Sukėlėjas - mentagrofitinis trichofitonas - pažeidžia kojų tarpupirščius; juo užsikrečiama pirtyse, baseinuose, voniose, paplūdimyje, sporto salėse, dėvint avalynę, ypač sportinę. Taip pat užsikrečiama šeimoje, kur nesilaikoma higienos reikalavimų. Kartais šia liga užkrečia pedikiūristės, darydamos pedikiūrą nedezinfekuotais įrankiais.
Ligai susiformuoti padeda sutrikęs prakaitavimas ir kojų bei rankų kraujagyslių funkciniai pakitimai, įvairios traumos, turi įtakos guminė avalynė ir kt. Minėti faktoriai odoje sukelia uždegimines reakcijas. Pažeidžiami pėdų tarpupirščiai ir skliautas.
Oda pleiskanoja, šiek tiek niežti. Ligoniai nesikreipia į gydytoją, lanko pirtį, plaukymo baseiną ir šitaip platina ligą. Kitiems ligoniams pėdos šonuose ir skliaute atsiranda gilių, kietų mažų pūslelių, kartais susiliejančių į daugiakameres pūsles. Pūslelėms trūkus, atsiranda erozijų. Dažnai prisideda ir antrinė infekcija (mikrobai, balkšvagrybiai). Be odos pūlinukų, gali prasidėti limfmazgių uždegimas, rožė arba tromboflebitas. Dažnai, net 40% ligonių, kojų tarpupirščiai įtrūksta ir liga gali komplikuotis piodermijomis. Kartais pažeidimai būna labai sunkūs ir išplitę - pažeista visa pėda, gausios pūslelės ir pūslės, plačios erozijos, pakyla kūno temperatūra, atsiranda antriniai alerginiai bėrimai ant kojų, rankų ir viso kūno. Šis pėdų grybelis yra stiprus alergenas. Alerginiai bėrimai būna dėmelių, pūkšlių, pūlinukų, egzemų, net mazgų pavidalo.
20-30% ligonių pažeidžiami kojų nagai. Nago plokštelė sustorėja, pagelsta, trupa, lūžinėja. Dažniausiai pažeidžiami 1 ir 5 pirštų nagai. Pėdų epidermofitija reikia skirti nuo kitų grybelinių pėdų ligų ir nuo negrybelinių odos ligų (egzemos, paviršinės piodermijos, kontaktinio alerginio dermatito ir kt.). Kontaktinį dermatitą sukelia avalynė, kojinės. Sergant kontaktiniu dermatitu, pažeidžiami pėdų ir pirštų paviršiai. Ligoniai, sergantys sunkiomis, alerginėmis pėdų epidermofitijos formomis, hiposensibilizuojami antihistamininiais preparatais, kalcio chloridu arba gliukonatu, net gliukokortikoidais. Kai odoje atsiranda erozijų ir jos šlapiuoja, daromos kalio permanganato (1:10 000) vonelės, pavilgai su furacilinu (1:5000), sidabro nitratu (0,25%), žaizdelės tepamos anilino dažais (1-2% vandeniniais ir spiritiniais tirpalais). Židiniai tepami anilino dažais, vėliau - mikoseptino, mikozolono, dekamino tepalu, klotrimazolio ar nitrofungino skysčiu. Antibiotikas grizeofulvinas vartotinas pasitarus su gydytoju.
Kitos gydymo galimybės
Kojų grybelį galima ilgam nugalėti tik labai kantriai ir nuosekliai gydantis. Ligai progresuojant, atsivėrus žaizdoms, padeda kojų vonelės su antimikoziniais vaistais; tokias procedūras būtina atlikti keletą kartų per dieną. Paskui reikia pasitepti kremu ar tirpalu, šiuose preparatuose taip pat turi būti priešgrybelinių biologiškai aktyvių medžiagų. Infekuotus kojų pirštus vieną nuo kito reikia atskirti minkšto audinio juostomis, kad jiems trinantis liga neplistų toliau. Nešiokite medvilnines kojines ir odinius batus, išbarstytus antimikozine pudra. Pėdas laikykite kuo sausiau.
Esant kojų kraujotakos sutrikimams, dažnai, nepaisant rūpestingo gydymo, grybelis atsinaujina. Padeda masažas, gimnastika ir Kneipo terapija.
