Pigmentacijos sutrikimai

Pigmentacijos sutrikimai

Odos spalvą lemia tam tikros odos ląsteles- melanocitai. Jos gamina pigmentą melaniną,  kuris plaukams, akims ir odai suteikia savitą spalvą. Ląstelių gaminamo melanino kiekį iš dalies lemia genai. Tačiau odos spalvai įtakos turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, kaitinimasis saulėje, hormonų veiklos pokyčiai nėštumo metu ir per menopauzę, kai kurie vaistai ir chemines medžiagos, taip pat bendra sveikatos būkle. Keičiantis melanino kiekiui oda patamsėja arba pašviesėja, gali pasikeisti viso kūno arba tik atskirų vietų odos pigmentacija. Gydyti pigmentacijos sutrikimus nėra lengva, tačiau galima rinktis nemažai priemonių - nuo dekoratyvinės kosmetikos iki lazerio terapijos.

Apgamai- gražu ar pavojinga

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Įvairiais laikotarpiais požiūris į apgamus buvo labai skirtingas. XVIII a. egzistavo netgi „apgamų kalba". Nesami apgamai būdavo specialiai piešiami ir vadinami musytėmis, kurios skirtingose kūno vietose reikšdavo moters charakterį, temperamentą (pavyzdžiui,nupiešta musytė krūtinės iškirptėje buvo skirta vyrui gundyti). O patarlė teigė: "Kuo daugiau apgamų, tuo laimingesnis žmogus". Dabar, deja, taip jau nesakoma.

 Apgamų turi visi

 Apgamų turi kiekvienas žmogus. Jų gali būti net iki 100 vienetų. Žinoma, paprastai žmonės apgamų neskaičiuoja, tačiau jei jų daugėja, reikia susirūpinti- būtina pasikonsultuoti su odos gydytoju ar onkologu.

Pigmentiniai apgamai atsiranda dėl odoje susikaupusių pigmentą melaniną gaminančių ląstelių - melanocitų. Tokie apgamai būna nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos, įvairaus dydžio, lygiu, karpuotu ar plaukuotu paviršiumi. Jeigu odoje pigmentas pasiskirstęs tolygiai, tai odos spalva yra lygi, atrodo natūraliai. Sutrikus pigmentacijai, odoje atsiranda tamsių dėmių. Tamsios (rusvai juodos) pigmentinės dėmės gali būti ir įgimtos. Tai- apgamai. Naujagimių odoje kartais būna įvairaus dydžio ir formos rudų mdėmių. Didelės matomos dėmės (ant veido, kaklo, rankų ir pan.) nepuošia kūno. Dažniau odoje pasitaiko nedidelių rudų dėmelių. Sveikų apgamų neveikia saulės spinduliai ir visais metų laikais jie yra vienodi. Apgamai būdingesni tamsaus gymio žmonių odai. Jie būna išsibarstę po visą kūną, bet dažniau jų yra veido odoje. Paprastai apgamai būna lęšio grūdo dydžio arba kiek didesni, kartais vos iškilę virš odos paviršiaus, plokšti. Tokie apgamai laikomi defektu. Įgimti gali būti ir pigmentiniai mazgeliai, pigmentinės karpos. Dažnai jos būna plaukuotos. Neatsargiai darant kosmetines procedūras, jas galima sudirginti arba sužeisti. Tačiau nereikia bijoti kiekvieno apgamėlio,- galite masažuoti, garinti veidą, dėti kaukes ir kompresus. O jei netyčia sudilginsite ar sužeisite apgamą, būtinai parodykite jį gydytojui.

 Kada reikia susirūpinti

 Didėjant naujų apgamų skaičiui, proporcingai išauga rizika susirgti odos piktybinėmis ligomis. 70 proc. ligonių, susirgusių melanoma (agresyviausia odos vėžio forma), išsivysto iš senų apgamų. Lietuvoje melanoma serga apie 2 proc. visų sergančiųjų piktybiniais navikais. Daugiausiai serga moterys iki 50 metų.

 Nuolat dirginamas apgamas, pavyzdžiui, barzdos, ūsų srityje, plaukuotoje galvos dalyje, nuolat trinamas liemenėlės, ilgainiui gali supiktybėti. Melanomos vystymąsi taip pat skatina saulės ultravioletiniai spinduliai, hormonų apykaitos sutrikimai, paveldėtas polinkis sirgti onkologinėmis ligomis, plaukelių pešiojimas iš apgamo. Sergant melanoma, atsiranda įvairaus dydžio ir pavidalo virš odos iškilusių rusvai juodų, rečiau šviesių mazgelių židinių. Jie didėja, kietėja, išopėja, ima šlapiuoti ar kraujuoti. Melanoma greitai metastazuoja į artimiausius limfmazgius ir kitus organus.

 Kaip ir kur šalinami apgamai

 Jei apgamai dirgina, trukdo skustis, kliūna šukuojant plaukus, trinami rankinės, rūbų detalėmis, tada reikia kreiptis į specialistą.

 Jei atsirado daug naujų apgamų, pasikeitė senųjų išvaizda, forma, būtina skubiai kreipus į specialistą onkologą. Jei įtariama, kad žmogus serga melanoma, jis kruopščiai apžiūrimas, ištiriamas ir gydomas onkologinėje ligoninėje. Melanoma šalinama chirurginiu būdu, jonizuojančiu spinduliavimu, naviką slopinančiais vaistais, taikoma šiuolaikinė lazerio terapija. Šalinant apgamus ir melanomas lazeriu, trombuojamos (prideginamos) smulkiosios kraujagyslės,- taip užkertamas kelias ligos plitimui.

 Tad labai svarbu nekrapštyti, neliesti pigmentinių apgamų, nerauti plaukelių iš jų, saugoti nuo saulės spindulių. Be to, labai svarbu laiku šalinti tuos apgamus, kurie yra nuolat dirginami.

Taip pat skaitykite:

 

Įgimtos dėmės

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Kaip rodo pats šių dėmių pavadinimas, tai odos spalvos pokyčiai, su kuriais gimstama arba kurie išryškėja netrukus po gimimo. Beveik kiekvienas mūsų turime bent po vieną {gimtą odos žymę. Dėl ko jos atsiranda, nežinoma. Taip pat nenustatyta, ar polinkis į įgimtas dėmes paveldimas.

 Priežastys

 Skiriami du pagrindiniai įgimtų dėmių tipai ir kartu dvejopai aiškinamas šių dėmių atsiradimas:

 • Rusvos ar tamsios, juodo atspalvio dėmės - pigmento pertekliaus rezultatas.

 • Raudoni apgamai, kurių atspalvis įvairuoja nuo skaisčiai rožinio iki violetinio, yra tankus plonyčių kraujagyslių tinklas. Kai kurie kraujagysliniai apgamai vadinami hemangiomomis.

 Įgimtų dėmių tipai

Dėmės Požymiai Kada atsiranda ir išnyksta Paveiksliukas
Gandro grybšniai arba Saliamono dėmės

Nedidelės raudonos akių vokų, kaktos ir kaklo žymės.

Šių dėmių atsiranda ką tik gimusiems kūdi­kiams. Dažniausiai jos išnyksta per kelias savaites.

Salimono dėmė
Mongoliškos dėmės Tai melsvai juodos, pavienės ar grupėmis išsidėsčiusios dėmės. Jų būna apatinėje nugaros dalyje ar ant sėdmenų.

Su šiomis dėmėmis gimstama. Jos būdingos Azijos gyventojų ar juodao­džių kūdikiams. Mongoliškos dėmės gali išnykti per keletą pirmųjų gyvenimo metų.

Pigmentinės dėmės

Tai šviesiai ar tamsiai rudos dėmės. Paprastai jos būna nedidelės, bet jų skersmuo gali siekti ir keletą centimetrų.

Susiformuoja iki gimimo. Dauguma įgimtų pigmentinių dėmių lieka visam gyvenimui.

Pigmentinė dėmė
Liepsniniai apgamai

Ryškesni nei kitos įgimtos dėmės. Dažniausiai būna skaisčiai raudoni, iškilūs, dėmės paženklintas odos paviršius - akytas. Pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis sparčiai plečiasi. Ilgainiui liepsninis apgamas pradeda mažėti, tampa ne toks ryškus ir iškilus.

Atsiranda tuoj po gimimo ir galutinį dydį įgyja, kai kūdikiui sueina maždaug trys mėnesiai. Maždaug pusė liepsninio apgamo išnyksta vaikui sulaukus penkerių metų, o iki dešimtųjų gyvenimo metų lieka tik 10 procentų buvusio apgamo.

Liepsninis apgamas
Purpurniai apgamai

Rečiau pasitaikančios, bet labiausiai pastebimos įgimtos dėmės. Jos būna lygios ar truputį iškilios, mėlynai raudonos spalvos. Dažniausiai mažos, bet būna ir labai didelių.

Su purpuriniais apgamais gimstama arba jie išryškėja tuoj po gimimo. Savaime neišnyksta.

Purpurinis apgamas

 Įgimtų dėmių šalinimas

 Daugeliu atvejų įgimtos dėmės visiškai nekenksmingos ir nekelia pavojaus sveikatai. Ilgainiui jos tampa beveik nepastebimos arba ir visiškai išnyksta be jokių specialių priemonių. Ypač reikėtų palikti ramybėje kūdikio odą, juo labiau kad daugelis įgimtų dėmių nėra amžinos.

 Kartais dėl menkiausio paspaudimo hemangiomos kraujuoja, ypač kol vaikas mažas. Jei dažnai pastebite kraujavimą, pasitarkite su gydytoju dėl raudono apgamo šalinimo. Žmonės, turintys didelių įgimtų dėmių, ypač gerai matomose kūno vietose, pavyzdžiui, ant veido ar rankų, dažnai kenčia dėl savo išvaizdos ir ryžtasi jas šalinti. Pažymėtina, kad įgimtos dėmės maskuojamos ar I šalinamos išimtinai kosmetinėmis priemonėmis.

 • Storesnis nei įprasta dekoratyvinės kosmetikos sluoksnis gali puikiai paslėpti įgimtas dėmes. Kai kada šios paskirties kosmetikos priemones pagal receptą skiria gydytojas.

 • Ilgalaikio poveikio priemonės- įvairūs chirurgijos metodai, pavyzdžiui, krioterapija ar odos abrazija. Konkretūs metodai taikomi pagal įgimtos dėmės tipą ir atsižvelgiant į tai, kokia kūno vieta ja paženklinta.

 • Tamsiai raudonos dėmės dažnai šalinamos lazeriu. Tačiau yra ir kitų efektyvių metodų, be to, labai tamsias dėmes retai pavyksta visiškai pašalinti. Čia verta prisiminti, kad pats lengviausias ir kartais veiksmingiausias būdas paslėpti odos trūkumus- makiažas.

Taip pat skaitykite:

 

Apgamai

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Kiekvienas turime bent po keletą apgamų. Kai kuriuos apgamus turime nuo pat gimimo, bet daugelis jų atsiranda vaikystėje ir paauglystėje. Sulaukus 20 metų apgamų skaičius beveik nebesikeičia. Įžengus j penktąją dešimtį naujų apgamų atsiranda tik retais atvejais. Kartais apgamai painiojami su keratozės židiniais, kurie būna iškilesni, šiurkštesnio paviršiaus ir šalinami kitaip nei tikrieji apgamai.

 ApgamaiApgamai susidaro iš pigmentą gaminančių ląstelių melanocitų, todėl jie būna įvairių rudų atspalvių, nors pasitaiko ir odos spalvos apgamų. Iš pradžių apgamai būna plokšti, bet ilgainiui tampa iškilūs. Daugiausia jie būna maži, bet maždaug 20 metų nuolat didėja. Kai kurių apgamų skersmuo pasiekia daugiau kaip 1 cm. Kartais apgamai užauga labai dideli, jų paviršius apauga plaukais. Kartais kūdikiai gimsta su dideliais apgamais. Kai kurie žmonės apgamų turi kur kas daugiau nei kiti. Daugiau apgamų turi labai šviesios odos, bet ne raudonplaukiai žmonės.

 Atsiradimo priežastys

 Dėl ko atsiranda apgamų, nežinoma. Yra nuomonių, kad daugiau apgamų turi tie žmonės, kurie vaikystėje yra daug buvę saulėje. Be to, polinkis į apgamus, kaip ir odos tipas, paveldimas iš kartos į kartą. Vyresni nei 50 metų žmonės turi mažiau apgamų. Tie, kurie lieka, dažnai būna bespalviai ir iškilūs.

 Apgamų šalinimas

 Anksčiau gydytojai patardavo šalinti apgamus, nes iš jų gali išaugti piktybinis navikas- melanoma, nors tokie atvejai reti. Dabar patariama apgamus nuolat stebėti ir šalinti tik esant reikalui, pavyzdžiui, jei apgamas nuolat trinasi į drabužius.

 Neverta apgamų šalinti vien kosmetiniais tikslais. Pašalinus apgamus, ypač esančius ant nugaros, pečių, krūtinės ir apatinėje blauzdų dalyje, lieka randų, kurie už apgamus atrodo tikrai ne gražiau. Kai kuriais atvejais dėl apgamų šalinimo gydytojas gali nukreipti į ligoninę. Dažniausiai prieš šalinant apgamą toje vietoje oda nuskausminama ir apgamas išpjaunamas. Šis apgamų šalinimo metodas vis dar plačiausiai taikomas, nes po tokios operacijos išpjautus audinius galima nusiųsti į laboratoriją ir ištirti, ar nesama polinkio į piktybinius odos navikus. Jei gydytojui nekyla jokių įtarimų, apgamas gali būti nugremžiamas skalpeliu. Operuota vieta prideginama, kad nekraujuotų.

 Kartais apgamai šalinami lazeriu, bet irgi tik tada, kai gydytojas neįžvelgia jokių anomalijų.

 Apgamų plaukų šalinimas

 Kai kurie didesni apgamai būna plaukuoti. Tai nėra didesnio vėžio pavojaus požymis, taip pat netiesa, kad ant apgamo augančius plaukus pavojinga šalinti. Juos galima skusti, išpešioti ar šalinti elektrolizės būdu. Vis dėlto tai reikia daryti atsargiai, nes visos šios procedūros gali suerzinti plauko maišelį ir sukelti uždegimą. Jei dėl uždegimo apgamą pradėjo skaudėti, kreipkitės į gydytoją, nes gali prireikti gydymo antibiotikais

 KeratozėKeratozė

 Neįgudusia akimi keratozės židinius galimas supainioti su tikraisiais apgamais.

 • Šie dažnai pasitaikantys nepavojingi suragėjusios odos dariniai yra iškilūs, šiurkštaus paviršiaus. Jie gali būti ir šviesiai rusvi, ir beveik juodi.
 • Keratozės židinių gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, bet dažniausiai jų būna ant liemens ir smilkinių.
 • Iš šių darinių neišauga piktybiniai navikai, tačiau keratozės pažeista oda atrodo neestetiškai, kartais ją niežti.
 • Keratozės židiniai lengvai šalinami krioterapijos būdu, taip pat nugremžiami taikant vietinę nejautrą. Po šių procedūrų nelieka jokių randų.

 Apgamų pokyčiai

 Jei turite daug apgamų, pravartu juos stebėti patiems, paprašyti, kad kartkartėmis jus apžiūrėtų saviškiai ar gydytojas, ir fiksuoti visus pokyčius. Ypač atidžiai reikia stebėti didesnius apgamus. Tai būtina dėl to, kad kai kuriais atvejais apgamų ląstelių pokyčiai gali būti vėžio pradžia. Antra vertus, ne visi pokyčiai pavojingi. Vos pusė piktybinių odos navikų išauga iš seniai susidariusių ar įgimtų apgamų. 50 procentų susirgimų odos vėžiu nesusiję su apgamais.

 Apgamai keičiasi visą gyvenimą. Daugeliu atvejų šie pokyčiai visiškai nepavojingi, tačiau būtų gerai, kad į juos atkreiptumėte gydytojo dėmesį. Normalu, jei vyksta šie pokyčiai:

 •Apgamas tampa iškilus arba bėgant laikui išblunka.
 •Išblunka apgamo pakraščiai.

 Per nėštumą kartais keičiasi apgamų dydis ir spalva. Po gimdymo jie ilgainiui atgauna pirmykštę spalvą. Kita vertus, nėštumo laikotarpiu padidėja rizika susirgti odos vėžiu, taigi pastebėjus apgamų pokyčius reikia kreiptis į gydytoją.

 Keliantys nerimą apgamų pokyčiai

 Į kai kuriuos apgamų pokyčius reikėtų labiau atkreipti dėmesį. Vertėtų susirūpinti, jei pastebite šiuos pokyčius:

 • Atsiranda naujų apgamų, ypač jei jums
 • Apgamas pastebimai didėja.
 • Apgamą niežti.
 • Pasikeičia apgamo spalva — pavyzdžiui, apgamas patamsėja ir tampa beveik juodas arba jo paviršiuje atsiranda raudonų taškelių.
 • Apgamas tampa asimetriškas, neaiškių ar netaisyklingų kontūrų.
 • Apgamas kraujuoja arba iš jo sunkiasi skystis.
 • Kiekvieną didesnį nei bukasis pieštuko galas apgamą turi apžiūrėti gydytojas.

Taip pat skaitykite:

Pigmentinės dėmės

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Svarbiausia melanino, odos spalvą lemiančio rudo ar juodo pigmento, paskirtis yra apsaugoti organizmą nuo saulės ultravioletinių spindulių. Melanino kiekį lemia paveldimumas, taip pat saulės spindulių poveikis. Kuo daugiau melanino, tuo tamsesnė oda. Sutrikus melaniną gaminančių odos ląstelių melanocitų veiklai pakinta odos pigmentacija. Labiausiai žinomos pigmentacijos sutrikimo formos- apgamai, strazdanos ir senatviniai šlakai.

StrazdanosStrazdanos

• Strazdanos yra nedidelės melanino sankaupos. Šios rudos apskritos ar ovalios dėmelės ryškiai išsiskiria odos paviršiuje.
• Vidutiniškai žmonės turi apie 30 strazdanų, kai kurie — tik keliolika, o kiti — šimtus.
• Daugiausia strazdanų turi itin baltos odos, šviesiaplaukiai ar raudonplaukiai žmonės.
• Polinkis į strazdanas dažniausiai paveldimas. Nuo saulės strazdanos paryškėja ir jų atsiranda daugiau, taigi jos tampa labiau matomos.
• Strazdanos visiškai nekenkia ir jų nereikia gydyti. Jei jūsų veidas labai strazdanotas ir tai jums trukdo, slėpkite strazdanas dekoratyvinės kosmetikos priemonėmis arba šviesinkite jas švelniu balinamuoju kremu.
• Strazdanota oda dažniausiai yra labai jautri, todėl venkite saulės vonių ir eidami į lauką patepkite odą apsauginiu kremu nuo saulės.

 Rudmės

Rudmės• Dėl šio pigmentacijos sutrikimo ant skruostų ir nosies, kartais ir ant kaktos atsiranda rusvų dėmių, dar vadinamų chloazmomis. Tamsaus gymio žmonių rudmės būna šviesesnio atspalvio negu nedėmėti odos plotai.
• Dažniausiai rudmių turi nėščios moterys, bet kartais jų atsiranda ir geriant kontraceptikus bei menopauzės laikotarpiu.
• Nuo saulės spindulių rudmės dar labiau išryškėja, todėl geriau kuo mažiau degintis arba naudoti stipraus poveikio apsauginį kremą nuo saulės.
• Jei rudmių atsiranda nuo kontraceptinių piliulių, paprašykite gydytojo, kad skirtų kitų geriamųjų preparatų arba padėtų pasirinkti kitą būdą saugotis nėštumo.

  Senatviniai šlakai

• Vadinamieji senatviniai šlakai yra rausvo atspalvio rudos pigmentinės odos dėmės, kurių dažniausiai atsiranda ant veido, kaklo, riešų, plaštakų viršaus, krūtinės, pečių ir kitų dauiausia saulės apšviečiamų kūno vietų.
Senatviniai šlakai• Kai kurie senatviniai šlakai būna smulkūs kaip strazdanos, kitų skersmuo siekia net kelis centimetrus.
• Paprastai šių pigmentinių dėmių atsiranda maždaug 55 metų šviesios odos žmonėms. Nors jos vadinamos senatviniais šlakais, kai kurių žmonių odą jie nusėja jau nuo 30 metų.
• Senatviniai šlakai yra piktnaudžiavimo saule pasekmė: ultravioletiniai spinduliai pernelyg suaktyvina pigmentinių odos ląstelių veiklą, todėl atsiranda pavienių tamsios spalvos dėmių.

Kaip šalinti senatvinius šlakus

Šios dėmės  ne liga, tačiau kenkta odos grožiui ir kai kurie žmonės norėtų jų atsikratyti. Šlakai šalinami įvairaus efektyvumo priemonėmis:

• Krioterapijos būdu, kurio esmė - šaldomasis skysto azoto poveikis, šalinamas viršutinis odos sluoksnis. Šis metodas ne visai preciziškas ir per krioterapijos seansą kartais pažeidžiami normalios pigmentacijos odos sluoksniai, todėl lieka baltų dėmių.
• Lazeriu šlakai šalinami pakankamai efektyviai, be to, nelieka baltų dėmių.
• Balinamieji preparatai veiksmingi tuo atveju, jei šlakai nėra labai ryškūs.
• Retinolio rūgštis šlakus blukina, bet iki galo jų nepašalina.
• Cheminės veido šveitimo priemonės pašalina viršutinį odos sluoksnį, o kartu su juo - senatvinius šlakus. Nors po šveitimo šlakai išnyksta, nuo saulės jų vėl gali atsirasti. Kuo mažiau deginkitės, lauke būkite pasitepę veidą ir rankas nuo saulės apsaugančiu kremu.

Taip pat skaitykite:

Pigmento nykimas

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Kartais dėl įvairių priežasčių atskiri odos plotai praranda įprastą spalvą. Pigmentą melaniną gaminančių ląstelių veikla gali sutrikti dėl įvairių sužeidimų- gyjant žaizdai, oda aplink ją tampa šviesesnė. Tas pat gali atsitikti dėl nudegimų, infekcijų ar odos ligų, pavyzdžiui, sunkios formos egzemos ar žvynelinės. Tačiau daugeliu atvejų pigmentas pradeda nykti susirgus baltme (vitiligu).

  Baltmė

 Baltme serga vienas iš maždaug 200 žmonių. Kūdikiai baltų odos dėmių niekada neturi. Dažniausiai baltme susergama iki 20 metų, nors ši liga gresia įvairaus amžiaus žmonėms. Šis pigmentacijos sutrikimas vienodai būdingas visoms rasėms ir etninėms grupėms.  Susirgus baltme odoje atsiranda baltų ar šviesiai rausvų dėmių. Baltų dėmių dažniausiai atsiranda ant veido (ypač apie akis, nosį ir burną), kūno (ypač pažastyse ir kirkšnyse) bei plaštakų. Kai kuriais atvejais nyksta ir plaukų pigmentas - pabąla atskiros plaukų sruogos.

 Priežastys

 Baltmės priežastys nežinomos. Manoma, kad įtakos turi paveldimumas, nes baltme dažnai serga keli tos pačios šeimos nariai. Dėl tam tikrų priežasčių odos ląstelės melanocitai nustoja gaminti melaniną. Šis reiškinys aiškinamas įvairiai. Kai kurie specialistai mano, kad melanino gamyba sutrinka dėl odoje vykstančių cheminių procesų, kiti daro prielaidą, kad pigmentas pradeda nykti, kai melanocitus pažeidžia toksinės medžiagos. Pagal trečiąją teoriją, baltmė prasideda dėl streso, hormonų pokyčių ir kitų kenksmingų veiksnių.

 Populiariausias aiškinimas- kad baltmė yra organizmo imuninės reakcijos rezultatas. Jei imuninė sistema į melanocitus pradeda reaguoti kaip į kenksmingą svetimkūnį, organizmas pradeda juos naikinti.

 Kartais baltmė gali būti kitos ligos- pavyzdžiui, diabeto, mažakraujystės ar Addisono (bronzinės) ligos simptomas, todėl atsiradus baltų dėmių reikia išsitirti bendrą sveikatos būklę.

 Gydymas

 Efektyvių baltmės gydymo metodų kol kas nėra. Maždaug 30 procentų baltme sergančių žmonių pigmentas vėl pradeda gamintis savaime. Baltmė sveikatai nepavojinga, tačiau baltų dėmių išmarginta oda atrodo neestetiškai, todėl įvairiais būdais stengiamasi dėmes bent laikinai užmaskuoti arba atkurti išbalusių odos vietų spalvą.

 Trumpalaikės dėmių maskavimo priemonės- dekoratyvinė kosmetika ir toninis kremas. Yra patvarių kosmetikos priemonių, tinkamų ne tik moterims, bet ir vyrams. Baltas dėmes galima paslėpti ir įdegį imituojančiais kremais.

 Kortikosteroidiniai kremai ligos pradžioje stabdo baltų dėmių plitimą ir gali net grąžinti prarastą odos spalvą. Kadangi šių preparatų poveikis labai stiprus, jais galima gydytis tik ribotą laiką ir tik su gydytojų priežiūra.

 Baltmė taip pat gydoma vaistais, kurių sudėtyje yra psoraleno, didinančio odos jautrumą šviesai. Gydantis šiais preparatais oda jautriau reaguoja į ultravioletinius A spindulius, kurie skatina pigmento gamybą baltuose odos plotuose. Dažniausiai psoralenu gydoma ligoninėje.

Baltmės pažeistuose odos plotuose visiškai nėra melanino, natūraliai apsaugančio organizmą nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio, taigi pigmentą praradusi oda labai jautriai reaguoja net trumpai pabuvus nekaitrioje saulėje. Nuo saulės gali atsirasti dar daugiau baltų dėmių. Dėvėkite visą kūną dengiančius drabužius, nešiokite skrybėlę ir tepkite odą stipraus poveikio nuo saulės apsaugančiu kremu.

Taip pat skaitykite: