Odos priežiūra

Senstančios odos priežiūra

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Senėjimas yra žmogaus gyvenimo dalis. Trečiojo dešimtmečio pradžioj- ketvirtojo pabaigoje prasideda lėtas ir iš pradžių nepastebimas senėjimas. Medžiagų apykaitos procesai organizme jau nebevyksta labai sparčiai, gali išryškėti pirmieji senėjimo požymiai. Deja, neįmanoma paprasčiausiai imti ir sustabdyti laiko tėkmes. Nė vienas žmogus negali amžinai likti jaunas, nors visais laikais buvo ieškoma stebuklingų būdų jaunystei išsaugoti. Vis dėlto senėjimą galima šiek tiek pristabdyti ar bent jau išvengti pernelyg ankstyvų jo reiškinių.

Kiekvienas mūsų pažįsta žmonių, kurie gyvena sveikai ir išmintingai, nuolatos sistemingai savimi rūpinasi, ir todėl atrodo daug jaunesni, negu yra iš tikrųjų.

  Raukšlės — brandžios odos požymis

 Ryškiausi laiko ženklai yra metams bėgant atsiradusios  raukšlės. Jų atsiradimas yra natūralus procesas, vykstantis keliomis fazėmis ir priklausantis nuo įvairių faktorių.

 • Pirmiausia tarp nosies ir burnos, prie akių ir ant kaktos atsiranda plonos linijos. Tai vadinamosios mimikos raukšlės. Jos įsirėžia nuolat pasikartojant veido judesiams. Pavyzdžiui, juokiantis kiekvieną kartą veido raumenys veikia tą pačią sritį, o kartu ir jos elastingas jungiamojo audinio skaidulas. Taip jos praranda savo elastingumą, ir odos paviršiuje pasilieka mažutės raukšlelės.

 • Kolageno, o kartu ir elastingų jungiamojo audinio skaidulų, sudarančių labai išsiraizgiusį tinklą, metams bėgant mažėja. Todėl oda sukaupia mažiau drėgmės.

 • Epitelio ląstelės dalijasi perpus lėčiau negu dvidešimtmečio. Taigi raginis sluoksnis jau nebėra toks nepažeidžiamas ir stiprus kaip jaunos odos. Todėl senstelėjusioje odoje greičiau atsiranda drabužių klostes primenančių raukšlelių.

 • Odos riebalų ir prakaito liaukos jau nebedirba taip intensyviai. Pasekmė: senatvėje jos pagamina sekreto trečdaliu mažiau negu jaunystėje. Dėlto oda tampa sausesnė, pasikeičia jos rūgščioji apsauginė plėvelė. Atsiranda į drabužių klostes panašių raukšlelių, ir oda nebegali taip gerai apsiginti nuo kenksmingo aplinkos poveikio.

 Tačiau senėjimo procesas nebūtinai turi būti toks ryškus. Ne visi žmonės sensta vienodai greitai. Kai kurie net ir būdami penkiasdešimties atrodo kaip keturiasdešimtmečiai, o kiti visada atrodo vyresni, negu yra iš tikrųjų. Tai, kaip greitai mes senstame, priklauso nuo mūsų genų. Paveldimumas 50 % veikia mūsų išvaizdą. Likusieji 50 % yra mūsų rankose. Tai reiškia: tikslinga priežiūra ir išmintingas gyvenimo būdas.

 Senstančios odos priežiūros procedūros

 Valymas

 Veido odos priežiūros procedūras pradėkite nuo švelnaus valymo. Jeigu mėgstate naudoti cheminius muilus ar sintetinius ploviklius, rekomenduotini kiek rūgštokos terpės preparatai, turintys mažą, maždaug 5.5 pH. Jie saugo rūgščiąją apsauginę odos plėvele, o baziniai muilai ją ardo. Dar labiau brandžiai odai tinka valomasis kremas. Tokio pavidalo valymo preparatai, priešingai negu kiti, turi ypač daug riebalų- senstančiai odai tai idealu. Švelniai įtrinkite kremą į odą ir nusiliekite švariu drungnu vandeniu. Paskui švelniai nusausinkite gabalėliu minkštos medvilnės.

 Intensyvi odos priežiūra

 Švelniu tualetiniu vandeniu, skirtu veidui, parengiame odą maitinimui. Senstančiai odai reikėtų tokių tonizuojamųjų priemonių, kurios neturi alkoholio, nes jis sausina odą ir gali ją suerzinti. Galima rinktis iš daugybės švelnių tualetinių vandenų, turinčių gamtinių, nestipraus poveikio, biologiškai aktyvių medžiagų, pavyzdžiui: levandų arba hamamelio.

 Dabar senstančią odą reikėtų intensyviai pamaitinti. Dieninis kiemas aprūpina odą riebalais ir drėgme, ir padeda šioms substancijoms kauptis. Šiais laikais yra būtinas ir ultravioletinių spindulių filtras. Jo šviesos apsauginis faktorius turėtų būti ne mažesnis kaip 4, nes ultravioletiniai spinduliai yra vieni agresyviausių odos priešų. Jiems veikiant oda sensta greičiau, daugėja raukšlių. Dauguma dieninių kremų turi ultravioletinių spindulių filtrą, net jeigu šviesos apsauginis faktorius nėra nurodytas.

 Dieniniai kremai turi maitinti ir saugoti odą, o naktiniai kremai padėti senstančiai odai atsigauti ir regeneruotis. Nauji ląstelių dalijimosi mechanizmo tyrimo rezultatai parodė, kad odos ląstelės aktyviausiai dalijasi pirmosiomis nakties valandomis, tai reiškia, kad tuo metu oda intensyviai atsinaujina. Tada jūsų odai teikiamos medžiagos sunaudojamos efektyviau negu kitu paros metu. Todėl, kad šis regeneracijos procesas vyktų sparčiau, naktiniuose kremuose turėtų būti ypač daug naudingų medžiagų ir riebalų.

 Kitos odos priežiūros procedūros

 • Kad išvengtumėte odos suragėjimo, kas 14 dienų galite pašalinti negyvas odos ląsteles. Tam reikia truputį vandens sumaišyti su migdolų arba kviečių sėlenomis, kurios ne tik nuvalo negyvas ląsteles, bet ir švelniai maitina odą riebalais. Be to, yra sėlenų, sumaišytų su jūros smėliu. Tačiau jas turėtumėte naudoti tik visų kitų kūno dalių negyvai odai šalinti, nes veido oda stambiagrūdėms gramdymo priemonėms yra per jautri

 • Pigmentines dėmes ant veido arba rankų galima naikinti uždėjus žalių tarkuotų bulvių košelę. Maždaug 15 minučių leiskite masei veikti, o paskui nusiprauskite šiltu vandeniu.

 • Odos regeneracijai rekomenduotina kaukė. 1 kiaušinio trynį sumaišykite su 1 arbatiniu šaukšteliu alyvų aliejaus ir tiek pat šviežių morkų sulčių. Šią tyrelę užtepkite ant veido, plotą apie akis palikdamos tuščią, ir 30 minučių leiskite jai veikti. Paskui gerai nuplaukite.

 • Jei akys pavargo, žolelių losjone suvilgytus vatos gniužulėlius uždėkite ant užmerktų vokų ir taip palaikykite 10 minučių,- tai padeda. Tam reikia po pusę arbatinio šaukštelio pankolio sėklų, džiovinto šalavijo, rozmarino ir akišveitės sumaišyti su žiupsneliu juodosios arbatos; šį žolelių mišinį užpilkite ketvirtadaliu stiklinės distiliuoto vandens ir kaitinkite beveik iki virimo. Palaukite 10 minučių, kol pritrauks, tada perkoškite ir palikite atvėsti.

Rūkymo poveikis odai

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

 Vargu ar yra nežinančių, kad rūkyti nesveika. Rūkymo sukeliamų ligų ir kitų problemų sąrašas labai ilgas - nuo emfizemos ir plaučių vėžio iki blogo burnos kvapo ir pageltusių dantų. Tačiau turbūt ne visi žino, kad rūkymas taip pat daro daug žalos odai.

 Tabako dūmuose yra daugiau kaip 4000 cheminių medžiagų ir beveik visos jos kenkia daugeliui gyvybinių sistemų. Ypač kenksmingi trys tabako dūmų komponentai.

• Nikotinas yra narkotinį poveikį darantis rūkalų elementas. Per plaučius jis žaibiškai patenka į kraujotaką ir pasiekia smegenis maždaug per septynias sekundes. Nikotinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, dėl to pagreitėja širdies plakimas ir padidėja kraujospūdis. Ant kraujagyslių sienelių nusėda daugiau riebalų, susiaurėja arterijos, per kurias kraujas patenka į širdies raumenį, todėl į odą patenka mažiau kraujo, pablogėja apsirūpinimas maisto medžiagomis, susilpnėja ląstelių gebėjimas regeneruotis. Oda atrodo blyški, veidas ir kaklo sritis papilkėja, anksčiau atsiranda raukšlių. Nikotinas taip pat skatina kraujo krešulių susidarymą- dėl to gali ištikti insultas ar infarktas.

  • Rūkomasis popierius yra daugiau kaip 1000 cheminių medžiagų mišinys. Jame yra įvairiausių organizmo audinius dirginančių komponentų ir mažiausiai 60 kancerogenų (vėžį sukeliančių junginių). Rūkant cigaretę, rūkomojo popieriaus dūmų dalelės nusėda plaučiuose ir kvėpavimo takuose, užteršia visą organizmą. Tai didina riziką susirgti plaučių, taip pat burnos, ryklės, gerklės, stemplės, pūslės, kasos ir inkstų vėžiu.

 • Anglies monoksidas išstumia deguonį iš hemoglobino, dėl to kraujyje ir kartu visame organizme sumažėja bendras deguonies kiekis. Audiniai nukenčia dėl deguonies trūkumo ir todėl sutrinka ląstelių veikla.

 Rūkymas ir oda

 Paskelbta nemažai mokslinių tyrimų, kuriuose lyginama rūkančių ir nerūkančių žmonių oda. Rezultatai tikrai liudijantys rūkančiųjų nenaudai.

 • Raukšlės. Visi be išimties tyrimai rodo, kad rūkančių žmonių oda kur kas labiau raukšlėta negu nerūkančių. Kai kurių tyrimų duomenimis, žmonės, per dieną surūkantys iki 20 cigarečių, raukšlių turi beveik penkis kartus daugiau negu visai nerūkantys. Kiti tyrimai rodo, kad rūkančių žmonių oda pradeda raukšlėtis kartais net 20 metų anksčiau nei nerūkančių. Šių skirtumų priežastys įvairios. Dėl rūkymo pažeidžiamos kolageno ir elastino skaidulos, oda tampa ne tokia stangri. Nuolat užsitraukiant dūmo formuojasi raukšlės aplink lūpas, akis ir kaktoje.

Odos spalva ir tekstūra. Mėgėjų rūkyti odą subjauroja ne tik raukšlės. Jų veidas nublykšta, papilkėja, ant nosies ir skruostų atsiranda raudonų dėmių - tai vadinamųjų sutrūkinėjusių kraujagyslių tinklas. Priežastis- dėl rūkymo sutrikusi kraujotaka. Oda tampa kieta ir diržinga, panašiai kaip mėgėjų kaitintis saulėje -  taip pat dėl to, kad pažeidžiama kolageno ir elastino struktūra.

 • Odos vėžys. Nikotino mėgėjai rizikuoja susirgti odos vėžiu, o susirgę daug sunkiau sveiksta - po gydymo kurso rūkantiems ši liga dažniau atsinaujina. Rūkantiems žmonėms po operacijų blogiau gyja žaizdos. Galbūt tai susiję su nuodingų medžiagų pažeistomis kraujagyslėmis- į audinius priteka mažiau kraujo.

 Kiti neigiami reiškiniai

 Rūkymas daro ir daugiau žalos, kuri taip pat atsiliepia odai:

 • Rūkančių žmonių kvėpavimas ne toks gilus. Dėl to pablogėja kraujo apytaka ir odos ląstelės gauna mažiau deguonies.

 • Rūkymas sustiprina odai kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį.

 • Dėl rūkymo audiniai netenka daug vitamino C, kuris gyvybiškai būtinas odai.

 Apskaičiuota, kad viena cigaretė suardo maždaug 25 mg vitamino C, todėl rūkaliai du- tris kartus dažniau nei nerūkantieji, negaluoja dėl vitamino C trūkumo, ir tai atspindi jų oda.

 Ką daryti rūkantiems ?

 • Kitos išeities nėra - meskite rūkę. Kuo greičiau tai padarysite, tuo gražiau atrodys jūsų oda. Nors liovusis rūkyti tabako dūmų jau padaryta žala niekur nedings, tačiau taip galima sustabdyti prasidėjusį ankstyvo senėjimo procesą ir ilgiau išsaugoti jaunatvišką odą.

 • Jei ir toliau rūkote, vartokite daug vitamino C turinčių produktų. Kuo daugiau valgykite vaisių ir daržovių arba gerkite vitaminų piliules.

 • Pasyvus rūkymas taip pat kenkia odai. Venkite prirūkytų patalpų, neleiskite rūkyti savo namuose ir pasistenkite, kad jūsų darbo kabinete taip pat nebūtų rūkoma.

Veido valymas ir priežiūra

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

  Kasdienis veido valymas, neerzinantis odos, gali labai pagerinti jos būklę, jei tinkamai pasirinksite valymo priemones. Priemones veido valymui labai svarbu pasirinkti pagal savo odos tipą.

 Kaip  teisingai pasirinkti valymo priemones

 Veido valymo priemonių pasirinkimas yra tikrai didelis-  nuo muilo ir plovimo priemonių, kurių sudėtyje muilo nėra, iki kremų ir putojančių losjonų. Kai kurias veido valymo priemones reikia nuplauti vandeniu, o kitomis oda valoma naudojant servetėlę ar vatos gabalėlį.

  Veidui valyti geriausiai tinka tokios priemonės, kurios netraukia, nesausina ir nesuriebaluoja odos. Kartais tenka išmėginti kelis kosmetikos gaminius, kol pavyksta atrasti tinkamą, tačiau ilgiau naudoti nepriimtinų veido priemonių nevertėtų- atradę tai, ko reikia jūsų odai, iškart pajusite skirtumą.

 Nevalykite veido per dažnai. Daugeliui žmonių visiškai pakanka tai daryti du kartus per dieną- rytą ir vakare. Jei jūsų oda labai sausa ir naudojate nedaug makiažo, nuvalykite veidą prieš naktį, o ryte tik apsiprauskite vandeniu.

 Veido valymo priemonių tipai

 Daugelio veido valymo priemonių sudėtis panaši - jos pagrindas yra tam tikri riebalai ar aliejus, taip pat dezinfekuojančios medžiagos, kurių paskirtis - pašalinti nešvarumus, odos riebalų perteklių bei makiažą. Aliejaus ir kitų dezinfekuojančių medžiagų santykis skiriasi priklausomai nuo odos tipo, kuriam skiriamas šis kosmetikos produktas. Riebiai odai skirtose valymo priemonėse yra daugiau dezinfekuojančių medžiagų, sausa oda valoma daugiau aliejaus ir kitų riebalų turinčiomis priemonėmis.

Veido valymo priemonė Savybės Odos tipas
 Muilas  Turbūt labiausiai naudojama priemonė. Anksčiau daugelio rūšių muilas būdavo aštrus ir smarkiai džiovinantis odą, tačiau dabar galima išsirinkti muilą visų tipų odai.  Švelnus muilas tinka daugelio rūšių odai, tačiau jei jūsų oda jautri, rinkitės specialų nealergizuojantį muilą. Muilas, kuriame gausu riebalų ir specialių drėkinamųjų medžiagų, tinka sausai odai, peršviečiamas glicerininis- riebiai.
 Valomasis kremas  Sudėties pagrindas -aliejus, tirpinantis odos riebalus ir šalinantis nešvarumus. Valomąjį kremą reikia tepti tiesiai ant odos ir ne nuplauti, o nuvalyti vata.  Itin tinka labai sausai arba jautriai odai.
 Skystos veido prausimo priemonės                                                 Tai būna želė, losjonai ar kremai, naudojami kaip muilas, - jais veidas prausiamas su vandeniu, kol pradeda putoti, vėliau putos nuplaunamos.  Tinka įvairių tipų odai. Gali labai tikti sausai odai, nes švariai nuvalo veidą be jokio spaudimo ir trynimo.
 Kietos veido prausimo priemonės  Jų sudėtyje nėra muilo- jos skirtos pašalinti nešvarumus, nepažeidžiant natūralaus riebalų sluoksnio. Naudojamos panašiai, kaip muilas: jomis prausiamasi, kol pasirodo putos, tada veidas švelniai nuplaunamas vandeniu.  Rekomenduojama tiems, kam muilas per daug sausina odą
 Antibakterinės priemonės  Naikina bakterijas,  kurių paprastai būna odos paviršiuje, apsaugodamos nuo spuogų protrūkio.  Skiriamos riebiai odai, linkusiai į spuogus. Gali būti aštrokos ir sausinančios odą, todėl šiomis priemonėmis valoma tik į spuogus ar aknę linkusi oda.

 


Kaip teisingai valyti akių makiažą

  • Naudokite tik makiažui valyti skirtas priemones. Paprastos veido valymo priemonės nepakankamai nuvalo makiažą arba tiesiog netinkamos vokų ir paakių odai.

 • Makiažas valomas skystomis priemonėmis, kremu, želė ir specialiai sudrėkintomis servetėlėmis. Yra priemonių, specialiai skirtų vandeniui atspariam tušui ir šešėliams nuvalyti. Kiti produktai gaminami tiems, kurie nešioja kontaktinius lęšius. Pirkdami kosmetikos priemones tikrinkite, ar jos tenkina jūsų poreikius.

 • Paprastai akių makiažas valomas pasirinkta valymo priemone suvilgytu vatos gniužulėliu ar supresuotu gabaliuku švelniai braukant akių vokus ir blakstienas. Valymo priemonė ištirpina makiažą ir jo pėdsakai lieka ant vatos.

 • Kad visiškai pašalintumėte makiažo likučius, švariu vatos gabalėliu kartais reikia iš naujo valyti odą apie akis tris keturis kartus. Vokų ir paakių oda labai jautri, tad jos nespauskite ir smarkiai netrinkite.

 Speciali veido odos priežiūra

 Veido odą reikia ne tik gerai nuvalyti - yra ir daugiau veidui skirtų  kosmetikos produktų ir priežiūros būdų. Kai kurias papildomas priemones, pavyzdžiui, drėkinamąjį kremą, reikia naudoti kiekvieną dieną. Kitos — pavyzdžiui, veido odą atgaivinančios kaukės ar garų vonelės, naudojamos rečiau.

 Drėkinamasis veido kremas

 Kad oda kuo ilgiau neprarastų jaunystės gaivumo, reikia palaikyti jos drėgmę. Tai ne mažiau svarbu nei gerai ją nuvalyti, o tinkamai parinktas drėkinamasis kremas nepalyginamai pagerina odos būklę. Svarbiausia drėkinamojo kremo paskirtis - apsaugoti odos paviršių nuo drėgmės praradimo. Dėl to oda tampa švelnesnė ir glotnesnė. Kai kurių drėkinamųjų kremų sudėtyje yra raukšlių susidarymą stabdančių, taip pat nuo neigiamo aplinkos poveikio, pavyzdžiui atmosferos teršalų, apsaugančių komponentų. Yra kremų, padedančių pašalinti odos paviršiuje esančias negyvas ląsteles. Daugelis drėkinamųjų kremų nesukelia alerginės reakcijos, dažnai juose būna nuo saulės spindulių apsaugančių medžiagų, kad nereikėtų naudoti papildomų apsauginių kosmetikos priemonių.

 Pasirinkite specialiai jūsų tipo odai pagamintą kremą. Kuo oda sausesnė, tuo stipriau veikiančio kremo reikia jos drėgmei palaikyti. Jei jūsų oda mišraus tipo, riebesnius odos plotus tepkite lengvesniu kremu, o skruostus- stipresniu.

 Veido kaukės

 Kaukės naudojamos rečiau. Jos atgaivina odą, padėdamos šalinti negyvas ląsteles. Manoma, kad kaukės odą taip pat drėkina ir net balina. Tam tikrą laiką iš tiesų pastebimas minėtas kaukės poveikis, tačiau šis efektas nėra ilgalaikis. Vienos kaukės nuplaunamos vandeniu, kitos- nulupamos ar nubraukiamos. Kai kurių kaukių sudėtyje yra komponentų, galinčių erzinti odą, todėl prieš tepdami veidą išmėginkite kaukės poveiki ant rankos odos.

 Kaukės turbūt labiausiai praverčia žmonėms, kurių veido oda riebi. Naudokite kaukę du kartus per savaitę- ji padės pašalinti odos riebalų perteklių ir pagražins odos paviršių. Sausą odą turintiems žmonėms kaukes reikėtų naudoti rečiau. Kauke netepama oda apie akis

 Poras sutraukiančios priemonės

 Vis dar ginčijamasi dėl poras sutraukiančių priemonių- tonikų naudos ar žalos. Kai kurie dermatologai ir grožio terapijos specialistai būtinai rekomenduoja tonikus, kiti tvirtina, kad šie kosmetikos produktai reikalingi tik riebiai odai. Naudoti juos ar ne- asmeninio pasirinkimo reikalas. Poras sutraukiančios priemonės paprastai skiriamos riebiems veido odos plotams. Į toniko sudėtį paprastai įeina alkoholis, taip pat aliuminis. Tonikai skiriami galutinai pašalinti nešvarumų likučius po veido valymo ir standinti odą. Nuvalius veidą tonikų, poros tampa ne tokios pastebimos.

 Paakių ir vokų kremas

 Oda apie akis yra labai gležna, joje yra itin mažai riebalų liaukų. Kadangi paakių ir vokų oda ne tokia stangri, paprastai pirmiausia čia ir pasireiškia pirmieji odos senėjimo požymiai- smulkios raukšlelės apie akis arba „žąsų kojelės" prie išorinių akių kampučių. Paakių ir vokų odai paprastai skiriami lengvai tepami kremai ar želė. Šios priemonės drėkina odą, lygina smulkias raukšles, mažina pabrinkimą ir šviesina tamsius ratilus apie akis. Paakių kremas Revitol, vertinamas ne tik Amerikos dermatologų, bet ir vartotojų, puikiai tinka paakių odos priežiūrai.

 Garų vonelės

 Tai efektyvus ir nebrangus būdas atgaivinti odą. Manoma, kad garų vonelės pagerina odos audinių medžiagų apykaitą, dėl to veidas tampa skaistesnis. Jei norite pastebimai atgaivinti veido odą, dažnai patariama prieš dedant kaukę palaikyti veidą garuose. Garinti labiausiai tinka riebią ir į aknę linkusią odą. Ši procedūra nerekomenduojama sausą ar jautrią odą turintiems žmonėms, kurių kapiliarai išsiplėtę, o skruostai dažnai užsiplieskia raudoniu. Normaliai arba riebiai odai garų vonelės naudingos kartą ar du per savaitę. Sausą odą galima garinti ne dažniau kaip kartą per savaitę.

 1. Jei ruošiatės veidą garinti namuose, įprastu būdu nuvalykite veidą. Į pasirinktą garų vonelei indą įpilkite maždaug litrą užvirinto ir truputį pravėsusio vandens.

 2. Pasilenkite virš indo, laikydami veidą maždaug 20 cm nuo karšto vandens paviršiaus. Galvą apsigobkite rankšluosčiu ir laikykite jį taip, kad sulaikytumėte kylančius garus. Veidą garinkite ne ilgiau kaip penkias minutes.

 3. Nuplaukite veidą šiltu vandeniu, paskui švelniai jį nusausinkite. Užsitepkite kaukę arba patepkite odą drėkinamuoju kremu.

  Jei norite, kad jūsų veidas kuo ilgiau išliktų gražus, skaistus ir jaunas, nepamirškite rūpintis veido ir naudoti tas priemones, kurios jai labiausiai tinka.

Alkoholio ir vaistų poveikis odai

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Kaip ir viskas, kas patenka į organizmą, alkoholis daro poveikį bendrai sveikatos būklei. Vadovaudamiesi naujausiais tyrimais, specialistai pabrėžia, kad nedidelis alkoholio kiekis yra naudingas sveikatai, - pasirodo, saikingai vartojami svaigieji gėrimai tikrai mažina riziką susirgti širdies ligomis, kurios yra viena svarbiausių tiek vyrų, tiek moterų mirtingumo priežasčių. Tyrimai  taipogi parodė, kad ypač saikingas baltojo arba raudonojo vyno vartojimas sveikatai yra greičiau naudingas negu kenksmingas.

Vynas skatina pasišalinti nereikalingus medžiagų apykaitos produktus, vyne esančios rūgimo rūgštys nuo kraujagyslių sienelių nuvalo nuosėdas, pagerėja kraujotaka, oda atrodo jaunesnė ir gaivesnė. Žinoma, viskas labai greitai apsiverčia aukštyn kojomis, kai po vienos taurelės išgeriama dar ir dar. Alkoholio perteklius, o ypač labai stipraus alkoholio (pavyzdžiui: degtinės, likerio) vartojimas akivaizdžiai gadina odą. Gali sutrūkinėti smulkiausios kraujagyslės, išsiplečia poros, oda atrodo riebi ir nešvari. Be to, dėl sutrikdytos kraujotakos atsiranda vandens sankaupų, vadinamųjų edemų, ir visų pirma dėl to veidas atrodo blyškus, papurtęs ir sudribęs.

Alkoholio poveikis

 • Alkoholis skatina skysčių išsiskyrimą iš organizmo, atimdamas iš ląstelių gyvybinę drėgmę. Dėl to gali atsirasti ankstyvo senėjimo požymių, tokių kaip sausa, pleiskanota ir raukšlėta oda.

 • Alkoholis eikvoja organizmui gyvybiškai būtinas medžiagas, tarp jų - vitaminus A, B ir E.

 • Alkoholis gali sustiprinti žalingą laisvųjų radikalų poveikį audiniams, atsiliepiantį ir odos išvaizdai bei struktūrai.

 • Alkoholis išplečia kraujagysles- dėl to oda iš pradžių skaisčiai parausta. Tačiau per daug išgėrus sutrinka kraujotaka ir odos ląstelėms pritrūksta deguonies. Tai kenkia odai- dėl to pradeda trūkinėti kraujagyslės, padidėja rizika susirgti viena odos ligų- rožine.

 • Alkoholis kartais atima apetitą ir dėl pablogėjusios mitybos oda nesveikai pagelsta.

  Besaikis alkoholio vartojimas

 Nors alkoholis daugeliu atžvilgių kenkia odai, nėra būtinybės apskritai jo atsisakyti ir neleisti sau šio malonumo jokia proga.

 • Daugeliui žmonių nekenkia saikingai vartoti alkoholinius gėrimus -  pavyzdžiui, išgerti vieną ar dvi taures vyno per dieną. Išgėrus daugiau alkoholis jau neduoda jokios naudos ir tik kenkia sveikatai.

 • Alkoholio poveikis priklauso ne tik nuo išgeriamo kiekio, bet ir nuo to, per kiek laiko jis suvartojamas. Jeigu šiokiadieniais „sutaupytą" normą iškart įvykdysite per savaitgalio išgertuves, perkrausite kepenis ir užnuodysite  organizmą toksinų pertekliumi. Beje, išgertas alkoholis net 24 valandas skystina kraują, stabdo krešulių susidarymą ir kartu gerina širdies veiklą, taigi geriausia svaigalų gerti dažniau, bet labai saikingai.


 Kai kurie žmonės turi itin atsargiai vartoti alkoholį:

 • Kepenų ligoniai.

 • Praeityje smarkiai gėrę žmonės.

 • Vartojantys vaistus, kurių sąveika su alkoholiu nepageidautina.

 • Vairuotojai.

 • Sudėtingų, galinčių sužeisti įrenginių operatoriai.

 • Nėščios moterys – išvis nevartoti alkoholio.

 • Moterys apskritai turi atsargiau vartoti svaigalus. Moterų kūno masė mažesnė negu vyrų, be to, jos turi palyginti daugiau riebalų ir mažiau raumenų, tad moters organizme mažiau fermentų, skaidančių alkoholį. Todėl moterys šiuo atžvilgiu labiau pažeidžiamos.

  Vaistai ir oda

 Nemažai ir gydytojo skiriamų, ir be recepto parduodamų vaistų gali turėti neigiamos įtakos jūsų odai:

 • Antibiotikai gali sukelti bėrimą.

 • Kontraceptinės tabletės ar pakaitinės hormonų terapijos preparatai gali sukelti jautrumą saulės šviesai, dėl kurio kartais sutrinka pigmentacija.

 • Kai kurie žmonės gali būti alergiški ne patiems vaistams, o vaistų kapsulei ar dažomosioms jų medžiagoms.

 Jei vartojant vaistus išbėrė odą ar pastebėjote alerginę reakciją, kreipkitės į gydytoją ar vaistininką. Imdami receptą, paklauskite jį išrašiusio gydytojo, koks galimas šalutinis paskirtų vaistų poveikis, kuris gali atsiliepti ir jūsų odai.

Kūno odos priežiūra

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

 Kūno odos priežiūrai nereikia labai daug pastangų, laiko ir išlaidų. Svarbiausia reguliariai maudytis po dušu ar vonioje ir naudoti odai tinkamas priemones.

 Pasirinkite tinkamą prausimosi priemonę

 

Paprastai kūno oda būna atsparesnė nei veido, be to, joje yra mažiau riebalų liaukų, todėl ji ne tokia riebi. Taigi prausti kūną galima įvairesnėmis priemonėmis negu valyti veidą. Priemonių kūnui prausti pasirinkimas pakankamai didelis. Jei kenčiate dėl odos ligų ir kitų negalavimų, tokių kaip egzema arba alergija, pasitarkite su gydytoju, kaip pasirinkti muilo neturinčias prausimosi priemones.

PRAUSIMOSI PRIEMONIŲ TIPAI

Prausimosi priemonė Savybės Odos tipas
Muilas ir vanduo Nebrangu ir efektyvu. Daugelis žmonių nesijaučia gerai nusiprausę, jei maudosi be muilo. Rinktis galima iš gausybės muilo rūšių. Sausai odai tinka muilas, kurio sudėtyje yra drėkinamųjų medžiagų; antibakterinis muilas apsaugo nuo nemalonaus kūno kvapo bei dėmių ant pečių, nugaros ir krūtinės; jautrią odą reikia prausti nealergizuojančiu bekvapiu muilu.
Dušo želė ir vonios putos Šios švelnios sudėties priemonės gausiai putoja ir gerai išvalo odą prausiantis po dušu ar maudantis vonioje. Tinka normaliai ar nelabai riebiai odai. Šios priemonės kartais būna per aštrios sausai ar jautriai odai ir gali ją erzinti.
Vonios aliejus Aliejuje yra drėkinamųjų komponentų. Maudantis vandens paviršiuje plaukioja aliejaus akutės. Rekomenduojamas sausai odai. Naudojant vonios aliejų kūnas apsitraukia plonyte plėvele, kuri saugo odą nuo perdžiūvimo.
Vonios druska  Vonios druskos priedai drėkina odą, malšina raumenų nuovargį ir skausmą arba tiesiog suteikia odai malonų aromatą.

 Jei tenka praustis kietu vandeniu, vonios druska jį suminkština ir apsaugo odą nuo sausėjimo.

 Kaip maudytis, kad oda būtų švari, graži ir saugi...

 Įmuiluokite plaušinę arba kempinę pasirinkta prausimosi priemone ir trinkite kūną, kol susidaro putos. Masažuojant gerai nuvalomi susikaupę nešvarumai, taip pat švelniai pašalinamos negyvos odos ląstelės. Netrinkite odos per smarkiai, kad nesubraižytumėte. Reguliariai skalbkite prausimuisi skirto audinio atraižą ir prieš maudydamiesi gerai išdžiovinkite. Kempines reikia kruopščiai perplauti ir palikti natūraliai išdžiūti. Galima naudoti natūralią arba sintetinę kempinę. Natūralios kempinės brangesnės, bet patvaresnės ir ilgiau tinka naudoti.

 Jei jūsų oda sausa, nesimaudykite labai karštu vandeniu. Karštas dušas ar vonia odą dar labiau išdžiovina, be to, nuo karšto vandens išsiplečia kapiliarai.

 Vonioje ar po dušu maudykitės ne ilgiau kaip 20 minučių. Ilgai mirkoma oda praranda daug drėgmės. Nuo prausimosi želė ar vonios putų ant kūno gali likti apnašų sluoksnis. Jį reikia kruopščiai nuplauti, kad oda nesausėtų. Nusimaudę gerai nusišluostykite rankšluosčiu, ypač rūpestingai iššluostykite tarpupirščius. Tai padės išvengti kojų grybelio, kuriam ypač palanki drėgna terpė.

 Nepamirškite drėkinti odos

 Kūno losjonas ar drėkinamasis kremas apsaugo kūno odą nuo sausėjimo. Tepti kūną drėkinamosiomis priemonėmis ypač patartina sulaukus vyresnio amžiaus, kai pradeda silpniau funkcionuoti riebalų liaukos. Kūno losjonas labiau tinka riebiai odai. Kremas yra tirštesnis, dėl to patartina juo tepti sausą odą. Kai kurių drėkinamųjų priemonių sudėtyje yra specialių komponentų, ilgesnį laiką švelniai šalinančių negyvas odos ląsteles. Jei jūsų oda linkusi į alergiją, venkite aštriai kvepiančių prausimosi priemonių- jos gali erzinti.

Netikusi mityba kenkia odai

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Visiškai neperdedant galima pasakyti, kad oda yra ne tik sielos, bet ir mūsų skrandžio veidrodis. Patarlė sako: "Esi tas, ką valgai", ir ji tinka kalbant apie gerą savijautą, energiją ir išvaizdą. Jei organizmas blogai aprūpinamas maisto medžiagomis, jei ląstelėms trūksta svarbių energiją teikiančių medžiagų: vitaminų, mineralų ir mikroelementų- kenčia ir oda. Ji atrodo blyški ir pavargusi, praranda gyvybingumą bei elastingumą ir tampa ne tokia atspari įvairiems sutrikimams ir ligoms.

Dažnai mitybos klaidas pirmiausia atskleidžia oda. Kas valgo per daug riebaus ar saldaus maisto, kieno lėkštėje mėsos ir dešros daugiau negu šviežių vaisių ir daržovių, kas teikia pirmenybę mėsainiams, dešrainiams, keptoms bulvėms, kokakolai ir saldiems limonadams, bet nusigręžia nuo salotų, jogurto, varškės, nemaltų grūdų produktų ir šviežių vaisių sulčių, to savijauta iš pradžių tikriausiai labai nepablogės, tačiau maisto medžiagų trūkumą aiškiai parodys oda: ji taps dėmėta, spuoguota, staiga pradės sausėti arba riebaluotis.

 Nesveikas žarnynas nesveika oda

 Dažnai liga nepastebimai prasideda žarnyne. Būtent jame pasisavinamos maisto medžiagos. Jos suskaidomos į mažas daleles ir perduodamos į kraują. Jeigu žarnynas nuolat yra varginamas netinkama mityba, jis nebegali optimaliai virškinti, ir tada organizmas nepakankamai aprūpinamas vertingomis medžiagomis.

 Taigi gali atsitikti taip, kad ir gausiai bei įvairiai valgant organizmui ims trūkti įvairių reikalingų medžiagų, ir dėl to nukentės oda- prastės jos išvaizda. Taigi pernelyg jautri, į bėrimus ir niežulį linkusi oda gali būti chroniško žarnyno veiklos sutrikimo ir vidurių užkietėjimo ženklas. Labai sausa, dėmėta oda gali rodyti, jog trūksta nesočiųjų riebiųjų rūgščių ir vitamino E, o uždegiminiai odos pokyčiai ir prastai gyjančios žaizdos gali būti slapto vitaminų A, B6, C ir mikroelemento cinko deficito požymis.

 Dažnai odos funkcionavimas sutrinka, kai ją sudirgina drauge daugybė kenksmingų veiksnių. Savaime suprantama, tam turi įtakos ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai: pavyzdžiui, nesveikas, mažai vertingų medžiagų turintis maistas arba dvasinės pusiausvyros praradimas.

 Niekada ne per vėlu

 Pasiryžus nuodugniai gydyti nuvargintą žarnyną, reikia keisti mitybos įpročius: teikti pirmenybę šviežiems daug vitaminų ir mineralinių medžiagų turintiems produktams, o be to, reikia tinkamai prižiūrėti odą- suteikti galimybę jai gauti pakankamai deguonies. Tada galima patirti tikrą stebuklą. Oda visiškai pasikeis. Anksčiau atrodžiusi blausi, dėmėta, nuvargusi ji staiga suspindės grožiu, gaivumu ir taps elastinga. Todėl jūs neturėtumėte bijoti labai atidžiai apgalvoti savo mitybą, t. y. atsisakyti maisto produktų, kurie yra jūsų odos "priešai", ir pradėti valgyti tai, kas sveika.

 Odos priešai ir draugai

 Kartkartėmis pasmaguriauti anksčiau išvardintais maisto produktais tikrai ne nuodėmė-  tada jie nepakenks jūsų odai. Žinoma, jūs turėtumėte vengti vartoti nuolat ir vis tą patį maistą, nes antraip gali iškilti įvairių problemų, ir tikriausiai praslinks nemaža laiko, kol oda vėl atrodys gaivi ir sveika. Jūs galite padėti savo odai valgydami tokius maisto produktus, kurie turi daug naudingų medžiagų: vitaminų, mineralų ir mikroelementų. Jie suteikia odai gyvybingumo, elastingumo ir jaunatvišką išvaizdą. Įtraukdami šiuos maisto produktus į savo racioną, sudarykite įvairų ir išmoningą mitybos planą.

 Gamindami valgį atkreipkite dėmesį į sveikus maisto ruošimo metodus, kurie padeda išsaugoti kuo daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pirmenybę teikite ne labai gerai iškepusiems, o troškintiems ir virtiems patiekalams. Beje, ilgai virti nederėtų. Daržoves ir salotas, prieš ruošiant, reikia nuplauti tekančiu vandeniu ir susmulkinti- tik stambiai. Ilgai laikomų atvirame ore, mirkomų vandenyje ir šildomų daržovių labai greitai suyra daugelis maistingųjų medžiagų. Valgykite neskubėdami ir pasirūpinkite, kad prie stalo vyrautų rami, draugiška atmosfera- taip jūsų organizmas galės geriau pasisavinti maistą. Ypač daug dirbantys žmonės kasdien skuba ir dažnai to nepaiso.

 Maisto produktai, turintys įtakos odai

 Odos priešai

 • Mėsa ir dešra: kepta, apskrudusi mėsa, visų pirma kiauliena; riebi mėsa ir riebios dešros; rūkyti produktai (kumpis, lašiniai). • Rūkyta žuvis. • Kepant labai apskrudę valgiai (pavyzdžiui, kepti ant žarijų, virš atviros ugnies). • Druska ir prieskoniai: aštrūs ir labai sūrūs patiekalai.  • Maisto produktai, kuriuose yra dažų ir aromatinių medžiagų.  • Konservai.  • Riebūs arba daug cukraus turintys padažai ir prieskoniai, pavyzdžiui: aštrus pomidorų padažas, majonezas.  • Greitai paruošiamas maistas (mėsainiai. bulvių lazdelės).  • Rafinuotų miltų produktai.  • Daug cukraus turintys maisto produktai, pavyzdžiui: šokoladas, saldainiai, ledai, pyragaičiai.  • Labai saldūs gėrimai.  • Daug cheminių priedų turintys gėrimai ir patiekalai.

 Odos draugai

 • Daržovės, pavyzdžiui: artišokai, avokados, žiediniai kopūstai, brokoliai, žirniai, bukagalės morkos, bulvės, česnakai, burokėliai, salierai, svogūnai.  • Salotos, pavyzdžiui, žaliosios salotos (sultenės, gūžinės salotos, endivijų salotos, cikorija).  • Švieži žoliniai augalai, pavyzdžiui: petražolės, laiškinis česnakas, rozmari-nas, čiobreliai, bazilikas.  • Daigai, ūgliai.  • Vaisiai, pavyzdžiui: ananasai, obuoliai, abrikosai, bananai, žemuogės, mėlynės, avietės, gervuogės, kiviai, melionai, citrusiniai vaisiai.

 Kiti odos būklę gerinantys maisto produktai

 • Pienas ir pieno produktai. • Rupių miltų gaminiai. • Ryžiai su lukštais. • Riešutai, migdolai. • Šviežia žuvis. • Paukštiena (saikingai). • Liesa mėsa (saikingai). • Mineralinis vanduo ir žolelių arbatos.

 

Karščio, šalčio ir oro taršos poveikis odai

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Nuodugniais tyrimais įrodyta saulės spindulių žala odai. Saulės spinduliai gali pažeisti odos struktūrą. Pasekmės- per anksti atsirandančios raukšlės, odos tinimas, brinkimas bei rimtos ligos, tokios kaip odos vėžys.

Vasaros mėnesiais padidėjęs oro drėgnumas gali paskatinti odos riebalų liaukų veiklą, dėl to turintiems spuogų dar padaugėja rūpesčių. Padidėjęs prakaitavimas gali sudirginti odą- gausiau prakaituojančiose vietose ją gali peršėti.

Apsauga nuo saulės karščio

 • Geriausia apsauga nuo saulės - vengti saulės vonių ir apskritai mažiau būti saulės atokaitoje.

 • Tepkite odą, ypač veido, apsauginiu kremu, kurio SPF (saulės apsaugos faktorius) — mažiausiai 15. Rinkitės nuo saulės apsaugančias kasdienes odos priežiūros priemones- makiažo pagrindą, dieninį kremą, kad atskirai nereikėtų rūpintis, kaip apsaugoti odą nuo saulės.

 • Pridenkite kuo didesnį odos plotą: užsidėkite skrybėlę, dėvėkite lengvus, bet ilgarankovius drabužius, mūvėkite ilgas kelnes.

 • Atsigaivinkite drungnu vandeniu vonioje ar po dušu.

 Oro tarša

 Cigarečių dūmais ar automobilių išmetamosiomis dujomis užterštoje aplinkoje organizme padaugėja laisvųjų radikalų. Manoma, kad laisvieji radikalai kenkia odos ląstelėms pažeisdami kolageno ir elastino skaidulas ir dėl to spartina senėjimo procesą.

 Oro teršalai gali pažeisti natūralų odos drėgmės balansą. Oda išsausėja, užsikemša poros ir dėl to atsiranda spuogų.

 Apsauga nuo užteršto oro

 • Valgant ir geriant į organizmą patenkantys antioksidantai stabdo laisvųjų radikalų veiklą, todėl patartina į valgiaraštį įtraukti daug antioksidantų turinčių produktų.

 • Daugelyje odos priežiūros priemonių yra antioksidantų, tokių kaip vitaminai A, C ir E, tačiau kol kas nesutariama, ar jie tikrai įsiskverbia į odos ląsteles ir daro ilgalaikį teigiamą poveikį. Jei jūsų negąsdina papildomos išlaidos, galite išmėginti įvairias odos priežiūros priemones su šiais vitaminais- galbūt jums pavyks rasti itin tinkamų savo odai.

 • Prieš miegą nuvalykite nuo odos susikaupusius nešvarumus ir grimą.

Žiemos šalčiai

 Atšalus orams oda tampa jautresnė, ją žeidžia šaltis ir žvarbūs žiemos vėjai. Šaltu oru sulėtėja kraujotaka, o kartu-  ir medžiagų apykaita, taigi odos ląstelės gauna mažiau deguonies.

 Nuo šalto, vėjuoto, žvarbaus oro oda tampa sausesnė, šerpetoja, suskeldėja. Per šalčius odą dažnai traukia. Dėl dehidratacijos gali paūmėti odos ligos, pavyzdžiui, egzema. Dėl didelių temperatūros svyravimų, kai iš šiltų patalpų patenkama tiesiai į šaltį ir atvirkščiai, gali išsiplėsti veido kraujagyslės ar paūmėti rožinė. Nenorėdami šalti, žiemą patiriame įvairių problemų. Centrinis šildymas, sunkūs apklotai, elektrinės antklodės, sandariai uždaryti langai- visa tai sausina odą. Dėl to ji pradeda be laiko vysti, tampa papurtusi ir spuoguota, aplink akis atsiranda raukšlių.

 Odos apsauga nuo šalčio

 • Kuo mažiau prišildykite patalpas. Jei per šalta, geriau šiltai apsirenkite.

 • Palaikykite normalią šildomų patalpų oro drėgmę-  šalia radiatorių ar kitų šilumos šaltinių statykite indus su vandeniu arba įsigykite oro drėkintuvą.

 • Venkite elektrinių antklodžių ir kitų šildytuvų. Miegant su jais kūnas gali perkaisti.

 • Naktį palikite atvirą langą, kad įeitų gryno oro ir reguliariai dienos metu vėdinkite kambarius.

 • Vilkėkite vieną ant kito laisvus, neaptemptus drabužius. Smarkiai aptempti drabužiai gali sutrikdyti kraujotaką, o prigludę prie kūno audiniai dažnai erzina odą.

 • Žiemą reguliariai mankštinkitės, kad pagerėtų kraujo apytaka.

 • Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.

 • Vartokite kokybišką drėkinamąjį kremą, ypač eidami į lauką.

Mitybos ypatumai, kad oda būtų sveika

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Oda atspindi bendrą žmogaus sveikatos būklę. Kas patenka į organizmo vidų, puikiai rodo odos paviršius. Sveika, subalansuota mityba gerina odos, kaip ir kitų kūno organų, funkcionavimą. Jei maiste trūksta būtinų gyvybinių medžiagų, pablogėja odos aprūpinimas krauju ir deguonimi, susilpnėja atsparumas infekcijoms, lėčiau sveikstama nuo įvairių ligų, pasikeičia odos tekstūra ir net pigmentacija.

 Kuo maitintis, kad oda būtų sveika

 Odos skaistumą lemia labai įvairios maisto medžiagos- sunku išskirti kurią nors vieną jų grupę. Vitaminai ir mineralinės medžiagos palaiko odos sveikatą, kuriai labai svarbi subalansuota mityba. Kita vertus, organizmas turi pakankamai gauti tam tikrų būtinų komponentų.

 Vanduo- būtiniausia valgiaraščio dalis. Jis padeda maitinti odą, drėkina ją iš vidaus, pasalina ląstelių veiklos produktus. Nepakankamai geriant vandens, gresia dehidratacija. Rekomenduojama kasdien išgerti šešias-aštuonias stiklines vandens. Jei dažnai mankštinatės, geriate daug kavos, arbatos ar alkoholio (jie veikia kaip diuretikai - skatina šlapimo išsiskyrimą), vandens reikia gerti dar daugiau, kad organizmas gautų optimalų skysčių kiekį.

 Antioksidantai, pavyzdžiui, vitaminai A, C ir E, turi lemiamos įtakos sveikatai. Antioksidantai akivaizdžiai stabdo odos senėjimą- ir natūralų, ir pirmalaikį. Jie padeda apsaugoti odą nuo žalingo laisvųjų radikalų-kenksmingų dalelių, tvyrančių užterštame ore, prirūkytose patalpose, išsiskiriančių organizme per medžiagų apykaitos procesą, - taip pat nuo ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Norėdami pakankamai suvartoti antioksidantų, įtraukite į savo valgiaraštį kuo daugiau vaisių ir daržovių.

 Maisto medžiagos Nauda odai Maisto medžiagų šaltiniai

Vitaminas A

Skatina audinių atsinaujinimą, apsaugo nuo infekcijų. Dėl ilgalaikio šio vitamino trūkumo oda tampa nelygi, šiurkšti ir šerpetota.

Kepenys, pupelės, kiaušinių tryniai, pieno produktai, morkos, špinatai, brokoliai, abrikosai, persikai.

Beta karotinas

Šis antioksidantas apsaugo odą nuo kenksmingo saulės poveikio. Užkerta kelią per ankstyvam senėjimui.

Ryškiaspalviai vaisiai ir daržovės, tokie kaip morkos, pomidorai, melionai, špinatai ir kiti žalumynai.

Vitaminas C

Būtinas kolageno formavimuisi ir palaikymui, kad oda būtų stangri. Skatina žaizdų gijimą. Šis antioksidantas saugo nuo ultravioletinių spindulių ir pirmalaikio senėjimo.

Citrusiniai vaisiai, gūžiniai ir Briuselio kopūstai, ryškiaspalviai vaisiai ir daržovės -melionai, pomidorai, uogos.

Vitaminas E

Antioksidantas, stabdantis senėjimą ir neutralizuojantis laisvųjų radikalų poveikį. Taip pat padeda odai atgauti prarastą drėgmę.

Aliejingi produktai, tokie kaip kviečių grūdų gemalai, augalinis aliejus, avokados ir riešutai.

Cinkas

Padeda normaliai funkcionuoti riebalų liaukoms. Kartu su vitaminu A skatina kolageno ir elastino gaminimąsi.

Aliejingi produktai, tokie kaip kviečių grūdų gemalai, augalinis aliejus, avokados ir riešutai.

 Mityba ir odos būklė

 Tai, ką valgome, gali sukelti arba paskatinti odos negalavimus. Jei esate alergiški ar jautrūs tam tikriems maisto produktams, jų užvalgius gali išberti, prasidėti dilgėlinė (odos niežėjimas, pūkšlinis bėrimas). Nustatyti, kokios medžiagos erzina odą, prireikia nemažai pastangų ir laiko, be to, būtina vadovautis savo gydytojo ar dermatologo nurodymais. Ilgai buvo manoma, kad tam tikri maisto produktai skatina spuogų susidarymą ir sukelia aknę. Paaiškėjo, kad tai netiesa, nors subalansuota mityba padeda išsaugoti sveiką odą, taigi ir išvengti spuogų.

Kenksmingų aplinkos medžiagų poveikis odai

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Kasdien mūsų organizmas patiria nesuskaičiuojamos daugybės kenksmingų medžiagų poveikį. Jos veikia kūną tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Tai gali būti tam tikros skalbimo priemonių sudėtinės dalys, dirginančios odą skalbiant, arba išmetamos automobilių dujos ir gamyklų teršalai, patenkantys į organizmą valgant arba kvėpuojant. Oda-  ypač jautrus organas, todėl reaguoja pirmiausia. Ji nebeatrodo gaivi ir švari, praranda elastingumą, ima berti, poros išsiplečia, oda parausta.

  Kaip tai atsitinka? Teršalai iš aplinkos ir maisto įsiveržia į sudėtingus organizmo medžiagų apykaitos procesus, pavyzdžiui, blokuoja energijos turinčias molekules, blogina odos aprūpinimą krauju ir netgi sukelia priešlaikinį ląstelių žuvimą. Čia svarbų vaidmenį vaidina vadinamieji laisvieji radikalai. Tai ypač pavojingos molekulės, kurių daugiau atsiranda veikiant kenksmingiems faktoriams.

Kenksmingos medžiagos, gaunamos su maistu

 Ir su maistu bei geriamuoju vandeniu šiandien mūsų organizmas gauna daugiau kenksmingų medžiagų negu prieš porą šimtmečių. Anksčiau būdavo valgomas natūralus maistas, kiek įmanoma vartojami vietiniai žemės ūkio produktai, o šiais laikais valgoma gausybė egzotiško importinio maisto arba perkami pusfabrikačiai. Tokia maisto produktų apyvarta ir tendencija rinktis šaldytą bei konservuotą maistą lemia labai sudėtingą kai kurių produktų perdirbimą. Maistą reikia paruošti ilgam transportavimui, užkirsti kelią ligų sukėlėjams, kenkėjams; į jį pridedama aromatinių, dažančių, skonį sustiprinančių medžiagų. Be to, svarbų vaidmenį vaidina ir gana didelis vandenų bei dirvožemio užterštumas tokiomis kenksmingomis medžiagomis, kaip sunkieji metalai ir pesticidai. Nors Europoje kovos su kenkėjais priemones griežtai reguliuoja įstatyminiai potvarkiai, tačiau vis dėlto vartotojai niekada negali būti tikri, kad jų laikomasi. Iš užsienio vežami produktai dažnai būna daugiau chemiškai apdoroti, kadangi tenykščiai reikalavimai neatitinka Europos Sąjungoje arba Lietuvoje galiojančių normų.

  Nuo su maistu į organizmą patenkančių nuodingų medžiagų gausos kenčia ir mūsų oda. Pirmiausia tai rodo dažnai pasitaikančios alergijos. Tačiau netgi tada, kai nebūna jokių alerginių reakcijų, kenksmingosios medžiagos visada padaro odai žalos- tada, kai organizmas bando šių medžiagų atsikratyti,- mat labai daug jų išskiriama būtent per odą.

 Skalbimo priemonių likučiai

 Skalbikliai ir skalavimo priemonės turi daugybę cheminių medžiagų, pavyzdžiui, ploviklių, kvapiųjų medžiagų, baliklių. Problematiška tai, kad šios medžiagos ilgai išlieka audinyje ir taip nuolat liečia kūną. Dėl to oda sausėja, susilpnėja jos atsparumas. Šios medžiagos gali sukelti netgi alergiją.

  Psichosocialinis stresas

 Nuotaika daro didelę ir tiesioginę įtaką odos išvaizdai. "Oda yra sielos veidrodis",— sako žinoma patarlė, tikrai puikiai apibudindama šią sąsają. Tačiau šis ryšys yra vienakryptis, ir atvirkštinės išvados,— pavyzdžiui, kad kas nors, turįs  nešvarią odą ar odos sutrikimų, esą turi dėmių ir sieloje,- padaryti negalima. Tokios ir panašios išvados, aišku, yra gryni, niekuo nepagrįsti prietarai.

 Odos nešvarumų priežastis- be kitų priežasčių-  dažnai būna dvasinės problemos, dvasinės pusiausvyros praradimas. Į žmogaus psichikos būklę oda reaguoja ypač jautriai. Liūdint oda atrodo gan blyški ir matinė, o kai žmogui per didelis darbo krūvis sukelia stresą, odą išmuša raudonos dėmės ir ima karštligiškai blizgėti akys. Tačiau visi esame pastebėję, kad itin laimingų, pasižyminčių dvasine pusiausvyra žmonių oda dažniausiai jiems nekelia jokių rūpesčių — ji tiesiog švyti.

  Emocijų kaita

 Oda atspindi ne tik pagrindines psichikos būsenas. Ji nepaprastai greitai reaguoja ir tada, kai psichika patiria net trumpalaikį dirginimą. Todėl nuraustama iš džiaugsmo ar gėdos, o išblykštama patyrus siaubą. Oda nesugeba meluoti- nė vienas kitas organas taip stipriai nepriklauso nuo psichikos, kaip ji. Kiekvieną stresinę situaciją oda reaguoja labai mažais įtempimo pokyčiais- juos galima išmatuoti.

 Dažniausiai stresinės situacijos kyla dėl pernelyg didelių profesinių ir asmeninių sunkumų. Kivirčas su partneriu, vaiko liga, skyrybos, artimųjų mirtys, piniginiai rūpesčiai, per dideli reikalavimai darbovietėje ir nesantaika su kolegomis,- šių problemų kada nors gali turėti kiekvienas iš mūsų. Kai mintys dėl šių problemų neduoda ramybės ir naktimis, psichika patiria didelę įtampą.


 Psichikos ir odos tarpusavio ryšys

 Tačiau kaipgi galima paaiškinti tai, kad oda atsispindi dvasinius sunkumus? Psichikos ir odos tarpusavio sąveikos priežastis yra nervai. Nervų sistema susideda iš kelių dalių. Skiriama centrinė, periferinė (pavaldi sąmonei) ir vegetacinė (sąmonės nevaldoma) nervų sistema. Periferinei nervų sistemai priklauso dviejų rūšių nervai, glaudžiai sąveikaujantys tarpusavyje ir papildantys vieni kitų funkcijas. Vieni jų yra motoriniai nervai. Jie perduoda judėjimo impulsą į raumenis. Tai mes galime sąmoningai kontroliuoti, šie nervai priklauso nuo mūsų valios. Pavyzdžiui, kai norime įtraukti pilvą, šis noras motoriniais nervais perduodamas tam tikroms raumenų grupėms. Kitos rūšies nervai vadinami jutiminiais. Iš pavadinimo suprantame, kad šie nervai susiję su jautrumu, taigi- pojūčiais. Jie siunčia į galvos smegenis pranešimus apie šaltį, karštį, skausmą, drėgmę ir lytėjimą. Pavyzdžiui, jeigu prisiliesite prie įkaitusio lygintuvo, jutiminiai nervai šį dirginimą tučtuojau perduos į galvos smegenis, ir jos tuojau pat reaguos. Taigi motoriniai ir jutiminiai nervai nuolatos sąveikauja — vieni siunčia pranešimus, o kiti reaguoja į juos.

 Sudėtingi valdymo procesai

 Vegetacinė nervų sistema valdo visas nesąmoningas organizmo funkcijas. Nuo jos priklauso tokių organų, kaip širdis, inkstai, skrandis, plaukai, liaukos ir kt., veikla. Vegetacinė nervų sistema reguliuoja kraujo spaudimą, prakaitavimą. Visa tai nepavaldų mūsų valiai. Pavyzdžiui, mes negalime priversti savo skrandžio padaryti pertrauką ir kol kas nevirškinti. Mes neturime jokios įtakos inkstų darbui. Nuo mūsų valios nepriklausančią nervų sistemos veiklą sąlygoja du nervų kamienai: simpatinis ir parasimpatinis. Paprastumo dėlei juos galima palyginti su akceleratoriaus ir stabdžių pedalais. Pavyzdžiui, jei sudirginama simpatinė vegetacinės nervų sistemos dalis, širdis ima plakti greičiau; ji plaka lėčiau, kai ima veikti parasimpatinė.

 Normaliai abu šie kamienai glaudžiai "bendradarbiauja", pagal poreikius slopindami arba aktyvindami organizmo funkcijas. Tačiau šių, vienas kitą papildančių, nervų kamienų veiklą gali suardyti išorinis dirginimas, visų pirma psichosocialinis stresas. Dėl to vegetacinė nervų sistema sklandžiai dirbti nebegali. To pasekmė gali būti tam tikrų organų hiperfunkcija arba hipofunkcija, pavyzdžiui, per didelis kraujo spaudimas, žarnyno negalavimai ir pan.

 Regimos pasekmės

 Dėl vegetacinių sutrikimų kinta ir odos tipas. Gali ne tik atsirasti trumpalaikių pokyčių, bet ir pakisti jos išvaizda. Taip kadaise buvusi sausoka oda gali tapti jautri, linkusi į alergijas. Kitu atveju normali oda tampa labai sausa, vietomis netgi pleiskanoja. Būna ir taip, kad psichosocialinis stresas odos riebalų liaukas priverčia dirbti per daug intensyviai, ir todėl atsiranda inkštirų. Galimi įvairūs variantai.

Psichosocialinis stresas ir odos ligos

 Psichosocialinis stresas gali būti odos ligų pradžia. Be vegetacinės nervų sistemos sutrikimų čia turi įtakos ir imuninė sistema. Įrodyta, kad organizmo apsauga streso metu veikia kitaip negu normaliomis sąlygomis. Tada gaminama mažiau gynybinių ląstelių, imuninė sistema reaguoja lėčiau. Taigi ligų sukėlėjams veikti lengviau. Tai reiškia, kad gali išsivystyti odos uždegimai ar plisti grybeliai. Ypač neigiamas psichosocialinio streso poveikis gali pasireikšti jau esant odos sutrikimams ar ligoms.

Pokategorės

Puslapis 4 iš 4