Gyvulių ir paukščių sukelti niežų bėrimai lokalizuojasi kontakto vietose (pilvo, krūtinės, dilbio odoje) ir nebūna erkių takų. Kai nutraukiamas kontaktas su sergančiais gyvuliais ar paukščiais, pažeidimai išnyksta negydomi.
Maisto produktuose (miltuose, grūduose, džiovintuose vaisiuose, sūriuose ir kt.) gyvenančios erkės, patekusios ant nepridengtų drabužiais kūno vietų, sukelia mazgelinį arba pūslelinį odos uždegimą. Po 1-2 savaičių jis išnyksta negydomas (jeigu žmogus neturi kontakto su erkėmis). Tokiais atvejais erkių takų nebūna, nes šios erkės žmogaus odoje negyvena.
Jeigu nesusiformavo stiprus uždegimas, gyvulių, paukščiu, grūdų, vaisių niežų gydyti nereikia, padeda antihistamininiai vaistai, gliukokortikoidų tepalai ir kremai. Žinoma, būtina gydyti gyvulius ir paukščius, dezinfekuoti patalpas, gyvulių kilimėlius ir kt.

Blakių įkandimai
Sukėlėjas - patalynės blakė (Cimex lectualis), kraują čiulpiantis parazitas. Patelė 5x3 mm didumo, raudonai rudos spalvos. Išbadėjusi blakė ir jos lervos yra geltonos spalvos. Užpuola miegančius žmones būriais. Kraują čiulpia net 5 min., kol pati išpampsta. Blakėms čiulpiant kraują, seilių sekretas patenka į odą, ir po 5-10 minučių, kartais po kelių dienų, atsiranda pūkšlių.
Pirmą kartą užpuolus blakėms, gali atsirasti net difuzinis veido patinimas, vokų edema, pūslės, įkandimai būna patalynės neuždengtose vietose - ant rankų, veido, kaklo, krūtinės ir kojų. Dažniau sukandžiojamos į sieną atsuktos kūno dalys. Ligos sukėlėju reikia ieškoti baldų ar sienų plyšiuose, už tapetų. Išbertas vietas patartina tepti gliukokortikoidų (prednizolono, lorindeno C, flucinaro ir kt. tepalais. Būtina dezinsekcija, tačiau blakes reikia naikinti ne tik viename bute, bet visame name, net visame namų kvartale (senamiesčiuose).

Blusėtumas
Žmogaus blusa yra 2-4 mm ilgio, kanda vieną kartą ir tada galima ją pamatyti. Gyvena grindų plyšiuose, šiukšlėse, kur kasdien deda iki 6- 8 kiaušinėlių. Žmogui gali kąsti ir šuninė, kačių, žiurkių ir vištų blusos. Anksčiau žmonių blusos buvo labai paplitusios. Dabar dažniausiai puola žmogų kačių ir šunų blusos.
Toje vietoje, kur įkanda blusa, atsiranda apvali 3- 4 mm skersmens raudona dėmelė su hemoraginiu taškeliu centre. Gana dažnai atsiranda nago didumo pūkšlė, o kartais net pūkšlė su pūsle. Vienoje vietoje jų būna keletas (3-5 pūkšlės). Jos niežti ir tepamos cinko pasta ar gliukokortikoidų tepalais (prednizolono, flucinaro ir kt.). Gali būti naudojami ir antihistamininiai preparatai. Insekticidais, Jakutino preparatu - (Jacutin Puderspray ir kt.) taip pat naikinamos blusos, barstomi gyvulių guoliai.

Utėlėtumas
Ligos sukėlėjai - utėlės, kraują siurbiantys parazitai. Jų ilgis- nuo 2 iki 5 mm. Skiriamos 3 utėlių rūšys:
1) galvinė utėlė;
2) drabužinė ir
3) kirkšninė.
Visos 3 rūšys yra tik žmonių parazitai, todėl užsikrečiama nuo kito žmogaus, taip pat per užkrėstus drabužius, patalynę. Patelės padeda kasdien po 5-12 kiaušinėlių (glindų), kuriuos pritvirtina prie galvos, lytinių organų plaukų, drabužių raukšlėse. Po 1-2 savaičių išsirita jaunikliai.
Galvos utėlėtumas.
Pagerėjus higienai, pasitaiko rečiau, gal šiek tiek dažniau užsikrečia vaikai ir moterys. Jei žmonės dažnai plauna galvą ir gerai prižiūri plaukus- diagnozuoti sunku. Svarbiausi simptomai:
1) niežėjimas įkandimo vietoje;
2) nukasymai, hemoraginiai šašai, o supūliavus - piodermijos židiniai;
3) randama glindų ar net pačių utėlių;
4) dėl antrinės infekcijos būna padidėję limfmazgiai;
5) ilgai sergant, gali išsivystyti galvos odos egzema ir susidaryti kaltūnas- susivėlę, sulipę galvos plaukai, kurių negalima iššukuoti.
Gydymui naudojama 10-20% benzilbenzoato emulsija. Ji sunaikina ne tik utėles, bet ir glindas. Iš senesnių priemonių tinka Tinctura veratri, taip pat žibalo ir aliejaus mišinys (lygiomis dalimis). Suvilgius šiuo skysčiu plaukus, galva aprišama sviestiniu (vaškiniu) popieriumi arba ant galvos uždedama plaukimo kepurėlė (vengti ugnies!). Glindos pasišalina, kai galvos plaukai po plovimo suvilgomi silpnu acto tirpalu ir šukuojami tankiomis šukomis, ant kurių dantukų užmaunama vatos. Glindos prie plaukų yra tarsi priklijuotos ir be acto išrinkti jas visas labai sunku.
Drabužių utėlėtumas
Drabužinės utėlės randamos pas apsileidusius žmones. Jos yra 1/3 didesnės negu galvinės utėlės. Utėlių įkastose vietose kai kuriems žmonėms atsiranda pūkšlių, labai niežti. Yra ūmus ir lėtinis utėlėtumas. Vienkartinis daugelio utėlių užpuolimas,- kai kūno odoje, ypač nugaroje, juosmens srityje, pažastyse atsiranda gausių, dažnai grupėmis, raudonos spalvos pūkšlių .Ūmaus pažeidimo atveju utėlių ir glindų nėra. Ilgai sergant utėlėtumu, anksčiau aprašytose vietose oda esti su įkandimo žymėmis, nukasyta, infiltruota, sustorėjusi, pigmentuota. Nukasymai yra linijiniai, gilūs. Tokia oda vadinama "valkatų oda". Utėlėtumas dažnai komplikuojasi piodermijomis (impetiga, šunvotėmis). Drabužiuose, ypač siūlėse, yra randama glindų ir utėlių. Dezinfekuojama gamaheksachlorcikloheksanu, karštu lygintuvu. Utėlės gali badauti iki 6 savaičių, bet bijo žemesnės negu -12 °C temperatūros.
Kirkšnių utėlėtumas.
Kirkšninė utėlė yra mažesnė negu galvinė ar drabužinė. Ji plokščia, maždaug 1,5- 2 mm ilgio ir beveik tokio pat pločio. Liga dažniausiai perduodama lytinių santykių metu, retai per patalynę ar drabužius. Utėlės yra beveik odos spalvos, tvirtai nagučiais prikibę prie epidermio ir plaukų. Ant plaukų prisitvirtina ir glindos. Veisiasi gaktos, rečiau pažastų, antakių ir blakstienų srityse. Pilvo odoje ir šlaunų srityse, apie pažastis būna melsvų, apvalių (iki žirnio didumo) dėmių. Niežti dažniausiai naktį, sušilus. Sergant utėlėtumu, plaukai kerpami, geriau skutami, dezinfekuojami drabužiai ir patalynė. Į odą įtrinami priešparazitiniai preparatai: 20% benzilbenzoato emulsija, pilkasis gyvsidabrio tepalas arba 5% baltasis gyvsidabrio tepalas. Patariama tikrinti ir gydyti lytinius partnerius.