Odos priežiūra

Kaip sustabdyti odos senėjimą

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Kodėl žmonės sensta? Ar tai neišvengiamas procesas, o gal užuot nuolankiai pasidavus senėjimui galima paskelbti Jam protestą? Iš tikrųjų Jūs galite mesti iššūkį laikui ir net sulaukę 50 metų turėti šviesias, spindinčias akis, puikią sveikatą ir gražų kūną. Garsioji Coco Chanel kartą pasakė: „Gamta tau veidą suteikia su laukus dvidešimties metų. Trisdešimties JĮ jau būna suformavęs gyvenimas. Ir tik nuo tavęs priklauso, kokio veido užsitarnausi sulaukusi penkiasdešimties".

Kodėl sensta oda?

 Yra kelios senėjimo priežastys. Pirmoji- natūralus odos senėjimas. Odos ląstelės pradeda senti sulaukus 25 metų. Todėl oda palaipsniui praranda tamprumą, stangrumą, suplonėja jos poodinis riebalinis audinys, mažėja elastinių ir kolageninių skaidulų, silpnėja raumenys ir oda išsitempia, suglemba. Didelę įtaką odai daro persirgtos ligos (infekcinės, imuninės, ginekologinės, virškinamojo trakto).

 Antroji priežastis- neigiami aplinkos faktoriai: gatvės dulkės, cigarečių dūmai, automobilių išmetamosios dujos, kava, alkoholis, saulės spinduliai. Visa tai skatina odos ląstelėse aktyviųjų deguonies radikalų atsiradimą, kurie ardo dermoje esančias kalogeno ir elastino skaidulas.

 Trečioji priežastis- vidinės būsenos, emocijų atspindys odoje. Raukšlių greičiau atsiranda nervingiems, piktiems, kerštingiems, nepatenkintiems gyvenimu ir savimi žmonėms. Ketvirtoji- nesubalansuota mityba ir mažas fizinis aktyvumas. Anot Polio Brego, sveikatos šaltinis- geras, grynas kraujas, kurį lemia natūralus maistas, švarus vanduo ir tyras oras.

 Pirmieji senstančios odos požymiai

 Oda, žalojančių veiksnių veikiama, tampa sausa, šiurkšti, nelygi, atsirandam smulkių raukšlelių, o laikui bėgant ir gilesnių raukšlių, sumažėja jos elastingumas, veidas lyg „nukrenta" žemyn. Išryškėja išsiplėtę kapiliarai, pigmentinės dėmės. Prasidėjus odos struktūros irimui, oda papilkėja ir praranda blizgesį.

 Ar įmanoma sustabdyti laiką?

 Pirmiausia reikia išmokti mylėti savo kūną ir stengtis, kad jis būtų gražus. Tik mylėdamos save ir taip stiprindamos pasitikėjimą savimi, pradėsite keistis į gerąją pusę. Pajusite, kad stipriau už gamtą jūsų kūną keičia jo priežiūra ir puoselėjimas. Tad patariama laikytis šių auksinių taisyklių:

 ♦ Rūpinkitės kūnu, maitinkitės sveiku maistu ir gerkite tyrą vandenį (kasdien reikia išgerti 2-3 litrus skysčių). Valgykite maisto, kuriame daug vitamino A (morkų, kukurūzų, špinatų), C (paprikos, kivių) ir E (rupių miltų produktų, daigintų kviečių aliejaus) turinčių maisto produktų.

 ♦ Stenkitės giliai kvėpuoti- teigiama deguonies energija nugalės neigiamus streso padarinius ląstelėse.

 ♦ Daugiau judėkite: šokite, vaikščiokite, bėgiokite, žaiskite. Nepamirškite rąžytis!

 ♦ Dažniau pasilepinkite vonioje su kvapiaisiais eteriniais aliejais (levandos, ramunėlių, sandalmedžio, čiobrelių, melisos ar miško žolelių).

 ♦ Kūno odą patepkite drėkinamuoju pieneliu ar natūraliais aliejais. Raukšles lygina alijošiaus, jojobos, ramunėlių, levandos veikliosios medžiagos su vitaminu A ir E.

 ♦ Ypač anksti atsiranda raukšlių kaktoje. Vakarais, kai žiūrite televizorių ar tvarkotės namie, paimkite kaktos dydžio audeklo gabalėlį, sutepkite jį storu maitinamojo kremo sluoksniu ir išlyginę raukšles prispauskite prie kaktos. Galvą apriškite elastiniu bintu ir taip pabūkite 15-20 minučių. Kartokite šią procedūrą kasdien, kol pamatysite, kad raukšlių nebeatsiranda. Kartu treniruojami mimikos raumenys- pavyksta išvengti žalingo įpročio raukyti kaktą.

 ♦ Veido odą jaunina ir gaivina mumijaus kaukė. Mumijus turi mikroelementų, amino rūgščių, dervų, vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų. Ištirpinkite 1 g mumįjaus pusėje stiklinės virinto vandens. Šiame tirpale sudrėkinusios pavilgą dėkite jį ant veido ir palaikykite 2 minutes. Po to patepkite veido odą maitinamuoju kremu, kuris palaiko paviršinių odos sluoksnių drėgmę.

 ♦ Rinkitės tirštesnį kremą, nes jame riebalų daugiau nei vandens. Toks kremas išlaikys daugiau drėgmės.

 ♦ Be reikalo nesijaudinkite. Kritiniais momentais blaiviai vertinkite situaciją. Kiekvienu atveju raskite ką nors teigiamo. Yra net minčių pratimai, kurie gali sulėtinti senėjimo procesą.

 ♦ Dažniau kartokite sau: "AŠ visada jauna", "Aš- žavi!". Pažvelgusios į save veidrodyje suraskite bent 10 veido ir kūno vietų, kurios jums labai patinka.

 Ir daugiau šypsokitės! Juk nėra nė vieno negražaus besišypsančio veido.

Kokiu vandeniu praustis

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Vanduo, kurio sudėtyje yra daug kalcio, magnio druskų, tai yra kietas vanduo, kenkia ne tik veidui, bet ir rankų odai. Ilgai naudojant kietą vandenį, sausa, plona ir jautri veido oda dar sausėja, tampa grubi, pradeda luptis, dažnai prasideda uždegimas. Kietą vandenį galima suminkštinti, jį virinant. Be to, yra ir kitų būdų-į 1 l vandens įdėti vieną iš trijų priemonių: 1/4 arbat. šaukštelio geriamosios sodos; 1/2 arbat. šaukštelio boro rūgšties, 1 valg. šaukštą glicerino (riebiai odai).

 

 Geriausiai naudoti minkštą vandenį.

Kai odos jautrumas vandeniui padidėjęs, reikia naudoti virintą vandenį, per pusę sumaišytą su pienu (24-25°C).

Kai yra odos uždegimas arba ji suerzinta ir lupasi, vandens geriau nenaudoti, ypač rytais, prieš einant į lauką. Vakarais patartina odą valyti augaliniu aliejumi, kuris po 15 min. nuplaunamas stipria arbata.

Rytą, 30- 40 min. prieš einant į lauką rekomenduojama odą atgaivinti grynu emulsiniu arba riebiu kremu. Toks būdas grąžina jautriai odai elastingumą. Be abejo, būtina atsižvelgti į individualius odos ypatumus.

Prausiant veidą, labai svarbu vandens temperatūra. Praustis reikia kambario temperatūros vandeniu (18-20°C). Kambario temperatūros vandeniu gali praustis kiekviena moteris nepriklausomai nuo amžiaus ir odos savybių. Toks vanduo ypač malonus odai, ir net ilgas prausimasis nesukelia nemalonaus atšalimo jausmo, o tai būna prausiantis šaltu vandeniu. Kambario temperatūros vanduo trumpai sutraukia kraujo indus, bet po to jie ilgam išsiplečia. Kraujas patenka į odą, tai gerina jos maitinimą.

Nerekomenduojama rytais praustis prieš pat išeinant į lauką, oda gali nusausėti. Patartina kartais praustis kaitaliojant šiltą ir vėsų vandenį. Greitas temperatūros keitimas teigiamai veikia kraujo apytaką, odos nervų galūnes ir yra savotiška kraujo indų gimnastika, skatinanti gerą odos maitinimą. Kuo tampresnė oda ir kuo giliau yra kraujo indai, tuo dažniau galima praustis skirtingos temperatūros vandeniu. Procedūra baigiama kambario temperatūros, vėsiu ar šaltu vandeniu.

Taigi protingiausia - praustis kambario temperatūros, minkštu (lietaus ar sniego) arba suminkštintu (virintu arba su soda) vandeniu.

Šalto vandens poveikis veido odai

Nuolat, ryte ir vakare, prausiantis šaltu vandeniu veido oda tampa pirmiausia blyški, po to sausa, vystanti ir, pagaliau, raukšlėta. Moterys dažnai tai pastebi pavėluotai. Juk veidą ir taip visą laiką veikia išorinė aplinka ir jos kontrastai. Šaltas vanduo grūdina kūną ir visą organizmą, bet praustis veidą yra kenksminga, oda anksti pasensta.

Šaltas vanduo, net be muilo, stabdo sausos odos riebalų išskyrimą. Oda, linkusi į sausumą, neišlaiko ilgo prausimo šaltu vandeniu ir pradeda pleiskanoti.

Šaltu metų laiku, rytais, prieš einant į lauką, veidą galima atgaivinti kambario temperatūros vandeniu. Veidas ir kaklas prausiamas ir tepamas riebiu kremu 40 min. prieš einant į lauką (drėgmės ir kremo perteklius pasalinamas nuo veido). Šiltu metų laiku šaltas vanduo (galima įdėti ledo gabaliuką) rytais atgaivina ir stiprina bet kokią odą, nes nusiprausus ir veikiant šiltam orui staigiai padidėja kraujo apykaita. Praustis šaltu vandeniu vakare prieš miegą nerekomenduojama, nes gali sutrikti miegas. Rytais geriau praustis ir kontrastiniu vandeniu.


Vandens poveikis veido odai

Žinoma, kad vanduo šiek tiek nuriebina ir sausina odą. Šis poveikis sustiprėja, prausiant veido odą karštu vandeniu (36-38°C). Atrodytų, kad riebią odą reikia prausti karštu vandeniu (ir dar su muilu), nes oda gerai nuvaloma, nuo jos paviršiaus nuplaunami riebalai ir dulkių dalelės.

Tačiau kiekvieną dieną prausiantis karštu vandeniu, išsiplečia paviršiniai kraujo indai, sulėtėja apytaka ir dėl to parausta nosies, skruosto oda. Be to, šiltas vanduo silpnina odos paviršiaus raumenis, oda vysta ir raukšlėjasi. Karšias vanduo ne tik mechaniškai nuplauna purvą, bet ir išplečia poras, sumažina odos pasipriešinimą. Todėl bet kokio tipo odai užtenka karią per savaitę vakare nuprausti veidą karštu vandeniu, po to būtinai apšlakstant šaltu vandeniu.

Riebią odą gerai veikia specialus vakarinis prausimas. Vanduo turi būti virintas šiltas (ne daugiau kaip 30°C), o muilas neutralus. Tinka muilo kremas. Nusiprausus, veidas apšlakstomas parūgštintu ar pasūdytu saitu arba kambario temperatūros vandeniu. Prausiantis galima kaitalioti keletą kartų šiltą vandenį su vėsiu, pradedant ir baigiant šią procedūrą visada vėsiu vandeniu.

Jei oda labai riebi, grubi, poringa, tai kontrastinis prausimasis prailginamas, naudojant daugiau vėsaus vandens, bet tai daroma palaipsniui, kad odai būtų malonu. Tai ne tik valo, bet ir gydo odą. Taip prausiamasi 10-15 dienų, geriausiai ryte arba pusantros dvi valandos iki miego.

Jei veido odos kapiliarai išsiplėtę, karstu vandeniu nesiprausiama. Kontrastiniu vandeniu tada irgi nesiprausiama. Nuolat naudoti tiek karštą, tiek šaltą vandenį odai kenkia. Riebią odą karštu vandeniu galima prausti kartą per savaitę ne daugiau kaip 1-2 mėnesius. Po to vietoj karšto rekomenduojamas šiltas vanduo (ne daugiau kaip 30°C), prausimąsi baigiant vėsiu vandeniu.

Vakarinis prausimasis vėsiu vandeniu ramina nervų sistemą, silpnina odos raumenų įtempimą, gerai paruošia organizmą miegui, tačiau būtina neužmiršti, kad ilgai naudoti šiltą vandenį nerekomenduojama, o sausai odai netgi kenksminga.

Kaip apsaugoti veidą nuo pavasario saulės

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

 Žmogaus sąmonėje saulė dažniausiai siejama su paties gyvenimo sąvoka. Iš tiesų, veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, gerėja kraujo sudėtis (daugėja hemoglobino), sustiprėja organizmo apsauginės funkcijos ir imunitetas, pagerėja nervų sistemos ir vidaus sekrecijos liaukų (skydliaukės, antinksčių, lytinių liaukų) veikla, greitėja medžiagų apykaita, kraujotaka. Nuo saulės spindulių žūva daugelis odos paviršiuje esančių mikroorganizmų, suaktyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, padidėja odos pigmentacija.

Suglebusi, anemiška oda atsigauna, pasidaro stangri, lygi, elastinga, atsparesnė išorės dirgikliams. mTačiau pastaraisiais dešimtmečiais saulė tampa vis aktyvesnė, o dėl suplonėjusio ozono sluoksnio žmonės vis dažniau suserga piktybinėmis odos ligomis.

  Saulės šviesa skirstoma pagal spindulių ilgį. Jie būna kelių rūšių. UVC spinduliai yra 200-280 mm ilgio. Juos beveik visiškai atspindi raginis epidermio sluoksnis, todėl jie beveik neveikia odos.

 UVB spinduliai (280-320 mm) daugiausia veikia epidermį, skatina melanino gamybą, kuris apsaugo odą nuo kenksmingo saulės poveikio. UVB spinduliai taip pat skatina odos įdegį, nudegimą bei vėžines odos ligas ir keratozes. UVB spinduliai aktyviausi pavasarį ir vasarą.

UVA spinduliai (320-400 mm) giliai prasiskverbia į dermą, bet beveik nesukelia odos paraudimo, palaiko įdegimą,tačiau taip pat gali skatinti vėžinių odos ligų bei raudonosios vilkligės vystymąsi, senėjimą. UVA spinduliai veikia odą ištisus metus.

 Matomoji šviesa ir infraraudonieji spinduliai odos pakitimų nesukelia, tačiau gali ją įjautrinti ir sustiprinti UVA ir UVB spindulių žalingą poveikį.

 Oda sensta nuo saulės spindulių.

 Oda sugeria saulės spindulius, tačiau kartu su jais odą veikia žalingi veiksniai. Kuo daugiau kaitinamės saulėje, tuo greičiau oda sensta. Įdegimas - tai tarsi apsauginė plėvelė, kuria oda stengiasi apsaugoti save ir vidaus organus nuo per didelio apšvitinimo saulės spinduliais. Odoje esantis melaninas ir kiti baltymai sugeria ultravioletinius saulės spindulius. Tačiau kiekkvieno žmogaus oda saulės spinduliams jautri nevienodai.

 Saulės spinduliai pavojingiausi jautriai odai

 Centrinės Europos gyventojams būdinga keturių tipų oda. Tipai skirstomi,pagal tai, kaip jautriai oda reaguoja į saulės spindulius. Jautriausia saulei yra jauna oda. Stiprus įdegimas pavojingiausias vaikams ir jaunuoliams iki 20 metų, nes žaloja regeneracinius ląstelių mechanizmus. Tyrimų rezultatai rodo, kad per stiprus įdegimas vaikystėje 20 kartų padidina riziką susirgti odos vėžiu. Todėl maži vaikai neturėtų būti saulėje be apsaugos priemonių. Vyresniems žmonėms per didelis kaitinimasis saulėje padidina riziką susirgti raudonąja vilklige, keratozėmis ir pigmentinėmis dėmėmis.

 Saikingas kaitinimasis saulėje yra naudingas

 Laikantis tam tikrų apsaugos taisyklių, galima mėgautis saulės spinduliais ir turėti iš to naudos.

 Lietuvoje apsauginiais kremais nuo saulės patartina naudotis nuo balandžio pradžios iki rugsėjo mėnesio pabaigos. Kadangi šie kremai turi saulės apsaugos faktorių (SPF), tai žmonės, naudodami kremą ilgiau gali būti saulėje. Pavyzdžiui, I odos tipo žmonės, išsitepę odą apsauginiu kremu SPF 10, drąsiai gali būti saulėje mažiausiai 20 min.(2x10). Kuo didesnis SPF skaičius, tuo silpniau įdegame pirmą kartą, tačiau tolygiau ir rudumas išlieka ilgiau. Priemones su SPF reikia naudoti 15- 20 min. prieš išeinant į lauką.

  Odos tipų jautrumo saulei lentelė  
 Požymiai    Odos tipas
 
I II III IV
 Odos spalva Labai šviesi Šviesi Šviesi, įrudusi Įrudusi, alyvinė
 Strazdanos Daug Nedaug, retos Nėra Nėra
 Plaukų spalva Rusvi Šviesiai rusvi, kaštoniniai  tamsiai rusvi, kaštoniniai  tamsiai rudi
 Akių spalva Žalia Pilka, mėlyna, žalia  Pilka, rusva  Tamsi
 Įdegimas Nėra Beveik nėra Vidutinis  Labai geras
 Nudegimas Momentinis Dažnas, greitas, skausmingas Retas  Beveik nėra
 Įdegimo riba  5 -10 min. 10- 20 min. 20- 30 min.  30- 45 min

  Kaip prižiūrėti odą

 Pasikaitinus saulėje, vakare veido odą reikia kruopščiai nuvalyti pieneliu ir patepti drėkinamuoju kremu, kuriame yra aktyviųjų komponentų: alavijo ekstrakto, dautoino, erškėtrožių ir morkų sėklų aliejų.

 Odą galima palaipsniui pripratinti prie saulės spindulių soliariume. Rekomenduojama lankyti soliariumą ne dažniau kaip kas antrą dieną ir ne daugiau kaip 6 kartus iš eilės. Po to reikia padaryti pertrauką: vyresniems žmonėms- 2 mėnesius, jauniems- 1 mėnesį.

 Pavasarį ir vasarą būtina nešioti akinius nuo saulės ir galvos apdangalą. Taip pat rekomenduojama daugiau vartoti vitaminų A, E, C, kurie veikia kaip antioksidantai- padeda pašalinti agresyvias molekulių daleles. 

Mėgaukitės pavasario saulės spindulių šiluma ir šviesa nežalodamos savo sveikatos.

 

Rankų priežiūra

Narių vertinimas: 2 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Rankas labiau negu kitas kūno dalis veikia aplinkos dirgikliai: drėgmė, chemikalai, temperatūros pokyčiai ir kt. Rankų forma ir dydis dažniausiai pasako, kuo žmogus dirba. Fiziškai dirbant rankomis, jos ilgainiui pasidaro stambesnės, gyslotos. Žmonių, kurie dirba protinį darbą, delnai siauri, pirštai plonesni, oda šviesi.

Rankos - judriausia mūsų kūno dalis. Jomis dirbame įvairius darbus, išreiškiame gestus ir kt. Tačiau jos yra ir ta vieta, kurią bene labiausiai reikia prižiūrėti, nes, veikiant aplinkos nešvarumams, jos gali pernešti ligas sukeliančių mikroorganizmų. Žmonės, kurie rankų priežiūrai naudoja pigiausią muilą, esą jis "tik rankoms",- daro blogai. Juk jos dažniau plaunamos, daugiau žalojamos, todėl naudoti reikėtų švelnų ir gerą muilą. Šepetėliai rankoms plauti neturėtų būti kieti, kad nepažeistume nagų odelės.

Dirbant nešvarius darbus, naudokite gumines pirštines. Prieš jas užsimaunant, rankas kruopščiai nuplaukite, nušluostykite ir pabarstykite talku. Baigus darbą, pirštinės iš abiejų pusių išplaunamos ir pabarstomos talku. Rankas nuplaukite šiltu vandeniu, patepkite specialiu kremu arba tokiu, kurį turite. Norint apsaugoti rankas nuo vandens, druskų, rūgščių bei šarmų poveikio, naudokite apsauginius kremus, pastas, tepalus. Kremu tepkite rankas po kiekvieno plovimo.

Pavargusioms nuo fizinio darbo, stingstančioms per sąnarius rankoms patartina nors 3- 5 minutes kasdien daryti rankų gimnastiką. Rekomenduotini šie pratimai:

1. Sugniaužkite pirštus į kumštį ir atgniaužkite.

2. Imituokite grojimą pianinu.

3. Pirštais stuksenkite į stalą, paskui į sieną.

4. Pakėlę į viršų, plaštakomis darykite švytuoklinius judesius. Kartokite 3-5 kartus.

5. Lėtai lenkite plaštaką, kol ištiesti pirštai susilenkia ir priešingai. Kartokite 3-5 kartus.

6. Kiek tik galite, atlenkite plaštaką, stipriai ištieskite rankas, tarytum stengtumėtės delnais pasiekti sieną. Kartokite 3 kartus. Prieš ir po gimnastikos rankas pakelkite ir plaštakomis sukite ratukus.

Jeigu rankų oda paraudusi, kas vakarą prieš miegą 2- 3 min. laikykite rankas tai šilto, tai šalto vandens vonelėse (galima įberti šaukštelį sausų garstyčių). Pradedama procedūra karštu, baigiama - šaltu vandeniu. Šitaip daryti reikia 10-15 minučių. Jei oda šerpetoja, džiūsta, rankas galite patepti namie pasigamintu kremu: paimkite po 1 šaukštą ramunėlių, medetkos, lakišiaus, gysločio bei takažolės vaistažolių ir užpilkite stikline vandens. Laikykite 8 valandas uždengtame emaliuotame inde, po to perkoškite. Paimkite 50 g sviesto (žąsų arba kiaulės taukų) kruopščiai išmaišykite, įdėkite šaukštelį medaus ir įpilkite tiek pat vaistažolių nuoviro. Nuo daržovių ar uogų parudusias rankas 10 minučių palaikykite karšto (actu parūgštinto) vandens vonelėje. Rankos bus baltesnės, jei įtrinsite šilta bulvių koše, sumaišyta su pienu.

Kaip valyti veidą

Narių vertinimas: 4 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė neaktyvi

„Šiandien aš visai nesidažiau, reikia nusiprausti vandeniu", - taip mano 75% moterų, nors puikiai suvokia odos priežiūros metodų svarbą. Tik kas ketvirta 14- 50 metų moteris reguliariai vartoja veido valymo pre­paratus.

 Tačiau nuo mūsų odos reikia nuvalyti ne tik makiažą. Ant jos nusėda dulkės ir oro teršalų dalelės, išsiskiria prakaitas ir riebalai. Be to, valant pašalina­mos negyvos epidermio raginio sluoksnio ląstelės ir skatinamas regenera­cijos procesas.

Taigi vien tik vandens nepakanka. Juo galima tik nusiprausti, bet neįma­noma nuo odos pašalinti nešvarių riebalų dalelių.

Vanduo ir muilas gerai nuplauna odą. Tačiau įvairūs muilai pažeidžia natūralią rūgščiąją odos mantiją, nes jie yra stipriai šarminiai ir padidina odos pH rodiklį daugiau kaip 8. Apsauginė mantija po tam tikro laiko vėl atsistato, bet iki tol oda būna nesaugi ir per ją gali prasiskverbti ligų sukėlėjai. Taip atsiranda sausos dėmės, šerpetos ir net egzema.

Taigi nereikėtų veido odos valymui vartoti muilą. Arba muilo sudėtyje turėtų būti daug riebiųjų medžiagų, kad greičiau atsistatytų rūgščioji ap­sauginė odos mantija.

Kaip alternatyvą veido valymui geriau vartoti:

Syndets, vadinamuosius sintetinius muilus, kurių pH yra toks pat kaip ir odos (nuo 5 iki 5,5), todėl jie nepažeidžia rūgščiosios apsauginės odos man­tijos. Jie gerai nuvalo ir nuriebina odą, todėl labai naudingi esant riebiai odai.

Visiems odos tipams tinka valomasis pienelis, želė, veido kremas arba aliejus.

Valomasis pienelis yra aliejaus ir vandens emulsija su skirtingu kiekiu vandens, pritaikytas tam tikram odos tipui. Subrendusiai odai valomasis pienelis turi būti riebesnis negu jaunai riebiai odai. Vandens jame visada būna daugiau negu aliejaus.

Ranka arba vatos tamponu valomasis pienelis paskleidžiamas ant veido ir nuplaunamas šiltu vandeniu. Jis patikimai ir saugiai nuvalo odą, nes jo pH yra odai neutralus.

Valomoji želė yra beveik be riebalų. Kaip ir pienelį, ją reikia paskleisti ant sausos odos ir po to gerai nuplauti šiltu vandeniu.

Valomasis kremas yra riebesnis negu pienelis, jo konsistencija standesnė. Dažniausiai jis netirpsta vandenyje, todėl nuvalomas su spirituotu tuale­tiniu vandeniu.

Valomasis aliejus užlašinamas ant vatos tampono ir juo valoma oda. Jis ne nuplaunamas, bet nuvalomas su kosmetine skarele. Valymui taip pat galima vartoti spirituotą tualetinį vandenį.

Tualetinis vanduo reikalingas tais atvejais, kai vartojamos vandenyje netirpstančios valymo priemonės. Jame turėtų būti nors nedidelis kiekis spirito.


 Taigi nereikia abejoti, kad veido valymui tualetinis vanduo yra itin nau­dingas, palankiai veikia odą. Aliejaus turintys tualetiniai vandenys dažnai mažina uždegimą arba sutraukia odos poras. Tai ypač naudinga esant rie­biai odai. Tokią uždegimą mažinančią ir adstriguojančią (sutraukiančią) savybę turi ir augalinis hamamelio preparatas.

Nespirituoti tualetiniai vandenys dažniausiai praturtinami augalinėmis medžiagomis, kurios gaivina odą (apelsinų žiedlapiai, pipirmėtė), didina tonusą (pvz., rozmarinas, rožių žiedlapiai) arba ramina (ramunėlės, jo­nažolė).

Tačiau tualetiniai vandenys gali tik papildyti, bet niekada nepakeis tikro­jo odos valymo!

Vieną kartą per savaitę odą reikia nugrandyti, atlikti vadinamąjį pilingą ir padaryti veidui garų vonią. Toks nuodugnus valymas padeda pašalinti odos šerpetas ir giliau esančias nešvarumų dalelytes, kurios užkemša odos poras. Tai pagerina kraujotaką, oda tampa lygi ir rausva, tarsi „nauja". Pilingas veido odą veikia kaip sausas šepetys kūną.

Šiam tikslui paprastai galima vartoti migdolų sėlenas su jūros smėliu arba gatavus kosmetinius preparatus, kuriuose yra smulkių „šlifuojančių" dalelių arba kurie chemiškai ištirpdo suragėjusias ląsteles. Sausai odai kos­metikos pramonė gamina vadinamuosius minkštinančius valiklius, kurie odą gaivina.

Taip apvalyta veido oda optimaliai paruošiama kitam etapui - veido garų voniai. Tam tikslui pripilkite į dubenį du litrus karšto vandens ir įberkite keturis valgomuosius šaukštus vaistažolių. Palenkite galvą į priekį ir sandariai apgaubkite galvą ir dubenį rankšluosčiu. Tokia garų vonia trunka nuo vienos iki keturių minučių. Oda suminkštėja, riebalai gali ištekėti ir lengvai galima pašalinti inkštirus.

Tuo pat metu odą veikia į vonią įbertos vaistažolės. Uždegimą mažinantys priedai riebiai ir nešvariai odai yra hamamelis, šalavijas, čiobreliai arba medetkos.

Riebią ir sausą odą vienodai gerai veikia bei dezinfekuoja ramunėlės. Visiems odos tipams valyti tinka ir levanda. Sausą odą regeneruojančiai veikia į garų vonią įberta rožės žiedlapių sauja.

Eukaliptas, pankolis ir pipirmėtės pagerina suglebusios odos kraujotaką. Tačiau atsargiai! Eukalipto pakanka vieno lapelio. Antraip gali įsiskaudėti galva. Taip pat ir pankolio nereikėtų daugiau kaip valgomojo šaukšto, nes didesnė jo garų koncentracija gali būti nuodinga. Sudirgintą ir jautrią odą gerai ramina melisa, bazilikas arba ąžuolo žievė.

Po garų vonios nesistenkite per jėgą šalinti inkštirus. Atsargiai pasukio­kite smiliais ir su visa ląsteliena nepažeistą švelniai ištraukite. Tik nespauskite! Po to vėl pasidarykite gydomąją kaukę arba nuvalykite veidą dezinfekuojančiu tualetiniu vandeniu.

Beje, turinčios labai jautrią ar alergišką odą arba išsiplėtusias kraujagysles neturėtų taikyti pilingą ir daryti garų vonią.

Pasirūpinkite savo oda rudenį

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Mūsų oda tarsi demisezoninis kombinezonas: laižo saulė, prausia lietus ar gnaibo šaltis - ji užtikrina apsaugą visas 365 dienas. Didžiausias mūsų kūno organas paiso sezono diktuojamų taisyklių ir prisitaiko prie klimato pokyčių, tiesa, mes to nepastebime.

Šaltajam metų laikui keičiant šiltąjį kinta odos funkcija taigi ir struktūra. Vasarą pastorėja raginis ląstelių sluoksnis: jis sugeria kenksmingus UV spindulius, sulaiko drėgmę. Atvėsus orams svarbiausia odos užduotis yra saugoti šilumą.

Kai temperatūra minusinė, mažiau prakaituojame, riebalų liaukos „atostogauja", todėl natūrali odos gynyba silpnėja. Jai reikia pagalbos ir priežiūros. Tačiau tai, kas tiko spiginant saulei, nebetinka pučiant žvarbiam vėjui. Todėl būtina peržiūrėti turimas kosmetikos priemones.

 Odos „kaprizai"

Vasarą svarbiausias dieninio kremo kriterijus buvo SPF, atšalus svarbiausia, kad jame būtų kuo mažiau drėgmę traukiančių dalių. Maža to, kuo žemesnė oro temperatūra, tuo rizikingiau daryti tas kosmetines procedūras, kurios smarkiai nušveičia viršutinj odos sluoksnį, t. y. sumažina natūralią odos apsaugą, nes neapsaugota oda gali greitai nužvarbti. Taigi kol termometro stulpelis nenukrito žemiau nei -5 °C. raskite laiko stipresniam šveitimui, sudėtingesnėms odos senėjimą stabdančioms procedūroms.

Lietus kenkia odai

Nors lietui lyjant jaučiame gaivą ir malonią vėsumą, deja, nei vasaros, nei rudens lietūs mūsų odos netausoja. Profesionalūs kosmetologai įspėja - tai pavojinga, ypač didelio užterštumo zonose. Žvilgtelėkite į nugeltusias kambarines gėles, paliktas balkone pliaupiant lietui. Tas pat nutiks ir odai. Jei kiaurai permirkote, grįžusios namo tuoj pat Iįskite po dušu, išsitrinkite plaukus, nusivalykite veidą. Patirti lietaus malonumą galite nebent nuvažiavusios jį kaimą, kur ir lietus šiek tiek švaresnis.

Trys rudens mėnesiai- tinkamiausias metas ištaisyti klaidas ir palengvinti nuodėmes, kurias odai padarėte vasarą. Ypač jei per atostogas saule lepinotės taip, kad domėtis SPF ir drėkikliais paprasčiausiai nebuvo ūpo. Išpirkti kaltę ir žiemos šventes pasitikti spindinčia oda padės 3 rudens sezonui itin tinkančios procedūros.

1. Nušveiskite storą negyvų ląstelių sluoksnį, kuris odai trukdo kvėpuoti ir „vagia" skaistumą. Dėl negyvų ląstelių sluoksnio (kuo daugiau deginotės, tuo jis storesnis) oda tampa nelygi, pradeda šerpetoti. Žinoma, galite užsitepti kremo ir šerpetojimo lyg nebūta. Tačiau pilkšvo negyvos odos atspalvio neišnaikins joks kremas. Be to, dėl ląstelių sankaupų gali atsirasti naujų negilių raukšlių. Išeitis - odos šveitimas. Būtina pasitarti su kosmetologu, nes nuo daugybės veiksnių priklauso, kokio šveitimo jūsų odai reikia. Dažnai moterys bijo, kad po šveitimo nusilups įdegis. Nieko panašaus, oda taps tik skaistesnė, o įdegis liks, nes jis yra giliau. Jei oda buvo tinkamai prižiūrėta, užteks kelių šveitimų, o gražus jdegis ir skaisti oda išliks iki trijų mėnesių.

2. Išvalykite riebalinių liaukų kanalus, kuriuos dengia negyvų ląstelių sankaupos. Užkimštuose kanaluose kaupiasi mikroorganizmai ir dažniausiai rugsėjo pabaigoje spalio pradžioje spuogus pamiršusias moteris vėl užklumpa baisieji „jaunatviniai" spuogai (vasarą jų kyla mažiau, nes mikroorganizmus užmuša UV spinduliai). Užbėkite nemalonumams už akių - apsilankykite pas kosmetologą. Jis, nustatęs odos būklę, pasiūlys odos šveitimo procedūrą ir tinkantį veido valymą. Labai svarbu pagalbos kreiptis laiku, nes negydomi arba netinkamai gydomi pūlinukai ilgai gyja, palieka randelių, o šie šalčiams prasidėjus keičia spalvą - tai parausta, tai pamėlsta. Nemalonias pasekmes galite jausti net pusmetj. Blogiausia ne tai, kad iškilusius spuogus moterys skuba spaudyti pačios, o tai, kad retai kada išspaudžia visą turinį ir geluonį. Dažnai moterys pradeda spaudinėti dar nesubrendusi inkštirą, iškankina jį, užkrečia aplinkinius audinius. Dėl neišvalyto pūlinuko susidaro dar gilesnis pūlinys. Jei spuogelių daug, pažeistą vietą rekomenduojama pirmiausia patepti salicilo spiritu, ant viršaus užtepti gydomojo kremo. Pavieniui augančius spuogelius geriausiai „prideginti" puikiai dezinfekuojančiu salicilo spiritu.

3. Kovokite su pigmentinėmis dėmėmis, nes jų per vasarą ypač padaugėja. Odos pigmentaciją skatina ne tik saulė, bet ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, kontraceptinių tablečių, antibiotikų, antidepresantų vartojimas. Daugiau dėmių atsiranda vyresnėms nei 35 metų moterims (dėl hormonų pusiausvyros pokyčių). Kovojant su pigmentinėmis dėmėmis gelbsti: specialios odą balinančios procedūros, odos šveitimas su vaisių rūgštimis, procedūros su vitaminu C (pasitarus su kosmetologu šią procedūrą galima pasidaryti ir namie). Kuo anksčiau moteris imsis naikinti dėmes, tuo didesnė tikimybė bus jų atsikratyti. Jau yra produktų, kurie ne tik naikina pigmentines dėmes, bet ir jaunina. Visuose balinamuosiuose produktuose yra vitamino C, slopinančio melanino ir skatinančio kolageno sintezę.

 

Bulvė- puiki kosmetikos priemonė

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Amerikos indėnai, atradę žmonijai bulves, iš pradžių taip pat nežinojo, kaip jomis naudotis. Jiems bulvės atrodė tarytum dievų maistas -ir šakniagumbis tapo garbinimo objektu.

Savo gentainius, kurie ragavo šio žemės vaisiaus ir mirė „apsinuodiję", jie prakeikdavo už tai, kad išdrįso varžytis su dievais ir prisilietė prie švento maisto.

Neaišku, kada indėnai suprato, kad dievai nevalgė bulvių, ir patys išmoko tinkamai jas paruošti...

Kokių naudingų medžiagų yra bulvėse?

Bulvėse daug vitamino C, vitaminų E, K, PP, P ir B grupės vitaminų. Šioje daržovėje yra apie trisdešimt mikroelementų, tarp kurių - kalis, magnis, fluoras, natris ir kiti.

Viename kilograme bulvių yra 850- 950 kcal. Viename šių šakniagumbių kilograme yra 150-250 g krakmolo, 0,3-1 g riebalų, 15-25 g baltymų, 10-20 g cukraus, 8-12 g ląstelienos.

Iš bulvių galima paruošti daug labai skanių patiekalų. Tačiau kad bulvės naudojamos ir kaip kosmetikos priemonė, kai kurioms moterims gali būti staigmena.

Sveikatinamoji kaukė

Išvirkite bulvių su lupenomis, sugrūskite jas ir sumaišykite su raugintu pienu. Prieš tepdamasi šiltą košę, nuplaukite veidą prausimosi putomis, o odą po akimis apsaugokite drėkinamuoju kremu. Palaikykite kaukę ne ilgiau kaip penkiolika minučių ir nuplaukite šiltu vandeniu. Darykite kaukę 1-2 kartus per savaitę.

Tonizuojamoji kaukė

Paimkite vieną vidutinio didumo obuolį, pageidautina raudonos spalvos. Išpjaukite sėklas ir sutarkuokite smulkia tarka. Paskui sumaišykite su vienu valgomuoju šaukštu bulvių miltų ir užtepkite mišinį ant veido. Pagulėkite keletą minučių, o paskui nuplaukite kaukę šiltu vandeniu.

Odos priežiūra žiemą

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Kai iš lauko, kur temperatūra –10 laipsnių, įeinate į patalpą, kurioje +20 laipsnių, jūsų oda turi prisitaikyti net prie 30 laipsnių besiskiriančios temperatūros. Toks terminis šokas ją ištinka mažiausiai keturis kartus per dieną ( namai- darbas, ir atvirkščiai). O juk dar užsukate į parduotuves, važiuojate automobiliu, žvarbiame vėjyje laukiate autobuso... Oda kenčia ne tik nuo temperatūrų skirtumo, bet ir žvarbaus vėjo, sauso bei šilto patalpų oro. Ji sausėja, glemba ir pilkėja.

Įsidėmėkite: visų tipų odą žiemą reikia prižiūrėti itin kruopščiai ir rinktis būtent šaltajam metų laikui tinkamas priemone.

 1. Kokiu kremu teptis, kai lauke šalta ir vėjuota? Žiemą odą (ypač sausą) geriausiai saugo riebus kremas. Naujausi šio tipo kremai primena veikiau skystą emulsiją nei riebų tepalą. Juose yra ne tik riebinamųjų, bet ir drėkinamųjų medžiagų. Toks kremas odos paviršiuje sudaro apsauginę plėvelę, kuri neleidžia išgaruoti natūraliai odos drėgmei. Be to, intensyviai drėkina. Itin kruopščiai tepkite skruostus bei odą aplink lūpas. Riebaus kremo nešiokitės ir rankinėje. Pajutusios, jog šaltis skaudžiai žnaibo veidą, pasitepkite net lauke.

 2. Ar būtina riebiu kremu tepti mišrią odą? Taip. Tačiau tik tas vietas, kuriose oda sausa (pirmiausia skruostus). Kaktą, nosį ir smakrą tepkite pusiau riebiu kremu.

 3. Ar riebus kremas nepakenks ir taip riebiai odai? Jokiu būdu. Tiesa, riebi oda atsparesnė šalčiui ir vėjui, tačiau nesaugoma netenka natūralios drėgmės ir pilkėja. Riebiai odai tinkamiausias skystas pusriebis kremas su vitaminais.

 4. Kokią veido kaukę rinktis žiemą? Žiemą odai reikalingiausios giliojo drėkinimo kaukės. Jas galite užsitepti netgi kasdien. Odą puikiai drėkina specialiose kapsulėse esantis serumas, natūralių vynuogių sėklų aliejus. Jei ketinate vykti į kalnus, savaitę prieš kelionę nesitepkite kauke su vaisių rūgštimis, nes odoje gali atsirasti sunkiai pašalinamų rudų dėmių. Kartą per savaitę veido odą palepinkite maitinamąja kauke. Įsidėmėkite: kaukę gali atstoti storas drėkinamojo kremo sluoksnis.

 5. Kaip apsaugoti veidą slidinėjant ar iškylaujant gamtoje ? Būtinas kremas su UV filtru (apsaugos faktorius turi būti ne mažesnis nei 12). slidinėjant kalnuose, jis ne tik saugo odą, bet ir padeda gražiai įdegti. Grįžusios namo, veidą valykite pieneliu ir tepkite kremu, kuris ramina ir gydo suerzintas vietas.

 6. Kaip saugoti jautrią lūpų odą? Kelis kartus per dieną tepkite apsauginiu pieštuku arba riebiu kremu– netrūkinės ir nešerpetos. Apsauginį pieštuką naudokite net prieš įprastą lūpdažį. Nakčiai lūpas patepkite medumi: jis drėkina, maitina, veikia antibakteriškai ir gydo suerzintą odą.

 7. Kuo nuo kitų kremų skiriasi specialiai skirti žiemai? Žiemos kremas drėkina, puoselėja ir saugo odą. Paprastai jame gausu augalinių aliejų, sulaikančių drėgmę bei šilumą, taip pat medžiagų, turinčių gydomųjų savybių, UV filtrų. Žiemos kremas tinka visų tipų odai. Juo pasitepus, oda tampa matinė.

8. Ar žiemą galima teptis drėkinamuoju kremu? Taip, tačiau tik tada, kai laike temperatūra ne žemesnė nei -8. naujausi drėkinamieji kremai ne tik teikia odai drėgmės, bet ir ją „sandarina“: vanduo, esantis ląstelėse, negali išgaruoti. Jei lauke spigina šaltis ir siaučia vėjas, drėkinamuoju kremu tepkitės tik vakare.

9. Kaip nuo šalčio apsaugoti jautrią paakių odą? Naktį tepkitės tuo pačiu paakių kremu, kurį naudojate ištisus metus. JAV specialistai rekomenduoja Revitol paakių kremą, kurį galite rasti ir mūsų parduotuvėje. Dienai rinkitės šiek tiek riebesnį.

 Kai lauke šalta ir vėjuota

 * Neprauskite veido muilu– dar labiau suerzinsite odą. Venkite ir prausimosi želė, kurią reikia nuplauti vandeniu. Vakare veidą nuvalykite pieneliu, o rytą sudrėkinkite toniku.

 * Pasirūpinkite kūnu. Kojų, rankų, pečių ir pilvo odai taip pat kenkia temperatūros pokyčiai (pvz.: karšta vonia sušalus), šiurkštūs drabužiai ir vilnonės antklodės. Pasivaikščiojusios šaltyje, neskubėkite lįsti į karštą vonią – oda dar labiau išsausės, nuplausite drėgmę sulaikantį apsauginį riebalinį sluoksnį. Vietoje druskos (ji sausina odą) į vandenį įpilkite truputį vonios aliejaus. Kūną prauskite drėkinamąja želė, patepkite balzamu, emulsija ar maitinamuoju kremu.

 * Iš šalto oro įžengusios į šiltą patalpą, nepulkite prie radiatoriaus ar židinio.

 * Drėkinkite patalpų orą. Jei neturite specialaus drėkintuvo, prie šildytuvų pastatykite indus su vandeniu.

 * Saugokite rankas. Jas plaukite vėliausiai pusvalandį prieš išeidamos iš namų. Būtinai pasitepkite apsauginiu kremu. Vakare rankas ir nagus įtrinkite maitinamuoju kremu. Sutrūkinėjusią rankų odą bent kartą per dvi savaites palepinkite parafino vonele kosmetikos kabinete.

 * Nepamirškite plaukų! Jeigu jie elektrinasi, kuo dažniau pakedenkite drėgnais pirštais ir šukuokite natūralių šerių šepečiu. Naudokite specialias elektrinimąsi mažinančias plaukų priemones. Kartą per savitę plaukus pamaitinkite kauke.

Veido odos valymas

Narių vertinimas: 4 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė neaktyvi

Šiuolaikinėje kosmetikoje veido odos valymas yra jos priežiūros pagrindas. Pirmiausia yra odos švara, ypač naktį. Paskyrusios kelias minutes savo veidui, ypač vakare, jūs išpildysite pagrindinį higienos reikalavimą - nuolatinę, odos švarą. Oda atlieka sudėtingas ir įvairias funkcijas ir tai būdinga tik švariai ir sveikai odai.

Odos baktericidinės savybės tuo geresnės, kuo ji švaresnė.

Prancūzų kosmetologai rekomenduoja valyti ir maitinti veido ir kaklo odą tris kartus per dieną: ryte, dieną ir vakare. Tai tikslinga, kai reikia atgaivinti dieninį pasidažymą ar paruošti veidą vakariniam grimui: odai kenksminga dėti kelis sluoksnius grimo. Mūsų klimato sąlygomis nėra reikalo valyti veido odos dieną, užteks nuvalyti ją du kartus.

Pagrindinį veido valymą reikia daryti vakare, o ne ryte. Tai paaiškinama tuo, kad per dieną oda palaipsniui susitepa, susidaro sluoksnis iš suragėjusio epidermio ląstelių, prakaito ir riebalų liaukų išskyrų. Be to, ant odos nusėda dulkių, suodžių, kurie pažeidžia ir sunkina įprastinę fiziologinę odos funkciją ir trukdo natūraliam odos riebalų išsiskyrimui.

Veido oda valoma prieš pusantros, dvi valandas iki miego. Šio reikalavimo būtina laikytis neatsižvelgiant į odos tipą ir naudojamas kosmetikos priemones.

Oda valoma įvairiais būdais, Įprasta kasdien ryte praustis su muilu. Tačiau jautrią ir sausą odą turinčios moterys, nusipraususios šaltu vandeniu ir ypač žiemą, jaučia, kad odą traukia, degina, erzina. Vakarais veido prausimą galima sėkmingai pakeisti vienu iš toliau pateikiamų veido odos valymo variantų.

Nuvalius veido odą, galima ją dezinfekuoti losjonu su medetkų antpilu. Po valymo bet kokio tipo oda patepama tinkamu maitinančiu kremu.

Jei valant veidą rekomenduojamas vanduo, tai reiškia, kad reikalingas lietaus arba sniego vanduo, virintas ar paminkštintas. Kietas vanduo neerzins odos, 1 litre vandens ištirpinus 1/2 arbat. šaukštelio boro rūgšties arba 1/4 arbat. šaukštelio geriamosios sodos.

Jei rekomenduojama apšlakstyti veidą pasūdytu vandeniu, tai 1/2 litro virinto vandens ištirpinama 1 arbat. šaukštelis valgomosios druskos (kristalinės). Vienam kartui sunaudojama 1/2 litro vandens (švariai odai). Jei rekomenduojamas parūgštintas vanduo, tai į 1/2 litro dedama 1-3 arbat. šaukšteliai citrinos sulčių arba truputis citrinos rūgšties (ant peilio galo).

Riebiai odai vandenį galima pasūdyti arba parūgštinti truputį stipriau negu normaliai ar sausai odai. Prieš prausiantis vandenį reikia paragauti: jis turi būti saikingai sūrokas ar rūgštokas. Vasarą, apšlaksčius riebią odą galima patrinti agurko ar citrinos sultimis, normalią odą - vynuogių, braškių arba aviečių sultimis.

Negalima jokios veido odos valyti odekolonu, turinčiu 3-5 % eterinių aliejų, erzinančių odą. Sausai odai nenaudojami spirito turintys preparatai ir tualetinis vanduo. Jie perdžiovina odą ir dažnai sukelia pigmentaciją, ypač vasaros metu, kai esantys juose eteriniai aliejai saulės poveikyje patamsina odą. Sausai ir riebiai odai spirito turinčius skysčius galima naudoti, gydytojui kosmetologui paskyrus.

Būtina atsiminti, kad rytinės ir vakarinės odos valymo procedūros taikomos ir kaklo odai.

Prieš valant veidą, rekomenduojama iš anksto nuvalyti kaklą. Vakare nuvalius veidą, kol oda dar drėgna, naudinga nenušluostyti jos rankšluosčiu, o palengva paplekšnoti abiem delnais visą veidą ir kaklą. Dar drėgna oda masažo judesiais patepama kremu. Jei oda riebi ir poringa, ji valoma sėlenomis, rūgščiu pienu, majonezu ir pan. Rūgštus pienas ir majonezas paliekamas 2-3 min., o po to nuvalomas tonizuojančiu losjonu.

Gražinančios kaukės

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Sakoma, kad negražių moterų nėra. Yra tik savęs nemylinčių ar nesirūpinančių savo išvaizda. Net garsioji gražuolė Kleopatra be grimo buvo… tiesiog negraži. Tačiau išmanė visas grimavimosi paslaptis ir „tapdavo“ tobula. Be to, labai save mylėjo ir prižiūrėjo: kas rytą maudydavosi vonioje su medumi ir asilių pienu, kūną tepdavo moliūgo ir akacijų sėklų esencija, o veidą – abrikoso minkštimo kremu. Nė vienas vyras neatsispirdavo jos grožiui. Vis moteriškos paslaptys...

Grožis – visų laikų moterų ginklas. Ko tik neprisigalvodavo, kokių tik gudrybių nesigriebdavo gražuolės įvairiais amžiais, siekdamos vieno – bet kokia kaina suvilioti vyrą. Toji kaina kartais tikrai juokinga ir sunkiai įtikima.

 Pasakojama, kad Atėnuose gyvenusi keturiasdešimtmetė gražuolė Aspazija, trokšdama pavergti dvidešimtmetį žavųjį Periklį, sukūrė daugybę grožio receptų. Kas rytą žuvų klijais ji užklijuodavo veido raukšles, pasipudruodavo alavo karbonato pudra ir tapdavo panaši į dvidešimtmetę. Šią procedūrą darė tol, kol gražusis jaunuolis tuo patikėjo.

  Gražioji Pompėja pavergė rūstųjį Neroną balta ir skaisčia oda. Tam tikslui veidą ji tepdavo krokodilo išmatomis arba kremu iš galvijų mėšlo ir smalos. Raukšleles „naikindavo“ losjonu iš avių vilnų, o antakius juodindavo skruzdžių kiaušiniais.

 Viduramžiais gražuolės veido odą gaivindavo ką tik užmuštų balandžių mėsos kaukėmis.

 Madam Pompadur tepdavosi veršienos, bičių vaško, banginio taukų ar agurkų kaukėmis.

 Pieno produktai gražina odą – Apie stebuklingąjį pieno ir jo produktų poveikį odai žinota jau senų senovėje. Mokslininkai nustatė, kad pieno rūgštis priklauso gamtinėms rūgštims, kurios kovoja su ankstyvu raukšlių atsiradimu. Vasara – toks metas, kai galite (ir privalote) daugiau dėmesio skirti sau. Intensyvi odos priežiūra (kaukės, kompresai) su natūraliais pieno produktais gaivina ir jaunina odą. Nepatingėkite pasigaminti !

 Jogurto kaukė – Gaivina ir ramina odą. Ja galite drąsiai teptis 2 kartus per savaitę. Paprastas, greitas, pigus ir veiksmingas būdasatgaivinti nuvargusį ir sudirgusį veidą. Ant švarios ir sausos odos užtepkite pusę indelio jogurto be priedų. Po 20 minučių nusiprauskite šiltu virintu vandeniu.

 Jogurto kaukė su obuolių sultimis – Maitina ir stangrina odą. Indelį (150g) natūralaus jogurto sumaišykite su 2 šaukštais obuolių sulčių ir puse šaukštelio krakmolo. Tyrele ištepkite veidą ir kaklą. Po 20 minučių nuplaukite šiltu virintu vandeniu.

 Grietinės kaukė – Maitina odą, lygina raukšleles. Nedidelį indelį grietinės sukite su šaukštu krakmolo, kol gausite vientisą masę. Ja ištepkite veidą, kaklą bei iškirptės sritį ir palaikykite toniku ir pasitepkite maitinamuoju kremu.

 Grietinės kaukė brandžiai odai – Maitina ir lygina raukšles. Suplakite pusę stiklinės grietinės su šaukštu kvietinių miltų. Palaukite, kol išdžius, ir nusiprauskite šiltu virintu vandeniu.

 Pasukų pienelis – Valo odos nešvarumus. 3 šaukštus pasukų sumaišykite su 2 šaukštais citrinos sulčių. Skystį supilkite į tamsų buteliuką ir pastatykite šaltoje vietoje. Rytą ir vakare valykite veidą. Pienelis ne tik valo, bet drėkina ir maitina odą.

 Pieno tonikas – Maitina ir šviesina odą. Sumaišykite pusę litro riebaus pieno su 3 šaukštais citrinos sulčių. Toniku valykite veido bei kaklo odą rytą ir vakare. Supiltas į tamsų buteliuką ir įstatytas į šaldytuvą, „galios“ 2 – 3 dienas.

 Jei pavargo ir paraudo akys. Šiltame piene sudrėkinkite vatos skritulėlius ir uždėkite ant akių. Palaikykite 10 minučių ir nuplaukite virintu vandeniu.

 Jei pajuodę paakiai. Šaltame piene suvilgytus vatos gabalėlius dėkite ant akių ir paakių. Po 15 minučių nuplaukite.

 Jei suskirdo rankos. Pasukų pavilgas gydo ššiurkščią ir suskeldėjusią odą. Šiltose pasukuose pamirkykite marlės gabalėlį ir dėkite ant rankų kelis kartus per dieną.

 Varškė – Drėkina, regeneruoja giliuosius odos sluoksnius, neleidžia atsirasti raukšlelėms, valo nešvarią odą. Sumaišyta su pienu ar išrūgomis, veiksmingai gydo įvairius odos uždegimus. Taip pat tvirtina audinį, lygina odą ir gerina kraujotaką. Jeigu prieš menstruacijas skauda krūtis, pasidarykite varškės kaukę – skausmas nuslops. Maitinančios mamytės, dėmesio ! Varškės kaukė – puikus naminis vaistas žindymo nukamuotoms krūtims gaivinti. Taigi gamindamos šeimai varškėčius, nugvelbkite porą šaukštų varškės ir sau – kas tie pusryčiai, palyginti su moters grožiu.

 Kaukė riebiai odai– Valo nešvarumus, „neleidžia“ odai riebaluotis, šviesina pigmentines dėmes ir strazdanas. Pusę stiklinės varškės sumaišykite su 3 šaukštais agurkų, citrinos ar raugintų kopūstų sulčių. Ištepkite veido ir kaklo odą. Po 15 minučių nuplaukite šiltu virintu vandeniu.

 Kaukė sausai odai– maitina, drėkina ir stangrina odą.3 šaukštus varškės išsukite su 2 šaukštais pieno ir šaukštu medaus. Tiršta tyrele ištepkite veidą, kaklą ir iškirptės sritį. Po 20 minučių nuplaukite šiltu virintu vandeniu ir pasitepkite maitinamuoju kremu.

 Kaukė rankoms– Jūsų rankos sugrubusios ir šerpetojančios ? Pasigaminkite gydomąją kaukę. Ji suminkštins rankų odą. 3 šaukštus riebios varškės sumaišykite su šaukštu medaus. Įlašinkite kelis lašus alyvų aliejaus. Tyrele ištepkite rankas ir palaikykite 15 – 20 minučių. Nusiplovusios šiltu vandeniu, pasitepkite maitinamuoju kremu.

 Bulvė – ši lietuvaičių mėgstamiausia daržovė „užkarevusi“ didžiausius laukų ir daržų plotus. Ji skani, pigi, maistinga ir, pasirodo, naudinga grožiui. Bulvė maitina ir drėkina sausą, ramina suerzintą odą. Be to, balina pigmentines dėmes, šalina paakių patinimą.

 Kaukė brandžiai odai – su žieve virtą bulvę sutrinkite ir sumaišykite su kiaušinio tryniu bei trupučiu pašildyto pieno. Šilta tyrele tepkite veidą, kaklą ir iškirptės sritį. Kaukės poveikis sustiprės, jei veidą uždengsite šiltame vandenyje suvilgytu audeklo gabalėliu. Po 15 – 20 minučių nusiprauskite virintu vandeniu ir atgaivinkite veidą toniku.

 Kaukė nuvargusiai odai – piene išvirkite bulvę, sutrinkite ir šilta ištepkite veidą. Palaikykite 20 minučių ir nuplaukite. Tokia kaukė ne tik šalina veido nuovargį, bet ir lygina raukšles.

 Kaukė sausai odai – virtą su žieve bulvę sutrinkite ir sumaišykite su valgomuoju šaukštu grietinės. Košele ištepkite veidą, po 20 minučių nusiprauskite šiltu vandeniu.

 Kaukė riebiai odai – dvi su žieve virtas bulves nulupkite, sutrinkite su dviem šaukštais avižinių miltų. Ištepkite veidą ir kaklą. Po 20 minučių nuplaukite virintu šiltu vandeniu ir nuvalukite toniku.

 Kaukė senstančiai odai – sutarkuokite žalią bulvę. Tyrelę sukrėskite tarp dviejų kosmetinių servetėlių ir uždėkite ant veido. Palaikykite 20 minučių ir nuvalykite kosmetiniu pieneliu ar toniku.

 Jei pabrinkę paakiai. Virtą šiltą bulvę perpjaukite pusiau. Puseles priglauskite prie akių ir laikykite 30 minučių. Galite drąsiai eiti į darbą – pabrinkimo kaip nebūta.

 Jei rankų oda sugrubusi. Dvi dideles virtas bulves sutrinkite su penkiais šaukštais pieno. Košele apdėkite rankas ir palaikykite 15 minučių.

 Medus – ne tik gydo, bet ir gražina. Tuo tikėjo senovės išminčiai ir gražiosios damos, bičių produktais skaistinusios veidus ir kūnus. Medus dezinfekuoja, saugo nuo uždegimų, maitina, švelnina, ramina ir truputį šviesina odą.

 Maitinamoji kaukė – sumaišykite po 2 valgomuosius šaukštus medaus ir varškės. Įmuškite kiaušinio trynį. Išsukusios ištepkite veidą. Po 15 minučių nuvalykite kosmetine servetėle.

 Drėkinamoji kaukė – sumaišykite po šaukštą medaus, pieno, grietinės ir avižinių dribsnių. Tiršta košele ištepkite veidą ir kaklą. Po 20 minučių nuplaukite drungnu vandeniu. Ši kaukė tinka visų tipų odai.

 Medaus ir obuolių kaukė sausai odai – 2 šaukštus medaus sumaišykite su puse tarkuoto obuolio, šaukštu pieno ir žiupsneliu avižinių dribsnių. Tepkite veidą ir kaklą. Po 20 minučių nusiprauskite šiltu virintu vandeniu. Pasitepkite toniku.

 Kaukė riebiai odai – išplakite kiaušinio baltymą. Į gautą masę atsargiai maišydamos po truputėlį pilkite arbatinį šaukštelį skysto medaus. Įberkite saujelę miltų. Turite gauti košelę. Ja ištepkite veidą ir palaikykite 20 minučių. Nuplaukite šiltu virintu vandeniu.

 Gaivinamoji kaukė – šaukštą medaus išsukite su šaukštu varškės. Užteptą kaukę laikykite 15 minučių. Nusiprauskite šiltu vandeniu ir nusivalykite veidą toniku.

 Aliejus – kosmetikoje naudojamas nuo seniausių laikų. Kvapiaisiais aliejais trynėsi ir garsioji Kleopatra. Jie tinka visiems odos tipams: greitai ir veiksmingai gaivina sausą, lygina susiraukšlėjusią ir pavargusią odą. Aliejaus kompresai puikiai veikia apvytusią kaklo ie krūtinės, maitina sudirgusią rankų odą.

 Alyvų aliejaus kaukė – 2 arbatinius šaukštelius veido kremo išsukite su kiaušinio tryniu ir šaukštu alyvų aliejaus. Ištepkite veido ir kaklo odą. Po 15 minučių kaukės likučius nuvalykite kosmetine servetėle.

 Maitinamoji kaukė – sumaišykite po kelis lašelius septynių rūšių aliejaus ir pakaitinkite. Šiltame mišinyje suvilgykite marlės gabaliuką ir uždėkite ant veido. Po 20 minučių nusiprauskite šiltu vandeniu. Veidą nuvalykite gaivinamuoju toniku.

 Aliejaus pavilgas kaklo odai – kaklo ir krūtinės oda greitai vysta bei sensta. Nepatingėkite pasiruošti aliejaus pavilgą. Jis ne tik atgaivins oda, bet ir išlygins raukšles. Sudrėkinkite medvilnės gabalėlį pašildytu alyvų aliejumi ir uždėkite ant kaklo ir krūtinės. Pridengusios storu rankšluosčiu, laikykite valandą. Po to nuplaukite šiltu vandeniu ir nuvalykite toniku.

 Kaukė pavargusioms rankoms – pašildytą alyvų aliejų supilkite į du indelius ir pamerkite rankas. Palaikykite 10 minučių, nusausinkite servetėle ir pasitepkite maitinamuoju kremu.

 Maitinamoji plaikų kaukė – truputį pašildytu alyvų aliejumi švelniai masažuokite plaukus nuo galvos odos iki pačių galiukų. Galvą apsiviniokite storu rankšluosčiu ir pasivaikščiokite 20 minučių. Ištrinkite plaukus žolelių šampūnu.

 Obuolių (drėkina ir grąžina odai natūralų pH). Didelį obuolį nulupkite, smulkiai sutarkuokite ir sumaišykite su šaukšteliu krakmolo. Gauta košele ištepkite veidą, ant viršaus uždėkite marlės arba lignino skiautę ir 20 minučių pagulėkite. Nusiprauskite šiltu ramunėlių nuoviru ir pasitepkite maitinamuoju kremu.

 Burokėlių (gydo nušalusias vietas ir spuogus). Piene virtą burokėlį smulkiai sutarkuokite ir užsidėkite ant veido. Po 20 minučių nusiprauskite šiltu virintu vandeniu ir pasitepkite maitinamuoju kremu.

Pokategorės

Puslapis 1 iš 4