Sukėlėjai - antropofiliniai, zoofiliniai ir rečiau - geofiliniai trichofitonai. Dabar iš kitų grybelinių ligų trichofitija pasitaiko gerokai rečiau. Užsikrėsti trichofitija galima šitaip:
1) nuo kito žmogaus;
2) nuo gyvulių;
3) nuo užkrėstų, grybelio sporomis daiktų (kepurių, skarelių, drabužių, šukų ir kt.).
Antropofiliniais grybeliais ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai užsikrečia nuo sergančių suaugusiųjų: motinų, tetų, senelių, vyresnių seserų, rečiau nuo tėvo, senelio. Vaikų lopšeliuose vaikai gali užsikrėsti nuo slaugių, auklėtojų, valytojų. Dažniausiai užsikrečiama glaudžiai bendraujant su kitais šeimos nariais, tarp kurių yra sergančių lėtine trichofitija. Giliosios trichofitijos infekcijos šaltinis yra sergantys gyvuliai. Užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant ar per užterštus gyvulių plaukais, pleiskanomis daiktus. Šios formos trichofitija serga raguočiai (karvės, ypač veršeliai), arkliai, taip pat (dažnai) graužikai (pelės ir žiurkės). Ligai įtakos turi nedidelės traumos, organizmo imuninė būklė, aplinkos temperatūra ir drėgmė. Lytiškai bręstantiems vaikams, sergantiems trichofitija, šios formos liga arba praeina savaime, arba pereina į lėtinę trichofitija. Lėtinės trichofitijos formavimąsi skatina endokrininės sistemos disfunkcija, įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai, imuninis deficitas. Galvos plaukuotosios dalies paviršinė trichofitija pasireiškia raudonomis dėmelėmis ir sėleninėmis pleiskanėlėmis. Pažeisti plaukai pasidaro pilki, trapūs ir lūžta 1-3 mm aukštyje arba prie pat odos (tuomet jie atrodo lyg juodi taškai), atsiranda 0,5- 1 cm dydžio plikės. Gali būti viena arba daugiau įvairaus dydžio išplikusių vietų. Apie 1- 2% sergančių vaikų būna pažeisti nagai: jie pasidaro pilkšvi, trupa, po nagu prisirenka raginių masių. Pažeidžiami 1-2, rečiau - 3-4 nagai.
Lygiosios odos paviršinė trichofitija - dažnai pasitaikanti ligos forma. Ji pasireiškia rausvomis, apvaliomis, ryškių ribų, šiek tiek niežtinčiomis dėmėmis. Jų periferija ryškesnė ir iškyla kaip volelis, sudarytas iš pūslelių ir šašelių.
Lėtine trichofitija dažniau serga moterys. Galvos srityje gali būti nedidelių pleiskanojančių, neparaudusių židinėlių ar difuzinių pleiskanojančių židinių su plaukų nuolaužomis ir juodais taškais. Būdingos nedide¬lės plikės, kai nėra 1-2 plaukų. Ant kelių, blauzdų, sėdmenų būna nedidelių, neryškiai ribotų, pleiskanojančių, šiek tiek niežtinčių dėmių. Delnai ir padai gali pleiskanoti stambiomis pleiskanomis. Nagai (rankų, o vėliau ir kojų) pažeidžiami 30% ligonių. Jie sustorėja, trupa, būna nelygūs, pilkos spalvos. Lėtine trichofitija žmonės kartais serga ilgai, net visą gyvenimą.
Giliosios trichofitijos židiniai vaikams lokalizuojąs: plaukuotoje galvos dalyje, suaugusiems - barzdos ir ūsų srityje ar kitose kūno vietose. Sukėlėjas - zoofiliniai trichofitonai. Apvalūs paviršiniai židiniai greitai infiltruojasi, sustorėja ir virsta pabrinkusiomis plokštelėmis. Plaukai išretėja ir nuo pūlių sulimpa. Paspaudus židinį ties kraštais, iš daugelio pūlinuku sunkiasi pūliai. Ligoniui padidėja ir būna skausmingi limfmazgiai. Jis gali karščiuoti, jausti bendrą silpnumą, sąnarių skausmus, o neracionaliai gydant, kūno odoje gali atsirasti alerginių bėrimų (mazgelių, pūslelių, net mazgų).
Ligoniai, sergantys paviršine ir giliąja trichofitija, gydomi grizeofulvinu. Gydomi stacionare, nes sergančiuosius reikia izoliuoti. Sergant giliąja trichofitija. visada rankomis atliekama plaukų epiliacija, dedami šalti 10% ichtiolo tirpalo, etakridino (1:1000) ir kitų vaistų pavilgai. Bakterijų slopinimui skiriama ger:: plataus spektro antibiotikų (oletetrino, eritromicino ir kt.). Alerginių bėrimų profilaktikai vartojami antihistamininiai preparatai. Lėtinės trichofitijos gydymas sudėtingas ir sunkus. Visų trichofitijos formų gydymui išoriškai naudojami priešgrybeliniai preparatai: 5% spiritinis jodo tirpalas, 5-10% sieros ir deguto arba 3% sieros bei salicilo tepalai. Ligonio galvos plaukai kerpami trumpai ar skutami. Tačiau galvos plaukuotosios dalies trichofitija galima išgydyti ir nenukirpus plaukų.
Svarbi trichofitijos profilaktika:
1) ankstyva diagnostika, gydymas, dezinfekcija namuose ir lopšelyje-darželyje ar mokykloje;
2) užsikrėtus nuo gyvulių- pranešama veterinarinei tarnybai, kuri tikrina gyvulius ir juos gydo, o užsikrėtus nuo graužikų - higienos centro deratizacijos skyriui dėl graužikų naikinimo.
