Odos ligos

Aknė (spuogai)

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Beveik kiekvienas paauglys patiria nemalonių išgyvenimų dėl spuogų, nors daug kam jų iškyla vos vienas kitas. Nuo 20 iki 25 procentų jaunuolių aknė ilgus metus vargina kaip nuolatinis negalavimas. Aknei būdingas bėrimas nėra paprasti spuogai. Aknės pažeistą veido, kaklo, nugaros ir pečių odą nusėja nedideli balti pūlinukai, juodieji spuogai — komedonai, standūs odos iškilimai — papulės, skausmingi raudoni mazgeliai ir didesni pūlingi patinimai. Pastaroji spuogų rūšis vadinama cistine akne. Jie gali palikti neišnykstančius duobutės pavidalo randus.

  Kam tai gresia?

 • Pirmieji aknės požymiai paprastai atsiranda brendimo laikotarpiu. Kiek žinoma, berniukus spuogais beria dažniau.

 • Polinkis į spuogus nebūtinai paveldimas, nors galbūt aknės tikimybė didesnė, jei jūsų tėvai jaunystėje yra turėję problemų dėl spuogų.

 • Aknė būna įvairaus sunkumo - nuo vos pastebimo odos funkcijų sutrikimo iki aštraus uždegimo. Teigiama, kad lengvos formos aknė paprastai praeina per ketverius metus, bet neretai šis negalavimas trunka 12- 14 metų ir pagaliau išnyksta apie 25-uosius gyvenimo metus.

 • Žinoma nemažai atvejų, kai aknė nustoja varginti tik sulaukus 30 metų, o kartais problemos dėl spuogų galutinai baigiasi tik įžengus į penktąją dešimtį.

Mitai ir tikrovė

 Nuo seno įsišakniję daugybė klaidingų spuogų kilmės aiškinimų. Vienas labiausiai paplitusių mitų - aiškinimas, kad spuogai odą nusėja dėl netikusios mitybos, nešvaros arba dėl abiejų šių blogybių kartu sudėjus. Tai netiesa.

 • Specialūs tyrimai įtikinamai rodo, kad riebus ir keptas maistas bei šokoladas nesukelia aknės. Antra vertus, sveika, subalansuota mityba pagerina bendrą odos būklę.

 • Spuogai iškyla ne dėl nešvarumų ar higienos nesilaikymo. Juodųjų spuogų spalvą lemia plauko maišelį užkimšusių ląstelių išskiriamas pigmentas. Apskritai spuogų turintys žmonės veidą prausiasi kur kas dažniau nei nepažįstantys vargo dėl aknės.

 Pavojingi veiksniai

 Jei turite polinkį į aknę, turite žinoti, kokie veiksniai skatina spuogų susidarymą.

 • Gausus prakaitavimas ir drėgnas klimatas gali paskatinti spuogų protrūkį.

 • Spuogų dažnai padaugėja prieš menstruacijas - greičiausiai tai yra pakitusios hormonų veiklos rezultatas.

 • Nėštumas gali nutraukti aknės eigą. Kai kurioms moterims nėštumo metu spuogai visiškai išnyksta, tačiau atsinaujina po gimdymo. Būna ir priešingai - pastojus spuogų dar labiau pagausėja arba atsiranda iš naujo, nors prieš nėštumą aknė jau buvo išnykusi.

 • Aknę gali paskatinti kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, kortikosteroidai arba vaistai nuo epilepsijos. Kai kurios moterys skundžiasi, kad spuogai beria odą nuo kontraceptinių piliulių.

 • Viskas, kuo tepate odą, - dekoratyvinė kosmetika, kremas, - gali paskatinti spuogų protrūkį. Pasitarkite su gydytoju, kaip pagal savo odą išsirinkti veido ir kūno priežiūros bei kosmetikos priemones.

 • Nors aknė yra susijusi su lytinių hormonų veikla, seksualinis aktyvumas ar pasyvumas spuogų susidarymui neturi įtakos.

 

  Aknės priežastys

 Dermatologai aknės priežastis mėgina sieti su lytiniu hormonu testosteronu, kurio itin padaugėja brendimo laikotarpiu. Spuogai ir pūlinukai iškyla dėl sutrikusios odos riebalų liaukų veiklos. Dėl tam tikrų priežasčių šios liaukos pernelyg jautriai reaguoja į normaliai padidėjusį testosterono kiekį. Liaukos išskiria kur kas daugiau ir lipnesnių nei įprasta riebalų, kurie užkemša plauko maišelį ir paskatina bakterijų, kurių nuolat būna odos paviršiuje, dauginimąsi. Gausiai išskiriamų tirštų riebalų ir bakterijų sąveikos rezultatas - uždegimas ir raudoni, pūlingi spuogai.

 • Spuogai gali palikti neišnykstančias duobutes ir randus. Įdrėskus spuogą gali likti dar didesnis randas.

 • Dar viena galimų aknę sukeliančių priežasčių- plauko maišelį užkemšančios ląstelės, kurių maišelyje per daug susikaupia. Sergant akne jos sulimpa ir, užuot atsidalijusios nuo odos, užblokuoja plauko maišelį ir užkerta kelią patekti į paviršių liaukų išskirtiems riebalams. Susikaupę riebalai sukietėja ir plauko maišelyje susiformuoja baltieji arba juodieji spuogai.


 Aknės gydymas

 Gera naujiena turintiems problemų dėl spuogų: sukuriama vis daugiau efektyvių priemonių, leidžiančių palengvinti negalavimo eigą. Šių priemonių pasirinkimas įvairuoja nuo prekybos centruose ir vaistinėse parduodamų preparatų iki stipriai veikiančių medikamentų, kuriais gydoma tik ligoninėse.

 Kaip gydytis namie

 • Jei aknės forma nesunki, ją galima gydyti benzoilperoksido kremu ar losjonu, kurių galima įsigyti parduotuvėse.

 • Kad minėti preparatai veiktų efektyviau, jais reikia ištisai tepti odos paviršių, ne vien spuogus. Jei iš karto nematyti laukiamų rezultatų, gydymą reikia tęsti ne mažiau kaip dvi savaites. Daugelį aknę gydančių priemonių reikia naudoti mažiausia du mėnesius, kad pajustumėte realią naudą.

 • 60 procentų nesunkios aknės formos atvejų padeda saulės spinduliai. Greičiausiai dėl šios priežasties daugelis spuogų turinčių žmonių, atostogaudami šilto klimato kraštuose, pastebi teigiamų odos pokyčių. Vietoj saulės vonių taikoma ir ultravioletinių spindulių terapija, tačiau šį gydymo metodą pamažu išstumia naujai atrandamos efektyvesnės gydymo priemonės.

 Randų šalinimas

 Sergant akne, odą gali subjauroti spuogų palikti randai ir duobutės. Naikinti jų pėdsakus padeda estetinė chirurgija ir gydymas lazeriu.

 • Odos abrazija - vienas gydymo metodų, kai, vaizdingai tariant, nuobliuojamas randų pažeistas viršutinis veido odos sluoksnis. Ši procedūra gerokai pažeidžia odą ir dažnai nėra efektyvi.

 • Spuogų palikti randai šalinami ir lazeriu. Per vieną seansą galima pakoreguoti viso veido odos paviršių. Lazeriu pašalinamas labai plonas odos sluoksnis - taip išlyginami randai ir rezultatai paprastai būna labai geri. Šis metodas mažiau efektyvus gydant po spuogų likusias duobutes, tačiau irgi padeda.

 • Vienas estetinės chirurgijos metodų šalinti neišnykstančius spuogų pėdsakus -kolageno injekcijos, tačiau šio gydymo rezultatai nėra ilgalaikiai ir tinka gydyti ne visus randus.

Kaip sau padėti

 • Kasdien du kartus valykite veidą jums tinkama priemone, prieš miegą būtinai nusivalykite makiažą. Visiškai nereikia valyti odos daugiau nei du kartus.

 • Preparatais nuo aknės tepkite visą išbertą odą, ne vien spuogus.

 • Naudokite neriebią dekoratyvinę kosmetiką. Antra vertus, jums nebūtinos medikamentų prisotintos ar nuo alergijos apsaugančios kosmetikos priemonės.

 • Jei aknę gydantys preparatai pernelyg sausina odą, tepkite ją riebiai odai tinkamu drėkinamuoju kremu.

 • Aknė nėra užkrečiama, todėl nepavojinga naudotis spuogų turinčio žmogaus kempine ir šluostytis tais pačiais rankšluosčiais. Antra vertus, visada higieniškiau kiekvienam naudotis atskira kempine ir rankšluosčiu.

 • Nemėginkite išspausti spuogų. Dėl to gali susidaryti randai.

 • Veido neapskleiskite plaukais, ypač jei jie linkę riebaluotis, apskritai kuo mažiau lieskite veido odą.

 Gydytojo teikiam pagalba

 • Jei parduotuvėje įsigytos priemonės nepadeda arba jei negalavimas dar labiau pasunkėjo, tolesnis etapas turėtų būti vietinio pobūdžio gydymas antibiotikais, skirtais gydytojo. Šie vaistai mažina bakterijų kiek odos paviršiuje ir slopina uždegimą. Geriamieji antibiotikai veikia tuo pačiu principu.

 • Stipresnis preparatas yra tretinoinas, vitamino A darinys. Jis slopina riebalų liaukų veiklą ir kartu naikina juoduosius spuogus bei išvalo užkimštas poras.

 • Sunkesniais atvejais, kai nepadeda kitos priemonės, skiriamas gydymas izotretinoinu — taip pat sintetiniu vitamino A dariniu. Tai itin efektyvūs vaistai, tačiau juos vartojant yra nemaža šalutinio poveikio rizika — neretai oda pradeda raudonuoti ir luptis. Izotretinoinu jokiu būdu negalima gydytis nėščioms moterims (Nėštumo laikotarpiu vartojamas izotretinoinas gali būti viena kūdikio apsigimimų priežasčių. Prieš pasiryžtant gydytis šiais vaistais būtina suvokti jums gresiančią riziką.)

 Laikas viską gydo

Aknė yra vienas iš savaime praeinančių odos negalavimų — dažnai be jokio gydymo staiga išnyksta visi spuogai ir bėrimas nebeatsinaujina. Vis dėlto savaiminio pasveikimo kartais tenka laukti labai ilgai. Gydymas reikalingas palengvinti ligos eigą ir apsaugoti odą nuo pažeidimų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie spuogus (aknę)

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Kas yra spuogai?

 Spuogai yra plauko-riebalinės liaukos maišelio funkcinio vieneto liga, pasireiškianti uždegiminiais ir neuždegiminiais bėrimo elementais. Pastaruosius vadiname komedonais. Paprastieji spuogai yra dar tiksliau vadinami acne vulgaris. Yra kitų tipų spuog- pavyzdžiui, atsiradę dėl aplinkoje esančių riebiųjų medžiagų poveikio, kai kurių angliavandenilių ir t.t. Spuogai yra susiję su kiekybiškai padidėjusia riebalų ekskrecija.

  Komedonai (baltagalviai ir juodagalviai) yra plauko- riebalinės liaukos maišelio angos viduje esančio raginio sluoksnio (stratum corneum) nenormalaus formavimosi, sutrikusio atsiskyrimo (nusilupimo) bei riebalų ir žvynelių (pleiskanėlių) susilaikymo cistos forma padarinys. Taip išsiplėtęs plauko- riebalinės liaukos maišelis yra iškart po odos paviršiumi. Uždegimas, prasidedantis daugiausia dėl komensalinės bakterijos Propi-onibacterium acnes dauginimosi riebalų pripildytame komedone, pasireiškia papulėmis, pustulėmis, mazgeliais ir didelėmis pūlių sankaupomis, kartais (klaidingai) vadinamomis cistomis. Uždegimui nurimus gali likti įvairių rūšių randų ir epiderminių cistų (3.1 pav.).

 Spuogai susidaro tose kūno vietose, kur yra daugybė plauko- riebalinės liaukos maišelių,- pirmiausia veide, nugaroje, krūtinėje ir pečiuose.

 Kiek laiko trunka spuogai?

 Tai labai svarbus klausimas asmeniui, kenčiančiam nuo spuogų, tačiau jis kaip tik toks, į kurį negalima atsakyti. Dauguma spuogų nepraeina mažiausiai keletą metų.

 Ar spuogai visada yra paauglių liga?

 Ne. Nors spuogai dažnai prasideda tarp 12 ir 14 metų ir pasiekia kulminaciją apie 16-17 metus mergaitėms ir 17-19 metus berniukams, jie tikrai išlieka iki 20-ųjų metų ir vėliau. Kai kuriems žmonėms jie pradeda vystytis tik po paauglystės ir mažiau pasiduoda gydymui. Apie 15% keturiasdešimtmečių moterų vis dar turi problemų dėl spuogų.

 Taip pat yra ir vaikų spuogų forma, tik daug retesnė. Ji pasireiškia netrukus po gimimo ir gali būti motinos androgenų, praeinančių per placentą ir stimuliuojančių riebalines liaukas, rezultatas. Ji dažnesnė berniukams, gali trukti iki 3 metų ir gali rodyti, kad turintiems šį pažeidimą suaugus išsivystys sunkios formos spuogai.

 Koks yra skirtumas tarp spuogų ir rožinės?

 Rožinė neturi nieko bendra su spuogais: ji nėra koncentruota aplink plauko- riebalinės liaukos maišelius ir nėra susijusi su padidėjusia riebalų gamyba, ar su P. acnes. Vadinasi, klaidinga šią būklę vadinti senuoju „raudonųjų spuogų" vardu. Esant rožinei aptinkamos papulės ir sterilios pustulės eriteminiame ir teleangiektazijų fone. Dažnas ir veido raudonis, galintis pasireikšti ankščiau už kitus ligos požymius. Nėra komedonų. Rožinė dažnai pasireiškia ant iškilių kaktos, skruostų, nosies ir smakro sričių. Ilgainiui gali atsirasti ir pastovus veido odos pabrinkimas. Akių simptomai dažni, o kartais gali išsivystyti ir potencialiai sunkus keratitas. Vis dėlto liga pasiduoda gydymui antibiotikais- vietiškai metronidazoliu ir geriamais tetraciklinais.

 Ar perioralinis dermatitas yra spuogų forma?

 Ne, perioralinis dermatitas yra uždegiminė būklė, kuri skiriasi nuo spuogų ir rožinės. Dažniausiai jis pasitaiko jaunoms moterims. Bėrimas susideda iš smulkių papulių ir pustulių, paprastai raudoname fone, tipiškai išsidėstęs apie burną. Kartais pažeidimai atsiranda ant akių vokų ir apie antakius. Nėra komedonų, padidėjusios riebalų gamybos ir P. acnes įtakos. Dauguma, bet ne visi atvejai yra susiję su vietinių steroidų naudojimu ant veido. Dar vienas gydymo rūšies panašumas- dažnai 6 savaites- 3 mėnesius gydoma geriamais tetraciklinais.

Kokiais požymiais reiškiasi gramneigiamas folikulitas?

 Spuogų pablogėjimas žmonėmss, ilgai vartojantiems antibiotikus, ypač kai yra staigus pustulių protrūkis, charakteringa raiška. Pažaidos gali būti daug gilesnės ir mazgelinės. Šią būklę gali sukelti daugybė gramneigiamų bakterijų. Jei įtariate ją, siųskite tirti pustulių turinio mėginį. Dažniausiai geriausia gydyti geriamuoju izotretinoinu. Jei šis vaistas neprieinamas, paprastai padeda amoksicilinas.

 

 Kas yra acne fulminans?

 Šiuo terminu apibūdinama sisteminė liga, kurią sukelia pernelyg stiprus imuninis atsakas į spuogų bakteriją P. acnes. Paprastai būna staigi pradžia su plačiai išplitusiais sunkios eigos uždegiminiais spuogų bėrimo elementais. Kartu pasireiškia karščiavimas, silpnumas, svorio netekimas, anoreksija ir išplitę kaulų bei sąnarių skausmai, žymi leukocitozė ir lizinės kaulų pažaidos. Kartais šią retą būklę sukelia Epstein- Barr virusas, anksčiau ji buvo siejama su gydymu testosteronu. Tokia forma dažniausiai gydoma geriamuoju izotretinoinu, o sisteminiai simptomai- prednizolonu.

 Ar spuogai vystosi dėl to, kad oda per riebi?

 Nors spuogai pasireiškia asmenims, kurių riebalinių liaukų ekskrecija stipri, riebalų sluoksnis ant odos paviršiaus nesukelia spuogų. Paradoksas: pavieniai plauko- riebalinės liaukos maišeliai, kuriuose atsiranda komedonai ir kiti pakitimai, palaipsniui užsikemša ir nebeišskiria riebalų į odos paviršių. Pagrindinė riebalų gamybos ir ekskrecijos varomoji jėga yra androgeniniai hormonai, kurių kiekis nebūtinai yra padidėjęs. Plauko- riebalinės liaukos maišelis esant spuogams yra jautresnis normaliems cirkuliuojančių androgenų kiekiams nei esant normaliai odai ir gamina daugiau riebalų. Latakai užsikemša dėl per didelio epitelio augimo ir atsisluoksniavusių keratinocitų kaupimosi. Latako užakimas ir padidėjęs riebalų kiekis sukuria puikią aplinką augti P. acnes bakterijoms, dėl to vystosi uždegimas ir kaupiasi pūliai.

 Ar dieta veikia spuogus?

 Medicinos mokslas ir pacientų nuomonė šiuo klausimu dažnai nesutampa. Nors 1950 m. buvo plačiai mokoma, kad spuogų atsiradimą sąlygoja maistas, ypač tam tikri riebalai ir šokoladas, todėl dar ir šiandien daugybė kenčiančių nuo spuogų žmonių yra tuo įsitikinę, tačiau nėra patikimų įrodymų, kad angliavandenių, lipidų vartojimas ar bet kokie kiti mitybos ypatumai apskritai yra svarbu.


 

 Kokie yra spuogų sąlygoti pažeidimai?

 Pirminį pažeidimą (kamščio susidarymą) žymi mikrokomedonai, jie gali didėti arba praplyšti ankstyvoje stadijoje sukeldami uždegiminių pažaidų formavimąsi. Komedonai gali būti arba uždari (baltagalviai), arba atviri (juodagalviai). Atvirų komedonų juodumas neturi nieko bendra su nešvara-jj lemia odos pigmentas melaninas, esantis latakėlyje. Uždegiminės pažaidos yra papulės arba pustulės. Papulės atsiranda, kai užsikimšęs latakėlis praplyšta ir riebalai patenka j aplinkinius audinius. Kai trūksta mikrokomedonai, papulės matomos be įprastai spuogus lydinčių gausių komedonų. Pustulės formuojasi dėl infekcijos latakėlio viduje.

 Iš mazgelių ir „cistų" paprastai vystosi gilesnės pažaidos, pereinančios ir į tikrąją odą, - dėl to atsiranda randų. Mazgeliai yra kietesni ir uždegimiški, o išsivysto tokiu pačiu būdu kaip ir papulės, t. y. praplyšus didesniam komedonui. Vadinamosios „cistos" iš tikrųjų yra dviejų ar trijų mazgelių susiliejimas, kai jie irdami susisiekia tarpusavyje formuodami pūlių maišelius.

 Ar yra atsparumo vaistams problema?

 Kai P. acnes bakterija tampa atspari antibiotikams, o tada gydymas gali nebepadėti. Kadangi infekcijos reišmė spuogų išsivystimui nėra pati svarbiausia, todėl tai dažnai nėra tokia problema, kokia galėtų būti. Kitokie gydymo būdai taip pat gali skatinti bakterijų žūtį, ypač benzoilo peroksidas, todėl vienas iš būdų įveikti rezistentiškumą - naudoti jį kartu su geriamaisiais antibiotikais. Net jei pacientas nenori naudoti benzoilo peroksido nuolat, vienos savaitės kursas kas 4 savaitės sunaikins rezistentiškas bakterijas ir pagerins antibiotikų veiksmingumą. Į kai kurių vietinių antibiotikų sudėtį įeina cinkas, kuris, manoma, taip pat padeda įveikti rezistentiškumą.

 Kiek ilgai turi trukti gydymas?

 Lengviausia atsakyti dėl geriamojo izotretinoino: dauguma žmonių vartos jį 4—6 mėnesius, o po to tolesnio gydymo gali nebereikėti. Gydant vietiškai, žmogus pats nusprendžia, kada reikėtų baigti, ir jei po to spuogai vėl atsiranda, gydymas tęsiamas. Dabar geriamieji antibiotikai nebeduodami tokiais ilgais kursais kaip anksčiau, todėl juos paskyrus paciento būklė turėtų būti iš naujo vertinama vėliausiai po 6 mėnesių.

 Kelia nerimą ilgalaikis kociprindiolio (Dianette) vartojimas - šis preparatas daugiau neberekomenduojamas vartoti kaip kontraceptikas, nes gali sąlygoti didesnę smegenų kraujagyslių komplikacijų riziką nei mažesnė „standartinių" geriamųjų kontraceptikų dozė.

 Dabartinė nuostata - nutraukti kociprindiolio vartojimą praėjus 3- 4 mėnesiams po to, kai spuogų nelieka, ir pereiti prie alternatyvaus kontraceptiko, jei toks poveikis taip pat buvo pageidautinas, nors prireikus gali vėl būti skirtas gydymo kursas.

 Jei minociklinas vartojamas ilgą laiką, rekomenduojama kas 3 mėnesius tikrinti kepenis ir antinuklearinius antikūnus (dėl galimo hepatotoksiškumo ir vaistų sukeltos raudonosios vilkligės), taip pat apžiūrėti odą siekiant nustatyti, ar neatsirado melsvai pilka pigmentacija.

 Kokie skirtingi gydymo būdai taikomi ligoninėje?

 Jungtinėje Karalystėje išrašyti geriamojo izotretinoino receptą gali tik konsultuojantis dermatologas, nors kai kuriose kitose šalyse tvarka kitokia. Konsultantai taip pat turi daugiau patirties, kaip naudoti didesnes antibiotikų dozes ir kai kuriuos retesnius antibiotikus, pvz., trimetoprimą.

 Prie kitų galimimų gydymo būdų, prieinamų antriniame pagalbos lygmenyje, priklauso steroidų injekcija siekiant išvengti randų ir gydyti izoliuotas mazgines-cistines pažaidas, didelių komedonų prideginimas elektra, kosmetinio maskavimo patarimai, odos paviršiaus atnaujinimas lazeriu, cheminis odos atsluoksniavimas, dermabrazija ir užpildų injekcijos į įdubusius randus.

 Ar yra kokie nors randų gydymo būdai?

 Uždegimui nurimus gali likti įvairių tipų randų. Perteklinė kolageno sankaupa sąlygoja hipertrofinį randą (šis palaipsniui suplokštėja) ar keloidą (šis ne tik neišnyksta, bet laikui bėgant gali didėti toliau). Audinio netektis gali sąlygoti vadinamąjį ledo kirtiklio randą, kitokius odos paviršiaus nelygumus, baltus plokščius randus ir židinines baltas perifolikulines (aplink plauko maišelio angą) pažaidas. Randai laikui bėgant gali tapti ne tokie žymūs.

 Įsitikinus, kad hipertrofinis randas ar keloidas negerėja, keletą savaičių patartina naudoti stiprų vietišką steroidą, o jei poveikio nėra, dažnai padeda steroidų injekcija į pažaidos vietą. Kraujagysliniai keloidai gydomi impulsiniu dažo lazeriu.

 Kelių ryškių ir gilių ledo kirtiklio randų išvaizdą galima pagerinti juos išpjaunant. Plokščius ar beveik plokščius randus galima sušvelninti paviršių atnaujinančiais lazeriais (pvz., ultrapulsinis anglies dioksidas, neodimiumas:YAG ir erbiumas:YAG). Patyrusiomis rankomis galima sėkmingai išmėginti ir senesnius gydymo būdus, pvz., cheminį atsluoksniavimą ir dermabraziją, nors šie metodai patys gali sukelti randėjimą ir pigmentacijos problemas. Banguotas įdubas galima pripildyti kolageno ar kokių nors naujesnių medžiagų, tačiau injekciją reikia kartoti, o kai kurios tam naudojamos priemonės sukelia nepageidaujamus šalutinius reiškinius.

 Ar galima gydytis šviesa arba lazeriais?

 Lazeris spinduliuoja vienodo ilgio koherentinės šviesos bangas. Lazeriai ir kai kurie kiti ne-koherentinės šviesos šaltiniai yra naudojami gydant spuogus, daugiausiai komerciniame sektoriuje. Taikoma ir fotodinaminė terapija (iš pradžių porfirino pirmtakas, paskui šviesos ekspozicija). Kai kurie iš šių gydymo būdų buvo įvertinti kontroliuojamuose tyrimuose, bet yra tik keletas adekvačių palyginimų su kitais gydymo būdais.

 Lengvo/vidutinio sunkumo spuogus veiksmingai pamėginta gydyti impulsiniu dažo lazeriu, 1450 mm diodiniu lazeriu, mėlyna šviesa, mėlyna ir raudona spalva ir fotodinaminė terapija. Tikriausiai šių gydymo būdų veikimo mechanizmai yra skirtingi, todėl prieš rekomenduojant juos taikyti plačiai reikalingi papildomi tyrimai. Daug sunkesnio laipsnio spuogų atvejų nebuvo įtraukta į tyrimus arba neparodė aiškaus atsako į tokį gydymą.

 Lazeriais (impulsiniu dažo, ultrapulsaciniu anglies dioksido, neodimiumo:YAG ir erbiumo:YAG) mėginama gydyti kai kuriuos randus, galinčius atsirasti po aknės.

 Ką bendrosios praktikos gydytojas turi omenyje sakydamas, kad mano spuogai yra „vidutiniai"?

 Yra keletas skirtingų spuogų sunkumo vertinimo skalių; kai kurios jų labai sudėtingos ir naudojamos mokslo tikslais vertinant gydymo naudą. Labai apibendrintai galima įvardyti keturis spuogų sunkumo laipsnius. Laipsnis atspindi spuogams būdingų pažaidų rūšį ir skaičių, taip pat bet kokį randėjimą, kuris sąlygos pigmentacijos pokyčius tamsesnėje odoje. Tie patys spuogai skirtingose kūno dalyse gali būti vertinami skirtingu laipsniu (pvz., lengva ant veido, bet sunki ant nugaros). Psichologinis sutrikimas taip pat turėtų būti įvertintas. Jei esate labai nusiminęs dėl savo spuogų, tas nusiminimas vienu laipsniu pasunkina jūsų spuogus, palyginti su ta situacija, jeigu vertintumėte spuogus tik pagal poveikį savo išvaizdai.

 Ar spuogų eiga sunkesnė esant tamsiai odai?

 Svarbus spuogų skirtumas tamsioje odoje yra tas, kad uždegiminis komponentas ne toks ryškus, bet pasekmės - použdegiminė hiperpigmentacija, pasireiškianti juodais lopeliais, yra labai ryški. Kitas skirtumas yra dažnesnis keloidinis randėjimas. Plaukų priežiūros priemonės taip pat gali būti spuogų priežastis, todėl apie tai reikėtų pagalvoti, jei ant kaktos ir smilkinių atsiranda spuogų.

 Dėl pigmentacijos ir keloidinio randėjimo tamsios odos spuogai turėtų būti gydomi agresyviau ir kaip vienu „laipsniu" sunkesni.

 Mano spuogai visada pablogėja kaip tik prieš menstruacijas - kaip šito išvengti?

 Spuogai gali atsirasti ir išnykti kartu su menstruacijomis, todėl jums vertėtų pasitarti su savo gydytoju apie galimybę pabandyti hormoninį vaistą

 Jei retinoidai gaunami iš vitamino A, ar galiu tiesiog gerti vitamino A tabletes?

 Retinoidai kildinami iš natūralaus ar sintetinio vitamino A, bet vartoti patį vitaminą A nerekomenduojama. Kaip ir dauguma „natūralių" medžiagų jis gali būti gana toksiškas ir gali pažeisti jūsų kepenis. Tai ypač svarbu vaikams ir nėščioms moterims. Buvo atlikta keletas bandymų su mažomis vitamino A dozėmis, bet įtikinama jų nauda nebuvo įrodyta.

 

Alerginės odos ligos

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Alergija - tai pakitusi gyvų audinių atsakomoji reakcija į egzogeninius ir endogeninius dirgiklius, vadinamus alergenais. Alergenas į organizmą gali patekti keliais būdais:

• per gleivines (virškinimo traktą, makšties gleivinę ir kt.);
• inhaliacijas;
• per kraujagysles (medikamentai, bakterijos, virusai);
• per odą (skiepai, odos mėginiai, vabzdžių įgėlimai);
• epiderminis-kontaktinis būdas (kontaktinis dermatitas, kontaktinė profesinė egzema ir kt.).

 Alergenai paveikia odą, kraujagysles, virškinimo traktą, plaučius ir tuo metu išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos - histaminas, serotoninas, bradikininas ir kt., sukeldamos bronchinės astmos priepuolius, dilgėlinę, alerginį dermatitą, egzemą ar pilvo skausmus, alerginius viduriavimus ir kt. Odoje atsiranda kraujo išsiliejimu, pūkšlių, mazgelių, pūslelių, pūslių, mazgų ar net nekrozės židinių. Įvairių alerginių reakcijų metu gali būti bendra organizmo reakcija: karščiavimas, tachikardija, bloga savijauta ir kt.

Alerginė reakcija vienai medžiagai yra vadinama monovalentine sensibilizacija, o dviem ir daugiau- polivalentine sensibilizacija. Dažnėjant kontaktui su cheminėmis medžiagomis pramonėje ir buityje (sintetiniai audiniai, kosmetika, valymo ir plovimo priemonės) ir vis daugiau vartojant medikamentų, alerginių dermatozių gausėja. Deja, alerginės ligos tapo rimta socialine šių laikų problema . Jų diagnostika yra sudėtinga- ypač sunku nustatyti alergeną, tačiau ir jį išaiškinus ne visada galima pašalinti. Profilaktikai būtina skirti ypatingą dėmesį!

Organizme prieš antigenus formuojasi specifinio imuninio atsako reakcijos, sąlygojamos cirkuliuojančių antikūnių, vadinamos humoralinėmis, o su imuniniais limfocitais susijusios reakcijos - ląstelinėmis. Humoralinės reakcijos ypač reikšmingos organizmo gynybai prieš daugelį bakterijų, virusų, mažiau - prieš grybelius. Jos taip pat turi įtakos greito tipo hipererginenėmsi reakcijoms. Skirtingai nuo atsparumo, kai sąveikauja antikūnas su antigenu ir apsaugo organizmą na ligos (imunitetas) arba sušvelnina jos reiškinius, organizmo įsijautrinimas (sensibilizacija) yra kenksmingas, o kartais ir pražūtingas organizmui. Alergija yra sąlygojama paveldėjimo veiksnių. Ilgą laiką gali būti paslėpta alergija, kuri pasireiškia atsiradus nepalankiems išoriniams ir vidiniams veiksniams. Norint, kad susiformuotų alerginė reakcija, reikia, kad organizmas pakartotinai gautų alergeno ir praeitų tam tikras laikas (latentinis periodas), kol organizmas pasigamins antikūnų. Pavyzdžiui, mūrininkas, po10-20 metų tampa jautrus kalio bichromatui, pras deda kontaktinis alerginis dermatitas. Susiformavus organizmo sensibilizacija išsilaiko ilgai,- iki 10 metų ir ilgiau. Tai ypač svarbu žinoti, nes būna grupių alergija - padidėjęs organizmo jautrumas kelioms skirtingos medžiagoms, panašioms pagal savo cheminę sudėtį. Ypač svarbūs cheminiai junginiai su "para-" grupe, kuri cheminiuose junginiuose yra su benzolo žiedu. Vadinasi, žmogus, kuris jautrus novokainui, bus jautrus ir sulfanilamidiniams preparatams, parafenildiaminui, paraaminosalicilinei rūgščiai, paraaminobenzoinei rūgščiai ir kt. Tai labai apsunkina alerginių procesų diagnostiką.

Imuninės reakcijos yra skirstomos į 4 tipus.

I tipas. Greita hipererginė anafilaksinė arba atopinė reakcija. Alergenais gali būti: žiedadulkės, maisto produktai, arklio plaukai, įvairūs cheminiai junginiai, medikamentai. Reakcija išryškėja po keleto sekundžių ar minučių, o po 20-30 minučių pasiekia maksimumą ir po 1- 2 vai. silpnėja. Pirmam imuninio reakcijų tipui priklauso atopinis dermatitas, kai kurios dilgėlinės formos, polinozė (šieno sloga, šieno karštligė), bronchinė astma ir retai migrena. Pirmas imuninių reakcijų tipas pasireiškia anafilaksinio šoko metu.

II tipas. Citotoksinė arba citolizinė reakcija. Ji prasideda perpilant kraują, kai neatitinka kraujo grupės. Pagal šį tipą formuojasi hemolizinė naujagimių liga.

III tipas. Greita Artiuso tipo reakcija prasideda po 2- 3 val., o maksimumą pasiekia po 6- 8 vai. Reakcijos metu susidaro ir cirkuliuoja tirpstantys antigeno- antikūno kompleksai (IgG ir IgM imunokompleksai). Alerginė reakcija gali būti vietinė (aplikavusi odoje) ir generalizuota (prasiskverbusi į kraujagyslę). Reikšmingiausia šios grupės liga yra seruminė ir alerginis glomerulonefritas. Šiai grupei priklauso medikamentinės egzantemos (bėrimai), daugiaformė eksudacinė raudonė ir mazginė raudonė, prie kai kurių autoimuninių ligų (sisteminė raudonoji vilkligė).

IV tipas. Uždelsta hipererginė reakcija, kuri išryškėja po 24-72 vai., patekus į organizmą antigenui. Uždelstos reakcijos klinikiniai požymiai yra įvairūs pažeidimai, atsirandantys bakterinių, virusinių, grybelinių ligų, medikamentinės alergijos atvejais, transplantato atmetimo reakcijos, taip pat sergant alerginiu kontaktiniu dermatitu bei kontaktine egzema.

 

Rožinė

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Rožinė, dažnai vadinama suaugusiųjų akne, yra lėtinė liga, kurios požymis - paraudusi vidurinės veido dalies oda. Šia liga moterys serga dažniau nei vyrai, o labiausiai į ją linkę raudonplaukiai. Rožine paprastai suserga vidutinio amžiaus žmonės. Ši liga protarpiais tai paūmėja, tai laikinai palengvėja. Manoma, kad polinkis į rožinę yra paveldimas.

 Priežastys

 Tikrosios rožinės priežastys nežinomos, nors aišku, kad ši liga gali prasidėti nuo poodinio sluoksnio kraujagyslių išsiplėtimo. Viena priežasčių gali būti kitoms odos ligoms gydyti gausiai naudojami kortikosteroidiniai kremai, nuo kurių oda tampa plonesnė.

SimptomaiRožinė

• Iš pradžių oda tik kartkartėmis nukaista — dažniausiai išgėrus karštos arbatos, kavos ar alkoholio, aštraus maisto arba įėjus į labai prišildytą patalpą.

 • Ilgainiui raudonis tampa nuolatine veido odos būkle. Daugiausia raudonuoja nosis, kakta, skruostai, akių vokai ir smakras. Rečiau parausta stuomens, rankų ir kojų oda.

 • Kartu su raudoniu gali atsirasti šlakų ir pūlinukų - dėl šio simptomo rožinė ir vadinama suaugusiųjų akne, tačiau jai nebūdingi baltieji ir juodieji spuogai, kurie yra skiriamasis aknės požymis. Dar vienas simptomas — išsiplėtę veido kapiliarai (telangiektazija). Dažnai klaidingai sakoma, kad jie trūkinėja. Netoli odos paviršiaus matyti ryškiai raudonų kraujagyslių raizginys.

 • Sergant sunkia rožinės forma ir nesigydant, gali išvešėti nosies audiniai — ši komplikacija vaidinama rinofima. Nosis tampa raudona, kriaušės pavidalo. Smarkiai padidėja nosies odos riebalų liaukų sekrecija, todėl ši veido odos sritis tampa itin riebi. Ši komplikacija dažniau ištinka rožine sergančius vyrus.

 Kaip sau padėti

 Kol kas nežinoma, kaip išvengti rožinės, tačiau galima apsisaugoti nuo ligos paūmėjimo.

 • Priplūdus į veidą daugiau kraujo, rožinė paūmėja, taip pat dažnas nuoraudis gali paskatinti ligos eigą. Mėginkite to išvengti kuo mažiau vartodami karštų gėrimų, aštraus maisto ir alkoholio.

 • Net žiemą veidą tepkite nuo saulės apsaugančiu kremu, kad saulės spinduliai dar labiau nežeistų odos.

 Gydymas

 Prieš diagnozuodamas rožinę, gydytojas pirmiausia ištiria, ar šią ligą primenantys simptomai nėra kitos kilmės — tai gali būti ir odos reakcija į vaistus nuo aknės, taip pat imuninės sistemos sutrikimai ir kiti odą žeidžiantys veiksniai.

 • Vienintelė efektyvi medicinos pagalba sergantiems rožine - ilgalaikis gydymas antibiotikais. Dažniausiai skiriama antibiotikų tepalo, pavyzdžiui, metronidazolio, arba tetraciklino piliulių. Tarp geriamųjų vaistų tetraciklinas labiausiai tinka ilgalaikiam rožinės gydymui, nes jo šalutinis poveikis mažiausias.

 • Jei ligonio būklė pagerėja, skiriama vis mažesnė vaistų dozė ir pagaliau jų vartojimas nutraukiamas. Antibiotikai tik švelnina simptomus, tačiau negydo pačios ligos. Kartais rožinė daugelį metų protarpiais atsinaujina, bet vėliau visiškai praeina be jokios regimos priežasties.

 • Jei antibiotikai neduoda norimo efekto, gydytojas gali paskirti gydymą izotretinoinu, kuriuo gydoma sunkios formos aknė. Tačiau šis preparatas daro įvairiopą šalutinį poveikį, taigi nėščioms ar ketinančioms pastoti moterims jis visiškai netinka .

 Chirurginės priemonės

 • Audinių prideginimas elektrokauteriu tinka tuo atveju, kai odoje matyti palyginti nedaug išsiplėtusių kapiliarų.

 • Gydymas lazeriu taikomas tada, kai išsiplėtusių kapiliarų gausu. Po gydymo elektrokauteriu arba lazeriu susitraukę kapiliarai daugiau neišsiplečia, tačiau laikinai oda gali būti skausminga, paraudusi ar melsvo atspalvio.

 • Operacijos gali prireikti tuo atveju, kai dėl rinofimos pernelyg išbrinksta audiniai. Po operacijos nosis atgauna normalų pavidalą.

Vėjaraupiai

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Žodžių junginys „vaikiška liga“– senas kaip pasaulis. Daugelis iš mūsų mano, kad šioje srityje nieko naujo būti negali ir vaikus gydo pagal prosenelių receptus. Vis dėlto jie klysta. Dėl mokslo laimėjimų per pastaruosius metus supratimas apie daugelį vaikų ligų ir jų gydymą stipriai pakito. Viena tokių ligų– vėjaraupiai.

 Kad užsikrėstum vėjaraupiais, užtenka praeiti pro kambarį, kuriame yra ligonis, - štai kodėl šios ūmios virusinės ligos pavadinime yra žodis „vėjas“, o beria papulėmis, kaip sergant raupais, tik pastaroji liga yra nepalyginti sunkesnė.

Inkubacinis laikotarpis, kai vaikas jau nešiojasi ligą, tik ji dar nepasireiškė, trunka 14 – 16 dienų. Praėjus maždaug dviem savaitėms nuo užsikrėtimo pakyla temperatūra ir apima bendras silpnumas. Dar po poros dienų pasirodo išbėrimas: ant veido, plaukuotos galvos dalies, vėliau jis išplinta po visą kūną. Vietoj raudonų dėmelių atsiranda pūslelės, kurios greitai plyšta ir iš jų išteka skystis. Puslelės pasidengia šašais, kurie per savaite nukrinta.

Paprastai ant vaiko odelės būna apie 300 pūslelių, retai mažiau (kartais ne daugiau kaip dešimt, kartais būna ir daugiau (net 1000 ar 1500 pūslelių). Išbėrimas trunka keletą dienų, o temperatūra normalizuojasi po dviejų ar keturių dienų nuo išbėrimo pradžios.

Gydymas

Jei ligos eiga normali, vėjaraupiai nereikalauja jokio gydymo. Svarbiausia– higiena ir gera priežiūra. Pūsleles niežti, todėl vaikas gali pradėti draskytis ir žaisdeles užkrėsti. Tada jos pradeda pūliuoti– tokiu atveju ant žaizdos susidarę šašai laikysis ilgai, o jiems nukritus liks randai.

Pas mus priimta vėjaraupių pūsleles tepti briliantine žaluma. O štai užsienyje apie tokį gydymo būdą ir apie pačią briliantinę žalumą niekas net nenutuokia. Ten pūslelių niekuo netepa, o iškilus būtinybei vartoja tepaliukus su antibiotikais. Taigi rinktis jums, tačiau specialistai pataria prieštvaninio šios ligos gydymo metodo atsisakyti.

Užtat būtina laikytis švaros. Dažniau keiskite vaiko pižamą ir patalynę, pasirūpinkite, kad jo rankos visą laiką būtų švarios, o nagai nukarpyti. Užpuliavusius šašus tepkite sintomicino emulsija – jį puikiai slopina mikrobus ir netepa drabužių.

Jeigu išberia burnos gleivinę, tegul vaikas skalauja burną ramunėlių nuoviru. Pasitaiko, kad pūslelės atsiranda ant akies junginės – nesijaudinkite, regėjimui tai nepakenks. Valykite vokus ramunėlių nuoviru ir į akis lašinkite fiziologinio tirpalo.

Ko jokiu būdu negalima daryti sergant vėjaraupiais ? Gerti aspiriną (acetilsalicilo rūgštį). Tai ypač pavojinga, nes gali sukelti ypač sunkių kepenų ir smegenų pažeidimų (Rejė sindromą). Jei temperatūra pakilo daugiau kaip 39 laipsnius Celsijaus, naudokite kitus karštį mažinančius medikamentus.

Sukurta keletas medikamentų nuo vėjaraupių viruso. Žinomiausias yra acikloviras, tačiau jei ligos eiga normali, kaip tai paprastai ir būna, jo vartoti nėra prasmės.


 Pavojinga

Kam vėjaraupiai pavojingi? Šia liga sunkiai serga vaikai, kurių imunitetas yra pažeistas, taip pat sergantys leukemija ir navikais. Tokiems ligoniams vėjaraupiai– mirtinai pavojinga liga. Pavojingi vėjaraupiai ir naujagimiams– jie paprastai suserga, jei motina prieš pat gimdymą užsikrėtė šia infekcija. Jeigu būsima mama užsikrečia vėjaraupiais pirmais nėštumo mėnesiais, kyla didelė (daugiau nei 25 procentai) rizika, kad vaisius bus pažeistas.

Kai vėjaraupiais užsikrečia alergine egzema sergantys vaikai, juos beria ypač stipriai. Sunkiai serga ir paaugliai bei suaugusieji – jiems pakyla aukšta temperatūra, kartais vidaus organuose bei išbėrimų vietose išsilieja kraujas. Taigi geriau šia vaikiška infekcija užsikrėsti „laiku“.

Skiepai

Kyla klausimas: jeigu vėjaraupiais serga visi, o kai kuriems ši liga yra mirtinai pavojinga kodėl niekas nepagalvoja apie skiepus?

Vis dėlto skiepų nuo vėjaraupių yra, tiesa, atsirado visai nesenai. Jie puikiai apsaugo vaikus, sergančius leukoze ir kitomis piktybinėmis ligomis– paskiepyti šie vaikai arba visai neserga vėjaraupiais, arba perserga jais be jokių komplikacijų.

Ar verta skiepyti nuo raupų visus vaikus? Specialistai kol kas ginčijasi. Vieni nemato kliūčių, kad būtų skiepijama masiškai (išskyrus tai, jog šie skiepai brangūs– kainuoja apie 30 dolerių, arba 120 litų), kiti mano, kad sveikus vaikus skiepyti nuo šios ligos tiesiog nėra reikalo.

Užtat beveik visi specialistai vienbalsiu pritaria, kad reikia skiepyti šia liga nesirgusius pagyvenusius žmones.

Mikrosporija

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

 Lietuvoje mikrosporijos sukėlėjai dažniausiai yra zoofiliniai mikrosporumai (Microsporum canis), kuriais užsikrečiama nuo sergančių gyvulių tiesiogiai kontaktuojant arba nuo įvairių daiktų, užterštų gyvulių plaukais ar pleiskanomis. Gali sirgti lapės, kiaunės. Dažniausiai mikrosporija serga vaikai. Jie užsikrečia glostydami, nešiodami kates, ypač kačiukus arba bendraudami su sergančiais šunimis. Tik 3- 4% ligonių užsikrečia nuo sergančių žmonių. Daugiausia sergama vasaros pabaigoje ir rudenį, nes tuo metu pagausėja sergančių kačių. Manoma, kad 2- 3 % kačių yra šio grybelio nešiotojos.

 Užsikrėtus nuo kačių ar šunų šunine mikrospora, pažeidimai turi būdingų bruožų: ligonio galvoje esti 1-2 apvalūs, pleiskanojantys, stambūs židiniai. Jie dėl nulūžusių plaukų atrodo lyg ražienų laukas. Židinių odoje būna ir daugiau, jie mažesni ir išplitę kaklo, krūtinės, veido, kojų ir rankų odoje. Jeigu vaiko odoje židinių labai daug ir ypač drabužiais pridengtose vietose, vadinasi, mažylis sergantį kačiuką buvo paėmęs į lovą ar pasikišęs po drabužiais. Šie sukėlėjai dažnai pažeidžia antakius, blakstienas ir gyvaplaukius (net 90% ligonių). Gipsinės mikrosporos (geofilinio sukėlėjo) sukeltų išbėrimų dažniausiai atsiranda ant plaštakų, dilbių. Žmonės užsikrečia dirbdami darže ar sode. Gali būti pažeisti ir nagai. Jie sustorėja, ima trupėti, pasidaro nelygūs, pilki.

 Labai naudinga tirti mikroskopu, atlikti grybelio pasėlius ir tirti ligonį tamsioje patalpoje liuminescencinės lempos šviesoje. Makrosporų pažeisti plaukai švyti žalsva spalva.

 Ligoniai, kuriems pažeisti galvos plaukai ir odoje išsisėję grybelių židiniai, gydomi ligoninėje grizeofulvinu. Kaip ir gydant trichofitiją, židiniai tepami priešgrybeliniais preparatais. Beje, visa tai skiria tik gydytojas specialistas!

 Grynaveislės katės ir šunys turi būti gydomi veterinarinėse ligoninėse, o paprasti gyvuliukai, ir ypač valkataujantys, turi būti naikinami. Sergančių gyvulių (kačių ir šunų) buvimo vietos (rūsiai, laiptinės, sandėliai ir kt.) turi būti dezinfekuojami. Dezinfekuoti reikia ir ligonio butą ar namą. Apsaugoti vaikus, kad jie neglostytų kačių, kačiukų ir šuniukų - labai sunku. Mokiniams ir jų tėvams, išplitus mikrosporijai, reikia  pasisikaityti  apie ligą. Gerai žinodami ligos plitimo kelius, žmonės žinos, kaip išvengti ligos, arba užsikrėtę anksčiau kreipsis į gydytoją.

Dar apie spuogus...

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Visi svajojame turėti lygią, švelnią odą, kurią nereikėtų atidžiai prižiūrėti. Tačiau daugeliui oda kelia įvairiausių problemų. Šį kartą - apie spuogus ir spuogelius. Vienos moterys sielvartauja dėl nuolat skausmingais spuogais nusėto veido, kitos - dėl kartais atsirandančių nežinomos kilmės spuogelių. Visais atvejais pirmiausiai reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą ar kosmetologą, nes į spuoguota oda - serganti.

Spuogai ir jų atsiradimo priežastys

Spuogai yra odos reakcija, sąlygota riebalinių liaukų uždegimo. Jie gali būti paveldėti arba atsirasti sutrikus vidaus sekrecijos liaukų, skrandžio ir žarnyno veiklai, persirgus infekcine liga, mažakraujyste, pervargus, esant riebiai, porėtai veido odai, o ypač - sergant seborėja.

Seborėja - tai odos riebalų apykaitos sutrikimas. Riebalų liaukos išskiria per daug riebalų, kurie būna chemiškai pakitę. Seborėja serganti oda greitai rausta, riebaluojasi, blizga, yra jautri uždegimams ir infekcijoms. Be to, dažnai patologiškai pakinta: per lytinį brendimą išsiplečia poros, atsiranda baltųjų ir juodųjų inkštirų, jaunatvinių spuogų; vyresniame amžiuje prasideda seborėjinė egzema, išberia pūlingieji ir raudonieji spuogai. Seborėja būtina gydyti.

Juodieji inkštirai

Juodieji inkštirai išmargina visą veidą arba atskiras jo dalis, linkusias labiau riebaluotis - kaktą, nosį, smakrą. Kartais jų būna ir ant kūno. Juodieji inkštirai atsiranda dėl sustiprėjusios riebalų liaukų sekrecijos. Odoje išsiskiria chemiškai pakitę riebalai, kurie užpildo išsiplėtusias poras, dirgina epidermio ląsteles. Jų šerpetos susimaišo su riebalais bei dulkėmis ir užkemša riebalų liaukų latakus. Spaudžiant inkštirą pirštais, odos paviršiun išlenda balzgana masė. Juoda viršūnėlė - ne vien nešvarumai, o daugiausia oksiduota epidermio ląstelių raginė medžiaga. Jeigu atsiradus juodiesiems inkštirams odą tinkamai prižiūrėsite (reguliariai lankysitės kosmetikos kabinete, laikysitės higienos), neįeisite spuogams plisti arba jų visiškai atsikratysite.

Baltieji inkštirai

Baltųjų inkštirų dažniausiai atsiranda ant smilkinių, skruostų, akių vokų. Baltieji inkštirai - soros grūdo dydžio iškilę su-kietėjimai. Jie susidaro užsikimšus riebalų liaukų ištekamiesiems kanalams. Baltuosius inkštirus galima pašalinti tik mechaniškai valant veidą kosmetikos kabinete.

Pūlingi spuogai

Negydant seborėjos, nešalinant juodųjų inkštirų, ima formuotis spuogai, kurie greitai supūliuoja. Jie dažniausiai kyla labai riebioje ir storoje odoje. Daugelis turi blogą įprotį pūlingus spuogus krapštinėti, kasytis - tada jie dar į labiau išplinta.

Spuoguotos odos priežiūra

Įsidėmėkite: negalima dainai liesti odos pirštais, spaudyti iškilusių pūlingų spuogų, nes užkrėsite visą veido odą.

Odą, kurioje dažnai atsiranda spuogų, labai rūpestingai prižiūrėkite. Dabar vaistinėse ar kosmetikos parduotuvėse galite įsigyti specialiai spuoguotai odai skirtų dezinfekcinių priemonių. Bet atsiminkite: jeigu veido oda neišvalyta mechaniniu būdu (o tai gali atlikti tik specialistas), netgi labai gera ir brangi priemonė į odą neįsiskverbs ir jos neveiks. Naudojant tinkamas kosmetines priemones, odos neberia, mažiau išsiskiria riebalų, poros neužkemšamos. Vakare veido odą valykite dezinfekciniu tonizuojančiu pieneliu, losjonu ar želė. Jais suvilgytus tamponus keiskite tol, kol paskutinysis bus visiškai švarus. Jokiu būdu negalima naudoti labai stiprių spiritinių valiklių, nes jie dar labiau   dirgina riebalines liaukas. Valiklio sudėtyje turi būti ne daugiau kaip 10- 15% alkoholio (optimaliausia- 7%).

Žvynelinės gydymas

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Gydymo tikslas yra sumažinti odos ląstelių reprodukciją iki normos ribų. Taikomos efektyviausias gydymas su mažiausiu pašaliniu poveikiu. Gydant vaikus, tiek vaikas, tiek tėvai turėtų suprasti gydymo tikslą.

 Žmonės, sergantys žvyneline, dažnai jaučiasi sužlugdyti ir mano, kad vaistai neefektyvūs. Tačiau pirma juk yra taikomi vaistai su mažiausia rizika. Jeigu jie neefektyvūs, siūloma keisti gydymo būdą. Kas tinka vienam žmogui, gali netikti kitam, ir nustatyti gydymo būdą būtent jums gali prireikti šiek tiek laiko.

Žvynelinę išgydyti reikia gero gydymo ir efektyvios savęs priežiūros. Topikaliniai gydymo būdai naudojami tik trumpam laiko tarpui, todėl nereikia manyti jog pagal vieną receptą jūs būsit gydomas visą gyvenimą.

 Svarbu, kad jūsų gydymo programą suprastų ir šeimos nariai, todėl nepalikit jų nuošalyje.

 Daugiausia žvynelinę gydyti naudojami topikaliniai steroidai, antihistaminai, derva ir trumpų bangų ultravioletinės šviesos spinduliai.

 Topikalinių steroidų preparatai tai kremai, losjonai, žele ir tepalai, turintys priešuždegiminį efektą. Jie yra skirtingos sudėties ir paruošimo ir naudotini pagal gydytojo nurodymą. Gydant vaikus, geriau naudoti švelnesnius preparatus. Steroidų preparatai gali sukelti atvirkštinį efektą (žvynelinės padidėjimą nutraukus vartoti vaistus), tose vietose, kuriose naudojami vaistai, oda gali suplonėti ir susiformuoti ištempimo žymės. Todėl pageidautina naudoti silpniausius steroidų vaistus. Veidui, sulenkimo vietoms, genitalijoms, kirkšnims, pažastims ir užpakaliui naudotini tik švelnūs steroidų vaistai. Hidrokortizonas yra švelnus preparatas, Betnovate - vidutinės sudėties vaistai, Westcort - panašus į anksčiau minėtus du ir Dermavate - stiprūs vaistai.

Anthralinas

 Tai pasta arba kremas, kurie yra labai efektyvūs gydant žvyneline. Anthralinas pakelia psoriatinę skalę ir sumažina odos ląstelių kaitą. Jį reikėtų naudoti tik žvynelinėms plokštelėms, kadangi jis gali suerzinti normalią odą. Štai dėl ko anthralinas paprastai naudojamas tepti didesniems išplitimams. Kremas nuplaunamas atsargiai maudantis, o pasta, kuri prilimpa prie plokštelių, nuvaloma iš pradžių išmirkant tas vietas aliejuje (vaikiškame ar silpname mineraliniame aliejuje) ir po to nuprausiant. Anthralinas naudojamas ir vaikams, bet labai mažiems nereikėtų jo naudoti.

 Šis vaistas nevartojamas sulenkimo vietoms, genitalijoms, kaklui ir veidui tepti, tinka gydyti galvos odai. Bet žinokite, kad anthralinas nudažys jūsų odą ir išteps drabužius, todėl geriau jį naudoti prieš miegą ir nuvalyti ryte. Nudažymas praeis po keletos savaičių baigus vartoti anthraliną. Tačiau, norint išvengti dažymo, galima šiuo metu įsigyti ir naujų preparatų. Anthraforte naudojamas trumpam kontaktui. Kai kuriem pacientams jis labiau priimtinas nei anthralinas, nes jis tiek daug netepa.

 Derva

 Ji gali būti tepalo, želė, šampūno pavidalo. Ją galima maišyti su steroidais, naudojant dervos distilatą (LCD). Galima naudoti ir neapdirbtos anglies dervą. Dervą galima taikyti normaliai odai, išvengiant daug pašalinių poveikių, ir todėl ji naudinga gydant daug mažų plokštelių. Ją reikia tepti judesiu žemyn, nes įtrynimas (pirmyn, atgal) gali sukelti spuogus, kurie gali tapti žvyneline. Ji nenaudojama kūno sulenkimo vietose, taip pat tiems žmonėms, kurie praeityje sirgo riebalinių liaukių uždegimu. Kadangi derva padidina jautrumą saulei ir dervos likučiai išlieka ant odos netgi po maudymosi, daugiau priežiūros reikia skirti apsaugant gydomas vietas priemonėmis odai nuo saulės. Nors jos ir efektyvios, bet pvz. akmens anglies dervos preparatai turi nemalonų kvapą, purvina ir tepa drabužius.

 Ultravioletiniai B (UVB) šviesos spinduliai

 Tai trumpų bangų ultravioletinės šviesos spinduliai, kurie gali nudeginti odą. Tačiau ši šviesa yra gydant nepavojingame lygyje ir ypač naudojant kartu su anthralinu ar dervos preparatais. Reikia tik kontroliuoti spindulių stiprumą ir laiką, nes per didelis spinduliavimas gali pakenkti odai, o nudegimas tik padidins žvynelinę.

 Psoraleno vonios

 Tai šiuo metu plačiai naudojama PUVA formos terapija. Pacientas "mirksta" vonioje, į kurią pripilta psoraleno tirpalo apie 15 min. Po to gydoma UVA. Vienas iš tokios vonios privalumų - vienodas psoraleno pasiskirstymas ir tai leidžia išvengti jautrumo šviesai. Gydymo dieną reikėtų vengti saulės šviesos kontakto su oda. Naudokite losjoną nuo saulės.

 PUVA

 Tai ilgų bangų ultravioletinė šviesa (UVA), taikoma gydymui drauge su psoralenu arba topikalinės arba kapsulės forma. Psoroleną reikia naudoti 1 -2 vai prieš UVA, nes jis padaro odą labai jautrią šviesai. Ši kombinacija gali būti puikus alternatyvinis gydymas su nedideliu pašaliniu poveikiu. PUVA retai naudojama gydyti vaikus. Tyrimai parodė, kad kai kuriems tiriamiems gyvūnams, švitinamiems šiuo būdu, išsivystė akių pokyčiai, tokie kaip katarakta, todėl reikia imtis atsargumo priemonių gydant žmones: užsidėti specialius akinius, kurie blokuoja UVA kai naudojamas psoralenas ir dar 24 val. viso gydymo kurso metu. Oftalmologai turėtų reguliariai patikrinti akis. Kadangi po psoroleno naudojimo visas kūnas tampa jautrus saulei, visoms saulei atviroms vietoms vartokite lasjonus nuo saulės. Jūsų dermatologas turėtų atidžiai stebėti, kaip jūs reaguojate į įvairius gydymus šviesa.

 Vitaminas D3 (Doivanex)

 Vitamino D3 analogas (tai yra medžiaga, kuri panaši į vitaminą D3 savo struktūra) naudojamas kontroliuoti nedidelę ar vidutinę žvynelinę. Vitamino D3 analogą, calcipatrioli galima įsigyti Lietuvoje, pavadinimu Doivanex, pagal receptą.

 Doivanex yra bekvapis, nedažantis tepalas, kurį 2 kartus per dieną reikia švelniai įtrinti į sergančios odos vietas. Kai kuriems pacientams rezultatai matosi jau po 2-3 savaičių, bet tikrasis vaistų efektas pasirodo po 8 savaičių ar dar vėliau. Pirmąsias dienas galite jausti nedidelį deginimą. Negalima calcipatrioli tepalu tepti veido ar genitalijų, rekomenduojama naudoti jį vaikams iki 18 m., o taip pat nėštumo metu. Šis vaistas išrašomas nemokamai pagal Socialinio draudimo pažymėjimus (darbo knygeles).

 Etretinate (Tegison)

 Tai sintetinis vitamino A vedinys gydyti odai su padidėjusia ląstelių kaita. Efektyvus gydant spuoguotąją ir eritroderminę žvynelinę, o taip pat padeda gydyti artritą. Pašalinis Tegisono poveikis apima odą ir gleivines. Čia įeina sausos akys, sausa nosis, sausa burna ir lūpos, besilupantys delnai ir padai, odos suplonėjimas, plaukų kritimas ir cholesterolio bei triglicerido padidėjimas. Žinant galimus vaisiaus apsigimimus, gimdymo amžiaus moterims šių vaistų naudoti negalima. Vaikai Tegisonu gydomi esant stipriai ir beviltiškai žvynelinei.

 Methotrexate

 Tai vaistas pirmiausiai vartojamas gydyti vėžį. Bet jis taip pat mažina ląstelių reprodukciją ir dėl šios priežasties sėkmingai naudojamas gydyti žvynelinę ir artritą. Vartojant metotrexata, vienas iš pašalinių poveikių gali būti kepenų liga, todėl pacientams, kuriems bus naudojama ilga terapija yra reikalinga kepenų biopsija (patikrinimas). Retai naudojamas vaikams, nebent tada, kai yra pavojus gyvybei ar kai nebepadeda niekas kitas. Kepenų funkcijai kontroliuoti rekomenduojami mėnesiniai kraujo patikrinimai. Kiti galimi pašaliniai poveikiai: pykinimas, nuovargis, opos, galvos skausmas, plaukų kritimas. Svarbu, vartojant metotrexatą, susilaikyti nuo alkoholio.


Cyclos porine (Sandimmune)

Nuo 1978 m. naudojamas apsaugoti ir gydyti audinių persodinimo nepriimamumą. Vartojant mažas dozes, jis efektyvus gydant įvairius žvynelinės tipus: plokštelinę, spuoguotąją, eritroderminę ir delnų žvynelinę. Jis duoda naudos ir pacientams ir su psoriatiniu artritu. Pirmoji reakcija pastebima jau po 2 savaičių, o ligos sušvelnėjimas pasiekiamas po 3 mėnesių nuo terapijos pradžios. Cyclosporine nera žvynelinės vaistai. Kai kada šis vaistas gali padėti gydyti žvynelinę iki tokio laipsnio, kada kiti gydymo būdai pasidaro efektyvūs, o cyclosporine galima atsisakyti. Trys pagrindiniai rūpesčiai: aukštas kraujo spaudimas, inkstų toksikacija (apnuodijimas) ir padidėjusi rizika susirgti vėžiu. Kol pilnai neįvertintas gydymas cyclosporinu, saugumo sumetimais jį reikėtų naudoti tik pacientams, turintiems sukeliančią pasekmes žvynelinei, kuriai reikalinga sisteminė terapija ir kuriai nepadeda įprastinė terapija. Pacientai turi būti detaliai ištirti, įvertinta jų bendra sveikata ir kraujo spaudimas. Terapijos metu, kraujo spaudimas ir insktų funkcija turi būti reguliariai stebimi.

Kaip apsispręsti, kokį gydymą pasirinkti

 Jei jums kelia rūpestį, kokį gydymą pasirinkti, šis sąrašas klausimų padės išsiaiškinti rizikos ir naudos balansą. Paklausti gydytojo ir užsirašyti atsakymus yra vienas iš būdų pašalinant susirūpinimą apsispręsti. Negali būti geriausio sprendimo tol, kol neturėsit visos informacijos ir iš tikrųjų nesuprasit teigiamų aspektų ir rizikos.

 ♦ Kaip seniai ši terapija naudojama gydyti žvynelinę?

 ♦ Kaip ilgai jūs rekomenduojate šią terapiją?

 ♦ Kokie dažniausiai pasitaikantys pašaliniai poveikiai ?

 ♦ Kokia potenciali šio gydymo rizika?

 ♦ Ar aš patirsiu visus šiuos pašalinius poveikius?

 ♦ Ar mane reguliariai tikrins, norint išvengti pašalinių poveikių?

 ♦ Kaip dažnai mane tikrins?

 ♦ Kokios rūšies testai atliekami?

 ♦ Kurie pašaliniai poveikiai dings, jei aš nutrauksiu gydymą?

 ♦ Ar šis gydymas gali būti derinamas su kitu, norint sumažinti nepageidautinus poveikius?

 ♦ Ar aš naudosiu šiuos vaistus ištisai?

 ♦ Ar galėčiau naudoti šį gydymą trumpą laiką tam, kad apgydyčiau žvynelinę, o po to pereičiau prie lengvesnės terapijos su mažesne rizika? Ar galiu kontroliuoti savo žvynelinę tokiu būdu?

 ♦ Ar gydymą galima sustabdyti staiga ar reikalingas laipsniškas mažinimas?

 ♦ Jei gydymas duos naudos, bet aš norėsiu jį nutraukti, ar jis vėl bus naudingas po atnaujinimo?

 ♦ Kokiam procentui žmonių šis gydymas padeda?

 ♦ Kiek kainuos vaistai?

 ♦ Kaip greitai vaistai pradės veikti?

 ♦ Kaip ilgai vaistas bus efektyvus?

 ♦ Jei aš atsisakysiu tokio gydymo būdo, ką dar galėčiau rinktis?

Dažniausiai užduodami klausimai apie žvynelinę (psoriazę)

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Kiek dažna psoriazė?

Apie 3% Vakarų Europos gyventojų serga psoriaze. Ji retesnė tarp rytiečių ir kilusiųjų iš Vakarų Afrikos, reta tarp Amerikos žemyno tenykščių gyventojų.

 Kokia yra psoriazės atsiradimo priežastis?

Panašu, kad psoriazė gali pasireikšti tik tam tikros genetinės konstitucijos žmonėms. Apskritai, labiau tikėtina, kad psoriazė, pasireiškianti ankstyvame gyvenimo tarpsnyje, labiau susijusi su šios ligos istorija šeimoje nei vėlyva, pasireiškianti 50 ar 60 gyvenimo metais. Psoriazė nėra klaida viename gene - jų nustatyta keletas, galbūt iki 15. Taip pat jos priežastis nėra tik genetinės anomalijos. Tai geriausiai iliustruoja identiškų dvynių stebėjimai, kuomet vienas dvynys serga šia liga, o kitam dvyniui liga pasireiškia tik 70%, o ne 100% atvejų, kaip būtų tikėtina, jei ligos priežastis būtų tik genetinė.

Stipriausias ryšys yra su HLA-Cw6, nors jis pats nėra „psoriazės genas". Kiti, taip pat svarbūs genai, nesusiję su HLA, lemia prouždegiminių citokinų sintezę. Tikėtina, kad šis nevisiškas aiškumas, kokie genai yra įtraukti, o kokie ne, ateityje padės išsiaiškinti skirtingus šios ligos raiškos būdus.

 Jei šeimos istorijoje būta ligos, kokia yra rizika vaikams?

 Jei vienas iš tėvų serga psoriaze, yra apytiksliai 10% tikimybė, kad vaikui išsivystys ši būklė. Ji padidėja iki 50%, jei ja serga abu tėvai.

 Kokie yra psoriazės proveržio veiksniai?

 Kartais psoriazė gali pasireikšti dėl vieno ar keleto iš čia nurodytų veiksnių:

  • Odos sužeidimas, pvz., žaizda — atsitiktinė ar chirurginė.
  • Infekcija, ypač gerklėje, sukelta A grupės Streptococcuspyogenes.
  • Vaistai, pvz., litis ir kai kurie antimaliariniai (chlorokvinas).
  • Alkoholis ir cigarečių rūkymas.
  • Emociniai išgyvenimai.
  • Saulės šviesa kartais gali sukelti arba pabloginti psoriazę.
  • ŽIV infekcija.

 Kokie pokyčiai vyksta odoje psoriazės metu?

 Gydytojui ir pacientui, kuriam psoriazė yra ką tik atsiradusi, gali būti sudėtinga susitaikyti su tuo, kad keletas gana skirtingai atrodančių pažaidų, yra to paties proceso dalis.

 Psoriazė yra uždegiminis sutrikimas — visada yra paraudimas. Dažnai jis aiškiai išreikštas ir gerai apibrėžtas, t. y. yra aiškus skirtumas tarp psoriazės pažeistos ir aplinkinės normalios odos. Nors psoriazė gali prasidėti kaip mažas iškilimas — papulė, ji dažnai išsiplečia suformuodama didesnes iškilusias plokšteles. Jos padengtos sidabriškais žvynais, nebent oda liečiasi su oda (pvz., kūno raukšlėse, kur dėl uždarumo oda yra apsaugota nuo išdžiūvimo ir pleiskanojimo). Dažnas ir įvairaus stiprumo niežulys (psoriazės terminas reiškia „būklė, kai niežti"), kuris gali kisti nuo minimalaus iki nepakeliamo.

 Histologinis psoriazinės odos tyrimas parodo epidermio sustorėjimą, daugiausia dėl epidermio keterų išsitempimo žemyn. Ląstelės raginiame sluoksnyje išsaugo branduolius (šis reiškinys vadinamas parakeratoze), todėl jos vis dar gyvos ir yra maitinamos išsiplėtusių ir vingiuotų kapiliarų, kurie yra matomi tikrosios odos speneliuose. Šie pokyčiai yra uždegimo, kurį sukelia odoje susikaupusios tam tikros baltosios kraujo ląstelės, rezultatas. Prie jų priklauso T-limfocitai, daugiausia aptinkami dermoje, ir polimorfonukleariniai neutroniniai leukocitai, iš kurių sankaupų susidaro pustudės ir kurie histologiškai atrodo kaip mikroabscesai. Tikėtina, kad T-limfocitai, infiltruojantys į viršutinę dermos dalį, yra anksčiausias pokytis, nes būtent jie gamina įvairias medžiagas (citokinus ir kitus uždegimo mediatorius), sukeliančias visus kitus pokyčius. Nesubrendusios epidermio ląstelės yra svarbus šaltinis kitų molekulių, kurios palaiko procesą.

 Ar psoriazės raiška skirtinga?

 Stebėtina, kad psoriazė skirtingiems žmonėms gali pasireikšti taip skirtingai, skirtingose kūno vietose, o laikui bėgant skirtingai tame pačiame organizme. Pagrindinės raiškos formos yra tokios:

 1. Plokštelinė psoriazė

 Esant šiam dažnam tipui, pilnai išsivysčiusi pažaida yra raudona, iškili, aiškiai atsiribojusi nuo aplinkinės normalios odos ir pasidengusi balkšvomis pleiskanomis. Galimas niežulys. Plokštelės dažnai atsiranda ant arba šalia alkūnių, kelių ir apatinės nugaros dalies. Galvos plaukuotoje dalyje, kitoje dažnoje vietoje, plaukų buvimas sąlygoja itin didelio pleiskanų kiekio susikaupimą, dėl to psoriazė gali būti jaučiama kaip labai ryškus galvos odos paviršiaus nelygumas (kauburiuotumas). Tokio paviršiaus krapštymas išryškins akimi matomo pleiskanojimo dydį.

 2. Raukšlių psoriazė

 Kūno raukšlėse, tokiose kaip pažastys, kirkšnys, genitalinė sritis ir netoli išangės, psoriazė paprastai yra ne pleiskanojanti, bet raudona ir blizganti. Toks klinikinis vaizdas susidaro dėl to, kad psoriazės židinį dengia gretima oda, sauganti nuo išdžiūvimo. Tokiose vietose gali išsivystyti įtrūkimai.

 3. Lašelinė psoriazė

 Būdinga „lietaus lašų" (iš lotynų k.), arba lašelinės, psoriazės pradžia- staiga atsiranda daugybė mažų raudonų žvynuotų pažaidų, dažnai plačiai išplitusių. Lašelinė psoriazė dažnai atsiranda vaikams ir paaugliams, paprastai po streptokokinio tonzilito ar infekcinio gerklės uždegimo. Šis raiškos variantas turi pagrįstą spontaninio pasveikimo per keletą savaičių ar mėnesių tikimybę.

 4. Delnai ir padai

 Psoriazė, atsiradusi ant šių paviršių, dažnai turi labai storą išorinį sluoksnį, gali būti mažiau raudona, pastebimas bruožas -skeldėjimas. Ją gali būti sunku diagnozuoti, jeigu jos nėra kitose kūno vietose, nes pažaidos kraštai neturi aiškių ribų.

 5. Plaukuota galvos dalis

 Liga dažnai apima ir ją, todėl, kaip ir kitose vietose, normalios odos fone pastebimos pleiskanojančios sritys. Pleiskanojimą galima aptikti iškiliose odos vietose, kurios akivaizdžios palpuojant. Plaukuotos galvos dalies krašto psoriazė yra dažna, o plaukų netekimas yra retai matomas.


Ar yra kitų neįprastų šios ligos raiškų?

 Yra keletas retesnių raiškos formų, kurios mediciniškai gali būti vertinamos kaip kritinės situacijos.

 Eritroderminepsoriazė: terminas „eritroderma" reiškia „raudona oda" ir yra vartojamas apibūdinti būklę, kai visa (ar beveik visa) oda tampa raudona ir tam tikru laipsniu pleiskanoja. Būna prarastas normalios temperatūros reguliavimas, drebulys ir karščiavimas, o kartais vidaus temperatūra gali tapti netgi nenormaliai žema. Šis nedažnas variantas galimas dėl daugelio priežasčių- pavyzdžiui, dirginančio gydymo, gydymo steroidais arba vaistų, kurie gali pabloginti psoriazę,- tokių kaip antimaliarinis chlorokvinas, nutraukimo. Tai gali būti mediciniškai kritinė situacija su didele širdies nepakankamumo rizika.

 Pustulinė psoriazė: pustulinė delnų ir padų psoriazė kartais atsiranda nesant jokios kitokios psoriazės. Raudonos odos fone pustulės yra žalios ar geltonos, tačiau kildamos į paviršių jos darosi rudos ir atsisluoksniuoja kaip pleiskanos. Nors jas sudaro pūliai, jos yra sterilios, nes tai — segmentuotų leukocitų sankaupos. Šio tipo psoriazę, dažnai skausmingą kaip žaizda, kai kurie dermatologai vadina palmoplantine pustulioze ir laiko kita liga nei psoriazė.

 Daug retesnė yra generalizuota pustulinė psoriazė. Kaip eritrodermine psoriazė, ji gali turėti priežastį (pvz., gydymo steroidais nutraukimas). Didelės skausmingos raudonos odos sritys padengiamos daugybe pustulių. Dažnas karščiavimas ir bendras silpnumas. Generalizuota pustulinė psoriazė yra rimta būklė, reikalaujanti gydymo stacionare.

 Ar psoriazė pažeidžia nagus?

 Nagų pokyčiai yra dažni ir ne visada pastebimi; kai kuriems pacientams jie gali būti vienintelė psoriazės raiška. Duobėtumas (siuvėjo antpirščio fenomenas) — daug smulkių įdubų nago paviršiuje — yra būdingas psoriazei. Taip pat dažnas nago atsiskyrimas nuo guolio, vadinamas onycholize; jį gali lydėti raudonai rudos nago guolio dėmės šalia tos vietos, kur nagas yra atsiskyręs (aliejaus lašo simptomas). Nagai taip pat gali būti sustorėję, trapūs, po jais gali būti raginių sankaupų, bet šie pokyčiai nustatomi ir esant kitoms būklėms (pvz., grybelinei infekcijai).

 Kas yra psoriazinė artropatija?

 Be psoriazės, kai kurie pacientai turi ir dar vieną problemą — esant psoriazei būdingą artrito formą; tai vadinamoji psoriazinė artropatija. Ši būklė, atrodo, yra daug dažnesnė nei anksčiau manyta, nes vienas radiografinis tyrimas parodė specifinius sąnarių pokyčius 50% psoriaze sergančių pacientų. Dauguma jų tuo metu buvo besimptomiai, taigi tikras paplitimas gali būti arti 15%.

 Ar su psoriaze susijusio artrito tipai skiriasi?

 Psoriazinė artropatija gali būti klasifikuojama į penkis skirtingus tipus, todėl atsakymas yra „taip"! Nors paminėti šiuos tipus nėra sunku, pacientams gali atsirasti požymių, kurie neatitinka klasifikacijos arba laikui bėgant keičiasi.

  • Asimetrinis oligoartritas- vieno ar dviejų didžiųjų vienpusių sąnarių liga; taip pasireiškia apie 70% atvejų, bet kai kada ji progresuoja j simetrinį poliartritą.
  • Simetrinis poliartritas- pažeidžia ir stambius, ir smulkius sąnarius. Šį pažeidimą, sudarantį apie 15% visų atvejų, gali būti sunku kliniškai atskirti nuo reumatoidinio artrito. 50% visų pacientų, kuriems yra ši forma, artritas nepaliaujamai progresuos.
  • Distalinis interfalanginis artritas- nesunkiai atpažįstamas plaštakų ir pėdų sąnarių pažeidimo variantas, ypač esant nagų pokyčiams. Dažniausiai lengvas, lėtinis ir ne itin apribojantis judėjimą, jis sudaro 5-10% visų atvejų.
  • Spondilitas ir entezopatija- panašus į ankilozinį spondilitą su sakroileitu ir uždegimu aplink stambių sausgyslių prisitvirtinimo vietas.
  • Mutiliuojantis artritas- gąsdinantis terminas, žymintis sunkiausią psoriazinės artropatijos formą. Didelės deformacijos, išnirimai ir kaulo netektis dėl osteolizės gali nulemti didelį luošumą.

 Ar esant psoriazinei artropatijai psoriazinis odos bėrimas atsiranda tuo pačiu metu kaip ir artritas?

 Gali atsirasti, bet lygiai taip pat gali atsirasti ir prieš arba po artropatijos pasireiškimo. Daugumai žmonių (60%) bėrimas atsiranda prieš artropatiją, 15% - tuo pačiu metu, o 25% sąnarių problemos atsiranda pirmiausia. Yra verta paklausti apie ligos istoriją šeimoje, jei įtariate psoriazinę artropatiją be bėrimo, ir atidžiai apžiūrėti nagus kaip galinčius paremti psoriazės diagnozę.

 Ar sergamumas psoriazine artropatiją vienodas abiem lytims?

 Apskritai taip, bet yra keletas įdomių skirtumų: vyrams dažniau išsivysto distalinės interfalanginės ir stuburo problemos, o moterims yra labiau tikėtinos simetrinės poliartropatijos.

 Ar artropatijos raiška susijusi su psoriazės sunkumu?

 Tą sunku nustatyti, nes psoriazės sunkumas laikui bėgant gali kisti. Vis dėlto atrodo, kad tam tikras ryšys yra, nes bendras artropatijos paplitimas tarp psoriaze sergančių pacientų yra apie 15%, o jos pasireiškimas tarp sunkia psoriaze sergančių pacientų - apie 25%.

 Kokia yra diferencinė psoriazės diagnostika?

 Kartais į psoriazę gali būti panašios kitos odos ligos, bendrais bruožais apibūdintos lentelėje.

LENTELĖ. Psoriazės diferencinė diagnostika                           

Būklė

Panašu į psoriazę

Nepanašu į psoriazę

Diskojdinė egzema

Raudonos žvynuotos niežtinčios dėmės

Ne tokios aiškios ribos. Paviršius dažnai pūslėtas ar šašuotas. Ne toks pat pasiskirstymas kūno odoje

Seborėjinė egzema

 

Apimta plaukuota galvos dalis, pažastys

 

Ne tokios aiškios ribos. Labiau išplitusi plaukuotoje galvos dalyje ir kirkšnių/ anogenitalinėje srityje

 

Grybelinė infekcija:

Oda

 

Raudonos pleiskanotos dėmės

 

Pleiskanojimas ryškiausias pažeidimo kraštuose

Nagai

Onycholizė, trupančių nagų sustorėjimas

Nėra smulkių įdubimų ar aliejaus lašo simptomo

Rožinė dedervinė

Mažos raudonos pleiskanojančios dėmelės gali priminti lašelinę psoriazę

Didesnės pažaidos yra kiaušinio formos ir turi pleiskanų žiedelj kiekvienos atskiros pažaidos išorinės ribos viduje. Mažiau intensyvus raudonis.

 

 Ar yra kokių nors psoriazės diagnostiką palengvinančių tyrimų?

 Kartais naudingi šie tyrimai:

  • Odos biopsija- atmesti būklę, kurios gydymas būtų visiškai skirtingas.
  • Pasėlis, norint atmesti bakterinę infekciją.
  • Odos nuograndų ar nagų nuokarpų tyrimas dėl grybelinės infekcijos.
  • Pasėlis iš ryklės, jei įtariama, kad bakterinė ryklės infekcija galėjo sukelti lašelinę psoriazę.
  • Bandymas gydyti vaistais, kurie tik pagerina psoriazės eigą,- naudingas tik jei odos būklė nuo to pagerėja.

 Kokie jos gydymo būdai?

 Daugumos pacientų psoriazė gali būti sėkmingai gydoma, bet turi būti pabrėžiama, kad nesvarbu, koks gydymas taikomas, tai- epizodų gydymas, o ne visiškas ligos išgydymas.

 Prieš griebiantis detalaus gydymo, būtina išsiaiškinti paciento susirūpinimo dėl ligos pobūdį. Tai gali būti baimė, kilusi dėl artimo žmogaus ar draugo elgesio psoriazės atžvilgiu, nerimas, kad psoriazė užkrečiama ar kaip nors susijus su vėžiu. Išsiaiškinkite, kaip psoriazė veikia paciento darbą, laisvalaikio veiklą (dauguma pacientų nustoja plaukioti baseine ir t.t.) ir santykius.

 Nėra vieno gydymo būdo, kuris būtų geriausias kiekvienam, todėl dažnai kombinuojami skirtingi gydymo būdai, siekiant gauti maksimalią naudą. Pasirinkimas priklauso nuo psoriazės tipo (plokštelinė, lašelinė, pustulinė, eritroderminė), vietos, išplitimo ir sukeltų problemų. Kartais pasirinkimas gali būti ribotas dėl medicininių aplinkybių.


 Vietiško gydymo būdai

Jie gali būti naudojami namuose ribotoms psoriazės sritims. Dermatologiniuose centruose taikytini tie gydymo būdai, kurie nerekomenduojami namuose ir kurie gali būti taikomi slaugos personalo. Emolientas, ypač minkštas baltas parafinas, gali pagerinti nesunkios psoriazės eigą, sumažindamas pleiskanojimą, o kartais ir kitus požymius. Tai tikriausiai vienintelis visiškai nepakankamai naudojamas psoriazės gydymo būdas. Jis gali žymiai pagerinti paciento savijautą, sumažindamas niežulį ir pleiskanojimą. Prie aktyvių psoriazės gydymo priemonių priklauso vietiniai steroidai, vitamino D analogai (kalcipotriolis, takalcitolis ir kalcitriolis), tazarotenas (vitamino A derivatas), anglies dervos preparatai ir ditranolis. Visi jie gali būti efektyvūs tuo, kad, geriausiu atveju, paskatins psoriazei būdingų pažaidų išnykimą, kartais net su ilgomis remisijomis prieš pasireiškiant kitam paūmėjimui. Visi jie, išskyrus vietinius steroidus, gali būti ir dirgikliai. Steroidus geriausia naudoti trumpai- dėl šalutinių reakcijų, tokių, kaip odos plonėjimas ir rizikos, susijusios su poreikiu stiprinti kortikosteroidus, norint išlaikyti pasiektą poveikį.

 Ultravioletinė spinduliuotė- šviesos terapija. Plačiai išplitusią psoriazę gali būti sudėtinga gydyti tepalais, nes kiekvienai procedūrai sugaištama daug laiko. Lašelinei psoriazei gydyti ir daugumai pacientų su plačiai išplitusia plokšteline psoriaze gali būti naudingas švitinimas ultravioletiniais spinduliais. Daugumos ligoninių dermatologijos skyriai siūlo siauro spektro UVB. Ilgesnės bangos UVA kombinacija su augalinės kilmės madžiaga psoralenu (PUVA) taip pat efektyvios.

 Sisteminiai gydymo būdai

 Keleto vaistų efektyvumas, kontroliuojant sunkiausius psoriazės variantus, pagrįstas. Kai kurie iš jų modifikuoja organizmo imuninę sistemą, sulėtina ląstelių dauginimąsi arba pasižymi abiem poveikiais. Prie tokių priklauso metotreksatas, ciklosporinas ir hidroksikarbamidas. Kiti vaistai, pavyzdžiui, acitretinas (vitamino A derivatas) ir fumarininės rūgšties esteriai, pasižymi kitokiais poveikiais.

 Neseniai pasirodė daug naujų biologiškai pagamintų vaistų nuo psoriazės. Jų poveikis labai specifinis, o šalutinių reakcijų tikimybė gali būti mažesnė. Kai kurių iš jų- etanercepto, infliksimabo, alefacepto ir efalizumabo- veiksmingumas buvo įrodytas JAV. Efalizumabas buvo įteisintas ir Jungtinėje Karalystėje

 Kaip ir vietiški gydymo būdai, pacientai taip pat skiriasi pagal tai, kuris sisteminis vaistas jiems geriausiai tinka. Jungtinėje Karalystėje visų sisteminių vaistų skyrimas yra dermatologo kompetencija, nors į šalutinių reakcijų kontrolę dažnai įtraukiamas ir bendrosios praktikos gydytojas.

 Gydymas ligoninėje

 Esant kai kuriems psoriazės variantams (pvz., eritrodermijai arba generalizuotai pustulinei psoriazei), ligoninė yra vertingas gydymo etipas.

 Kada žmonės turėtų būti siunčiami į ligoninę?

 Kaip ir egzemos atveju, NKMI parengė nurodymus dėl siuntimo pas specialistus, kuriuose pažymi, kad dauguma pacientų gali būti gydomi pirminės pagalbos įstaigoje. Pateikiamos priežastys, dėl kurių pacientai siunčiami pas specialistus, yra šios:

 ■ Jų psoriazė yra generalizuota pustulinė ar eritroderminė.

 ■ Jų psoriazė yra ūmiai nestabili.

 ■ Jų psoriazė yra plačiai išplitusi simptominė lašelinė, kuri pagerėtų nuo fototerapijos.

 ■ Būklė sukelia sunkias socialines ar psichologines problemas; siuntimą skatintų nustatyta nemiga, socialinė atskirtis ir pablogėjusi gyvenimo kokybė ar savivertė.

 ■ Bėrimas tiek išplitęs, kad prižiūrėti save ir gydytis pačiam praktiškai tampa neįmanoma.

 ■ Bėrimas yra jautrioje vietoje (tokioje kaip veidas, plaštakos, pėdos, genitalijos) ir simptomai ypač varginantys.

 ■ Bėrimas, dėl kurio darbe ar mokykloje nebūnama tiek laiko, kad gali sutrikti darbas ar mokslas.

 ■ Būklė reikalauja su psoriaze susijusios artropatijos įvertinimo ir gydymo.

 ■ Bėrimas nepaklūsta bendrosios praktikos gydymui. Nesėkmės vertinimą bene geriausia paremti subjektyviu paciento įvertinimu. Kartais nesėkmė ištinka tada, kai pacientai negali gydytis patys.

 ■ Jau yra arba vystosi požymiai, keliantis abejonių diagnozės tikslumu.

 Kas žinoma apie inozitolio naudojimą ličio poveikiui slopinti, jei pacientas negali nutraukti ličio vartojimo?

 Litis kartais yra vienintelis veiksmingas vaistas pacientams, kuriems yra dvipolis afektinis sutrikimas, bet šis vaistas dažnai pablogina psoriazę. Inozitolio stygius atsiranda ličio terapijos metu ir tuo galima paaiškinti kai kuriuos šalutinius vaistų poveikius. Vienu gerai kontroliuojamu dvigubai aklu lyginamuoju tyrimu su placebu nustatyta, kad, vartojantiems litį pacientams, duodant inozitolio papildų, psoriazės eiga pagerėjo.

 Ar saugus ultravioletinių spindulių gydymas?

 Ir UVB, ir PUVA švitinimo laikotarpiu gali sukelti nemalonius šalutinius reiškinius. PUVA per ilgą laiką gali sukelti ir odos vėžį, ir fotosenėjimą. Nepaisant to, abu gydymo būdai yra veiksmingi, ypač jei psoriazė yra išplitusi.

 Pagrindinis trumpalaikis šalutinis UVB poveikis yra nudegimas, panašus į saulės nudegimą. Mažiau tikėtina, kad jis pasireiks taikant modernesnius, siauro spektro UVB. Plataus spektro UVB buvo naudojami daugiau nei prieš 70 metų, ir daugelis tyrimų nenustatė didesnės odos vėžio rizikos, išskyrus vyrų genitalijų odos, naudojant dideles spinduliuotės dozes. Siauro spektro UVB nėra naudojami pakankamai ilgai, kad būtų galima nustatyti ilgalaikes jų pasekmes.

 PUVA, fotosensibilizuojančio vaisto psoraleno ir ilgesnių UVA bangų kombinacija buvo plačiai naudojami pastaruosius 30 metų. Kaip ir UVB, PUVA gali sukelti pokyčius, primenančius saulės nudegimą. Kitos šalutinės reakcijos, galimos gydymo metu,- odos patamsėjimas, niežėjimas ir (retai) skausmas. Vartojant geriamąjį psoraleną galimas pykinimas. Mūsų laikais PUVA taikoma kursais, o ne ištisai ar nepertraukiamai. Ilgalaikiai PUVA pavojai daugiausia kyla tiems, kurie lengvai nudega ir sunkiai įdega. Po daugelio gydymo kursų dažnai atsiranda tamsūs, netaisyklingos formos šlakai ir kartais truputis nedidelio laipsnio vadinamųjų odos senėjimo pokyčių- tokių pat, kokie atsiranda po daugelio metų deginimosi saulėje. Tokiu atveju odos vėžio, ypač ploksčialąstelinės karcinomos, rizika yra didesnė.

 Ar sisteminiams gydymo būdams reikia priežiūros?

 Visi psoriazės sisteminio gydymo būdai gali sukelti šalutinių poveikių, todėl periodinės priežiūros tikslas- atpažinti tokį sveikatos pokytį, kuris potencialiai gali kelti rimtą pavojų sveikatai.

 Priežiūra paprastai yra bendra veikla. Pacientas, kuriam yra psoriazė, turi būti budrus dėl simptomų, kurie gali reikšti, kad sisteminį gydymą būtina pakeisti ar netgi nutraukti. Bendrosios praktikos gydytojas turėtų prisidėti prie priežiūros rutiniškais kraujo tyrimais ir kraujo spaudimo periodiška kontrole, naudojant ciklosporiną; dermatologai atsakingi už kitus aspektus, tokius kaip kepenų biopsija ir specializuoti kraujo tyrimai (žiūrėti lentelę) ir už visą priežiūrą apskritai. Daugumą vaistų naudojančių pacientų intensyvesnė priežiūra taikytina gydymo pradžioje ir padidinus dozę.


 LENTELĖ. Dažni vaistų priežiūros tyrimai      

Vaistas

Laukiamas įvykis

Tyrimas

Metotreksatas

Kaulų čiulpų supresija

Kepenų patologija

Pilnas kraujo tyrimas

Rutininiai kepenų tyrimai

Prokolageno peptidas*

 

Kepenų biopsija*

Ciklosporinas

Hipertenzija

Inkstų pažeidimas

Kraujo spaudimas

Kreatininas, šlapalas, elektrolitai

Acitretinas

Riebalų metabolizmas

Kepenų patologija

Cholesterolis, trigliceridai

Rutininiai kepenų tyrimai

Hidroksikarbamidas

Kaulų čiulpų supresija

Pilnas kraujo tyrimas

* šie tyrimai atliekami su gydytojo dermatologo priežiūra

 Ar tikėtini nauji gydymo patobulinimai?

 Per keletą pastarųjų metų buvo įvertinti keli nauji biologiniai preparatai. Kiekvienas jų blokuoja tam tikrą dalį procesų, kurie prisideda prie psoriazės formavimosi. Šių preparatų veikimas specifiškesnis nei ligšiolinių sisteminių vaistų. Visi jie injekcijų pavidalu taikomi patiems sunkiausiems psoriazės spektro atvejams. Labiausiai ištirti efalizumabas, etanerceptas, infliksimabas ir alefaceptas. Efalizumabas ir etanerceptas yra prieinami psoriazei gydyti ir Jungtinėje Karalystėje; infliksimabu pastaruoju metu gydomas reumatoidinis atritas ir kai kurios kitos lėtinės uždegiminės ligos, įskaitant ir psoriazę, — šiais atvejais vaistas vartojamas ne pagal oficialias indikacijas.

 Šios naujos gydymo priemonės, atrodo, yra perspektyvios, kartais teigiamas jų poveikis išsilaiko geroką tarpsnį po injekcijų kurso. Nė vienas iš naujų preparatų neįrodė esantis labai veiksmingas daugiau nei maždaug dviem trečdaliams gydytų pacientų. Ar pasireikš vėlyvieji šalutiniai poveikiai, neatsiskleidę vartojant vaistus, paaiškės ateity. Visi šie vaistai labai brangūs.

 Ar yra koks nors psichologinis gydymas, galintis padėti?

 Psoriazė pacientą gali netik labai slėgti- jis gali patirti, kad stresinės gyvenimo situacijos dažnai ją dar labiau pablogina. Šiuo atveju gali padėti įsijautimas į jo padėtį, reikia leisti jam išsikalbėti apie odos pokyčius ir bendrą savijautą, bet pastaruoju metu ima aiškėti, kad ypač veiksmingi specifiškesni paramos būdai. Tyrimai, atlikti pacientų savitarpio pagalbos grupėse, parodė, kad 60% pacientų tiki, jog psoriazę provokuoja stresas, todėl turėtų būti atlikta daug daugiau tyrimų šia linkme.

 Panašu, kad viena iš psoriaze sergančių pacientų problemų yra stigmatizacija. Tai pasakytina ir apie daugelį kitų odos išvaizdą žalojančių ligų, bet, sergant psoriaze, ši problema, regis, yra daug didesnė ir gali tęstis netgi po sėkmingo odos pažaidų gydymo. Pacientų išgyvenama stigmatizacijos baimė riboja jų socialinį bendravimą ir sumažina jų galimybę sulaukti teigiamo atsako iš žmonių, kurie odos problemos nevertina neigiamai. Taip pat yra žinoma, kad psichologiniai veiksniai gali susilpninti atsaką į fizinį gydymo būdą, pvz., į PUVA, o tai gali paveikti kitų gydymo režimų laikymąsi. Net iki 40% tokių pacientų prisipažįsta tvirtai nesilaiką nurodymų dėl gydymo.

 Kognityvinio elgesio terapija yra psichologinis metodas, orientuotas į mąstymo procesą, todėl sergant psoriaze gali padėti:

 ■ Pakeisti netikslius ir nepadedančius įsitikinimus

 ■ Pakeisti neefektyvaus priešinimosi elgseną

 ■ Pakeisti negatyvios nuotaikos būsenas

 Neseniai atlikti tyrimai parodė patikimą ir ilgalaikį efektą, trunkantį 6 mėnesius tik po šešių gydymo seansų. Kol kas jis dar nėra plačiai taikomas, bet turėtų toks tapti, ypač todėl, kad jo vaidmuo, gydant depresiją, vis labiau pripažįstamas.

 Nerimo sumažėjimas ir geresnis atsakas į gydymą, sustiprintas gilesnio ligos išmanymo, atrodo, leidžia pacientams emociškai atitolti nuo savo odos problemų ir sustiprina jų motyvaciją gydytis. Pasiekę šį mąstymo lygmenį, jie išsiugdo gebėjimo kontroliuoti psoriazę pojūtį. Noras, kad šis kontrolės pojūtis atitiktų tikrovę, skatina klinicisto ir paciento diskusiją, kurios tikslas - užtikrinti, kad paciento lūkesčiai dėl gydymo ir gydymo pažanga sutaptų.

 Ar psoriazė susijusi su hormoniniais pokyčiais?

 Nėra aiškių šios sąsajos įrodymų, bet kai kurios moterys teigia jaučiančios ligos pokyčius mėnesinių metu. Daugelio nėščiųjų psoriazė taip pat kinta- paprastai pagerėja, bet kai kuriais atvejais gali pablogėti. Faktas tas, kad du pagrindiniai psoriazės pradžios pikai esti maždaug paauglystės ir menopauzės laikotarpiais, leidžia daryti prielaidą, kad hormoninis veiksnys gali turėti įtakos, tačiau jokie tyrimai niekada nedavė pagrindo įtarti, kad gydymas hormonais galėtų padėti.

 Ar turėčiau pirkti prietaisą švitinimuisi?

 Ne. Švitinimasis UV spinduliais gali paskatinti odos vėžio vystymąsi, todėl turi būti tinkamai kontroliuojamas, be to, būtina nuolat atidžiai skaičiuoti ir bendrąją kumuliacinę dozę. Jei pastebėjote, kad psoriazė nuo saulės palengvėja, jums reikėtų pasitarti su bendrosios praktikos gydytoju dėl siuntimo gydytis UV spinduliais.

 Man buvo vienas lašelinės psoriazės epizodas. Ar man gali išsivystyti plokštelinė psoriazė?

 Lašelinė psoriazė gali apskritai būti pats pirmas ligos požymis, bet ji gali atsirasti ir tiems pacientams, kuriems psoriazė jau diagnozuota. Plokštelinės psoriazės išsivystymo tikimybė jums tikriausiai yra didesnė palyginti su tais, kuriems niekada nebuvo lašelinės psoriazės. Pasakyti apie tai ką nors tikslesnio sudėtinga.

 Ar man būtina gydyti visas psoriazės pažeistas sritis?

 Ne, tai jūsų oda ir jūsų liga. Kai kurių odos sričių negydymas neturi įtakos bendrai ligos eigai. Dauguma žmonių rūpinasi tik matomomis kūno dalimis, stengdamiesi kuo veiksmingiau gydyti veidą ir plaštakas, o tam, kad kitos sritys keltų kuo mažiau nepatogumų, naudoja tik drėkinamąjį kremą. Taigi bent jau drėkinamąjį kremą patartina naudoti visada, net jei nenorite aktyviai gydyti visų plokštelių.

 

"Iniciatoriai" apsunkinantys žvynelinę

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Tyrimai atskleidė keletą faktorių, kurie gali apsunkinti žvynelinę. Šie faktoriai vadinami "iniciatoriais".

 Trauma. Šie traumos tipai gali sukelti žvynelinės (vadinamos Keolnerio fenomenu) protrūkį sužeidimo vietoje:

 Trynimas, kąsymas ar kitoks suerzinimas. Gydant žvynelinę, pagrindinis tikslas yra sumažinti odos ląstelių reprodukciją. O trauma net palaiko tą ciklą ir gali netgi pagreitinti psoriatinį veiksmą, dėl ko psoriatinės plokštelės negali apsivalyti.

 ♦ Prigludę drabužiai ar papuošalai. Venkite suveržtų diržų, apykaklių, rankogalių, kojinių ir apatinių drabužių, veržiančių žiedų, laikrodžių ir t.t.

 ♦ Hobi ir sportas. Užsiimant sportu, amatais ar kitokiu hobi (pvz. sodininkyste), apsisaugoti ar sumažinti sužeidimą galima užsimaunant pirštines ir pnš. Dar geriau būtų vengti to sporto ar hobi, kuris erzina jūsų odą.

 Įdegimas saulėje. Nors ultravioletinė šviesa padeda gydyti žvynelinę, nudegimas problemą tik pablogins. Naudokite priemones odai nuo saulės kas 2-4 vai. vasarą, o taip pat ir žiemą. Daugumą žmonių, sergančių žvyneline, galima gydyti ultravioletiniais spinduliais. Tačiau, kai oda per daug nudegusi saulėje, gydymą spinduliais reikia pristabdyti ir tai sulėtina visą gydymo procesą.

 ♦ Galvos kasymasis ir smarkus šukavimas. Galvos odos žvynelinės gydymas bus efektyvesnis, jei bus laikomasi tinkamų procedūrų.

 ♦ Smarkus vaistų įtrynimas. Vaistus reikėtų tepti vos liečiant ar baksnojant, bet netrinant.

  Chirurgija yra neišvengiama trauma. Žvynelinė dažnai atsiranda išilgai pjūvio linijos arba kitose vietose.

 Kasymasis

  Žvynelinė gali sukelti odos niežtėjimą, kartais gana intensyvų. Apie 50 % šią ligą turinčių ligonių jaučia niežtėjimą. Žodis psoriasis kilo iš graikų žodžio psora, kuris reiškia niežėjimą. Odos tepalai ar drėkinimo priemonės, įvairūs antihistamininiai vaistai ir šiltos vonios gali sumažinti niežėjimą. Kasymo reikia vengti, tai tik pablogins ligą. Prisiminkite, kad antihistamininiai vaistai gali sukelti mieguistumą.

Infekcija

  Kai kurios gerklės ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos veikia kaip "iniciatoriai" pacientams sergantiems žvyneline (ypač turintiems lašelinę žvynelinę). Ji dažniausiai pasireiškia vaikams ir jaunuoliams po streptokokinės gerklės infekcijos.

 Stresas

 Stresas kai kuriem žmonėms taip pat gali sukelti žvynelinės protrūkį. Galbūt aptariant problemas, susijusias su namais ar darbu, jums padėtų koks nors patarėjas, socialinis darbuotojas, psichiatras ar dvasininkas.

 Vaistai

 Kai kurie vaistai gali apsunkinti žvynelinę. Vaistams, sukeliantiems žvynelinės protrūkius, priklauso: litis, naudojamas prieš depresiją, beta blokatoriai, naudojami aukštam kraujo spaudimui ir antimaliariniai vaistai. Staigus nutraukimas vartojant geriamus ar stiprius tapikalinius steroidus (kartizoną) gali irgi turėti įtakos žvynelinės protrūkiui.

♦ Alkoholis ir nutukimas. Kai kada žvynelinei atsirasti padeda alkoholis arba nutukimas. Per didelis alkoholio vartojimas, rūkymas ar prastas maistas gali sumažinti apytaką. Kai apytaka sumažėja, mažiau deguonies patenka į odos ląsteles, mažėja gijimo procesas ir žvynelinė negali išnykti. Maistas, kuriame mažai riebalų, ir gera mankšta tik pagelbės jūsų sveikatai, o kartu galbūt padės praeiti ligai. Nutukimas sukelia žvynelinę dėl streso, kurį patiria nutukę žmonės.

Pokategorės

Puslapis 1 iš 3