Search

Alerginės odos ligos

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi
 

Alergija - tai pakitusi gyvų audinių atsakomoji reakcija į egzogeninius ir endogeninius dirgiklius, vadinamus alergenais. Alergenas į organizmą gali patekti keliais būdais:

• per gleivines (virškinimo traktą, makšties gleivinę ir kt.);
• inhaliacijas;
• per kraujagysles (medikamentai, bakterijos, virusai);
• per odą (skiepai, odos mėginiai, vabzdžių įgėlimai);
• epiderminis-kontaktinis būdas (kontaktinis dermatitas, kontaktinė profesinė egzema ir kt.).

 Alergenai paveikia odą, kraujagysles, virškinimo traktą, plaučius ir tuo metu išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos - histaminas, serotoninas, bradikininas ir kt., sukeldamos bronchinės astmos priepuolius, dilgėlinę, alerginį dermatitą, egzemą ar pilvo skausmus, alerginius viduriavimus ir kt. Odoje atsiranda kraujo išsiliejimu, pūkšlių, mazgelių, pūslelių, pūslių, mazgų ar net nekrozės židinių. Įvairių alerginių reakcijų metu gali būti bendra organizmo reakcija: karščiavimas, tachikardija, bloga savijauta ir kt.

Alerginė reakcija vienai medžiagai yra vadinama monovalentine sensibilizacija, o dviem ir daugiau- polivalentine sensibilizacija. Dažnėjant kontaktui su cheminėmis medžiagomis pramonėje ir buityje (sintetiniai audiniai, kosmetika, valymo ir plovimo priemonės) ir vis daugiau vartojant medikamentų, alerginių dermatozių gausėja. Deja, alerginės ligos tapo rimta socialine šių laikų problema . Jų diagnostika yra sudėtinga- ypač sunku nustatyti alergeną, tačiau ir jį išaiškinus ne visada galima pašalinti. Profilaktikai būtina skirti ypatingą dėmesį!

Organizme prieš antigenus formuojasi specifinio imuninio atsako reakcijos, sąlygojamos cirkuliuojančių antikūnių, vadinamos humoralinėmis, o su imuniniais limfocitais susijusios reakcijos - ląstelinėmis. Humoralinės reakcijos ypač reikšmingos organizmo gynybai prieš daugelį bakterijų, virusų, mažiau - prieš grybelius. Jos taip pat turi įtakos greito tipo hipererginenėmsi reakcijoms. Skirtingai nuo atsparumo, kai sąveikauja antikūnas su antigenu ir apsaugo organizmą na ligos (imunitetas) arba sušvelnina jos reiškinius, organizmo įsijautrinimas (sensibilizacija) yra kenksmingas, o kartais ir pražūtingas organizmui. Alergija yra sąlygojama paveldėjimo veiksnių. Ilgą laiką gali būti paslėpta alergija, kuri pasireiškia atsiradus nepalankiems išoriniams ir vidiniams veiksniams. Norint, kad susiformuotų alerginė reakcija, reikia, kad organizmas pakartotinai gautų alergeno ir praeitų tam tikras laikas (latentinis periodas), kol organizmas pasigamins antikūnų. Pavyzdžiui, mūrininkas, po10-20 metų tampa jautrus kalio bichromatui, pras deda kontaktinis alerginis dermatitas. Susiformavus organizmo sensibilizacija išsilaiko ilgai,- iki 10 metų ir ilgiau. Tai ypač svarbu žinoti, nes būna grupių alergija - padidėjęs organizmo jautrumas kelioms skirtingos medžiagoms, panašioms pagal savo cheminę sudėtį. Ypač svarbūs cheminiai junginiai su "para-" grupe, kuri cheminiuose junginiuose yra su benzolo žiedu. Vadinasi, žmogus, kuris jautrus novokainui, bus jautrus ir sulfanilamidiniams preparatams, parafenildiaminui, paraaminosalicilinei rūgščiai, paraaminobenzoinei rūgščiai ir kt. Tai labai apsunkina alerginių procesų diagnostiką.

Imuninės reakcijos yra skirstomos į 4 tipus.

I tipas. Greita hipererginė anafilaksinė arba atopinė reakcija. Alergenais gali būti: žiedadulkės, maisto produktai, arklio plaukai, įvairūs cheminiai junginiai, medikamentai. Reakcija išryškėja po keleto sekundžių ar minučių, o po 20-30 minučių pasiekia maksimumą ir po 1- 2 vai. silpnėja. Pirmam imuninio reakcijų tipui priklauso atopinis dermatitas, kai kurios dilgėlinės formos, polinozė (šieno sloga, šieno karštligė), bronchinė astma ir retai migrena. Pirmas imuninių reakcijų tipas pasireiškia anafilaksinio šoko metu.

II tipas. Citotoksinė arba citolizinė reakcija. Ji prasideda perpilant kraują, kai neatitinka kraujo grupės. Pagal šį tipą formuojasi hemolizinė naujagimių liga.

III tipas. Greita Artiuso tipo reakcija prasideda po 2- 3 val., o maksimumą pasiekia po 6- 8 vai. Reakcijos metu susidaro ir cirkuliuoja tirpstantys antigeno- antikūno kompleksai (IgG ir IgM imunokompleksai). Alerginė reakcija gali būti vietinė (aplikavusi odoje) ir generalizuota (prasiskverbusi į kraujagyslę). Reikšmingiausia šios grupės liga yra seruminė ir alerginis glomerulonefritas. Šiai grupei priklauso medikamentinės egzantemos (bėrimai), daugiaformė eksudacinė raudonė ir mazginė raudonė, prie kai kurių autoimuninių ligų (sisteminė raudonoji vilkligė).

IV tipas. Uždelsta hipererginė reakcija, kuri išryškėja po 24-72 vai., patekus į organizmą antigenui. Uždelstos reakcijos klinikiniai požymiai yra įvairūs pažeidimai, atsirandantys bakterinių, virusinių, grybelinių ligų, medikamentinės alergijos atvejais, transplantato atmetimo reakcijos, taip pat sergant alerginiu kontaktiniu dermatitu bei kontaktine egzema.

 

Alergija - tai pakitusi gyvų audinių atsakomoji reakcija į egzogeninius ir endogeninius dirgiklius, vadinamus alergenais. Alergenas į organizmą gali patekti keliais būdais:

[quix id='2' name='adsense for article']

• per gleivines (virškinimo traktą, makšties gleivinę ir kt.);
• inhaliacijas;
• per kraujagysles (medikamentai, bakterijos, virusai);
• per odą (skiepai, odos mėginiai, vabzdžių įgėlimai);
• epiderminis-kontaktinis būdas (kontaktinis dermatitas, kontaktinė profesinė egzema ir kt.).

 Alergenai paveikia odą, kraujagysles, virškinimo traktą, plaučius ir tuo metu išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos - histaminas, serotoninas, bradikininas ir kt., sukeldamos bronchinės astmos priepuolius, dilgėlinę, alerginį dermatitą, egzemą ar pilvo skausmus, alerginius viduriavimus ir kt. Odoje atsiranda kraujo išsiliejimu, pūkšlių, mazgelių, pūslelių, pūslių, mazgų ar net nekrozės židinių. Įvairių alerginių reakcijų metu gali būti bendra organizmo reakcija: karščiavimas, tachikardija, bloga savijauta ir kt.

Alerginė reakcija vienai medžiagai yra vadinama monovalentine sensibilizacija, o dviem ir daugiau- polivalentine sensibilizacija. Dažnėjant kontaktui su cheminėmis medžiagomis pramonėje ir buityje (sintetiniai audiniai, kosmetika, valymo ir plovimo priemonės) ir vis daugiau vartojant medikamentų, alerginių dermatozių gausėja. Deja, alerginės ligos tapo rimta socialine šių laikų problema . Jų diagnostika yra sudėtinga- ypač sunku nustatyti alergeną, tačiau ir jį išaiškinus ne visada galima pašalinti. Profilaktikai būtina skirti ypatingą dėmesį!

Organizme prieš antigenus formuojasi specifinio imuninio atsako reakcijos, sąlygojamos cirkuliuojančių antikūnių, vadinamos humoralinėmis, o su imuniniais limfocitais susijusios reakcijos - ląstelinėmis. Humoralinės reakcijos ypač reikšmingos organizmo gynybai prieš daugelį bakterijų, virusų, mažiau - prieš grybelius. Jos taip pat turi įtakos greito tipo hipererginenėmsi reakcijoms. Skirtingai nuo atsparumo, kai sąveikauja antikūnas su antigenu ir apsaugo organizmą na ligos (imunitetas) arba sušvelnina jos reiškinius, organizmo įsijautrinimas (sensibilizacija) yra kenksmingas, o kartais ir pražūtingas organizmui. Alergija yra sąlygojama paveldėjimo veiksnių. Ilgą laiką gali būti paslėpta alergija, kuri pasireiškia atsiradus nepalankiems išoriniams ir vidiniams veiksniams. Norint, kad susiformuotų alerginė reakcija, reikia, kad organizmas pakartotinai gautų alergeno ir praeitų tam tikras laikas (latentinis periodas), kol organizmas pasigamins antikūnų. Pavyzdžiui, mūrininkas, po10-20 metų tampa jautrus kalio bichromatui, pras deda kontaktinis alerginis dermatitas. Susiformavus organizmo sensibilizacija išsilaiko ilgai,- iki 10 metų ir ilgiau. Tai ypač svarbu žinoti, nes būna grupių alergija - padidėjęs organizmo jautrumas kelioms skirtingos medžiagoms, panašioms pagal savo cheminę sudėtį. Ypač svarbūs cheminiai junginiai su "para-" grupe, kuri cheminiuose junginiuose yra su benzolo žiedu. Vadinasi, žmogus, kuris jautrus novokainui, bus jautrus ir sulfanilamidiniams preparatams, parafenildiaminui, paraaminosalicilinei rūgščiai, paraaminobenzoinei rūgščiai ir kt. Tai labai apsunkina alerginių procesų diagnostiką.

Imuninės reakcijos yra skirstomos į 4 tipus.

I tipas. Greita hipererginė anafilaksinė arba atopinė reakcija. Alergenais gali būti: žiedadulkės, maisto produktai, arklio plaukai, įvairūs cheminiai junginiai, medikamentai. Reakcija išryškėja po keleto sekundžių ar minučių, o po 20-30 minučių pasiekia maksimumą ir po 1- 2 vai. silpnėja. Pirmam imuninio reakcijų tipui priklauso atopinis dermatitas, kai kurios dilgėlinės formos, polinozė (šieno sloga, šieno karštligė), bronchinė astma ir retai migrena. Pirmas imuninių reakcijų tipas pasireiškia anafilaksinio šoko metu.

II tipas. Citotoksinė arba citolizinė reakcija. Ji prasideda perpilant kraują, kai neatitinka kraujo grupės. Pagal šį tipą formuojasi hemolizinė naujagimių liga.

III tipas. Greita Artiuso tipo reakcija prasideda po 2- 3 val., o maksimumą pasiekia po 6- 8 vai. Reakcijos metu susidaro ir cirkuliuoja tirpstantys antigeno- antikūno kompleksai (IgG ir IgM imunokompleksai). Alerginė reakcija gali būti vietinė (aplikavusi odoje) ir generalizuota (prasiskverbusi į kraujagyslę). Reikšmingiausia šios grupės liga yra seruminė ir alerginis glomerulonefritas. Šiai grupei priklauso medikamentinės egzantemos (bėrimai), daugiaformė eksudacinė raudonė ir mazginė raudonė, prie kai kurių autoimuninių ligų (sisteminė raudonoji vilkligė).

IV tipas. Uždelsta hipererginė reakcija, kuri išryškėja po 24-72 vai., patekus į organizmą antigenui. Uždelstos reakcijos klinikiniai požymiai yra įvairūs pažeidimai, atsirandantys bakterinių, virusinių, grybelinių ligų, medikamentinės alergijos atvejais, transplantato atmetimo reakcijos, taip pat sergant alerginiu kontaktiniu dermatitu bei kontaktine egzema.

 [quix id='5' name='Daugiau straipsniu -odos ligos']