Oda sudaryta iš epidermio, tikrosios odos ir poodžio. Oda su poodžiu sveria 18-20 kg, o epidermis - 0,5 kg. Epidermio plotas - 1,5-2 m , storis - 0,06-0,09 mm, vokų srityje iki - 0,5-0,8 mm, delnu ir padu srityje tikrosios odos storis - 0,5- 4,75 mm. Poodžio storis nevienodas ir priklauso nuo riebalų sluoksnio storio.

  Epidermis

Epidermį sudaro 5 sluoksniai: pamatinis, dygliuotasis, grūdėtasis, skaidrusis, raginis.

Pamatinis epidermio sluoksnis

 Pamatiniame sluoksnyje (stratum germinativum) esančios nediferencijuotos stulpo formos kamieninės ląstelės sudaro vienos ląstelės storio eilę.  Netaisyklingos formos pamatinis šių ląstelių paviršius yra hemidesmosomomis prisitvirtinęs prie bazinės membranos. Ląstelės turi nedideles citoplazmines ataugas, kurių galuose esančios desmosomos jungia vieną ląstelę su greta esančia. Šios ląstelės be perstojo dalijasi. Jose gausu mitozių. Pusė šių ląstelių diferencijuoja ir patekę į dygliuotąjį sluoksnį pradeda bręsti. Likusios ląstelės lieka Pamatiniame sluoksnyje ir toliau dalijasi.

 Dygliuotasis epidermio sluoksnis

 Į dygliuotąjį sluoksnį patekusios ląstelės keičia savo formą (iš stulpo formos į poligoninę, netaisyklingą). Šios, gana didelės, ląstelės turi daug citoplazminių "dyglių", kurie desmosomomis jungia vieną ląstelę su kita.

 Grūdėtasis epidermio sluoksnis

 Grūdėtasis sluoksnis pasižymi tuo, kad jį sudarančios ląstelės nebeturi branduolio ir jose pastebime tamsias bazofilines keratohialino granules. Apikaliniame šio sluoksnio paviršiuje plyšta keratinocitų lizosomos ir ląstelės žūsta.

 Blizgusis epidermio sluoksnis

 Blizgusis sluoksnis (stratum lucidum) yra tik storoje odoje.  Jis sumažina trintį tarp raginio ir grūdėtojo sluoksnių.

 Raginis epidermio sluoksnis

 Raginį sluoksnį (stratum corneum) sudaro korneocitai (corneocyte).  Tai plokščios daugiausiai iš keratino sudarytos ląstelės.  Šis sluoksnis užtikrina odos atsparumą išorės veiksniams kartu išsaugodamas drėgmę.

 Tikroji oda

 Tikroji oda sudaryta iš 2 sluoksnių (spenelinio ir tinklinio), joje išsidėstę raumenėliai, odos priedai, limfos ir kraujo indai, nervų elementai, kolageninės, elastinės, retikulinės skaidulos ir įvairūs ląsteliniai elementai.

 

Odos paskirtis

 • Neleidžia prasiskverbti mikroorganizmams ir įvairioms medžiagoms - pavyzdžiui, bakterijoms ir nuodingiems chemikalams. Jei itin veikli kenksminga medžiaga prasiskverbia pro odą, į dermą priteka daugiau kraujo ir baltieji kraujo kūneliai neutralizuoja patekusius nuodus.

 • Padeda reguliuoti kūno temperatūrą. Kai tampa šalta, odos kraujagyslės susitraukia, dėl smulkučių raumenų susitraukimo pasišiaušia odą dengiantys plaukai, sulaikydami kūno sušildytą orą. Kai karšta, kraujagyslės išsiplečia, suaktyvėja prakaito liaukų veikla ir išsiskyręs prakaitas kūną atvėsina.

 • Baltymas keratinas, svarbiausias negyvų odos paviršiaus ląstelių komponentas, neleidžia odai permirkti ir daro ją atsparią kitokiam poveikiui.


 • Prakaito liaukos išskiria feromonus -manoma, kad šios medžiagos sustiprina priešingos lyties seksualinį potraukį. Per prakaitą pasišalina ir kai kurie medžiagų apykaitos produktai.

 • Odoje esantys nervų receptoriai siunčia smegenims tiesioginius signalus apie skausmą, kontaktą su apčiuopiamais daiktais ir temperatūros pokyčius.

 Odos funkcijos :

 • apsauginė- barjerinė.
 • imunologinė,
 • termoreguliacinė,
 • medžiagų apykaitos,
 • rezorbcinė,
 • sekrecinė,
 • jutimo ir estetinė.

 Mokslininkai nustatė kad oda saugo organizmą nuo mechaninio, cheminio, terminio, spindulių poveikio ir mikrobų. Oda pasižymi baktericidinėmis savybėmis, nes apsauginę odos plėvelę sudaro lipidai, rūgščioji mantija ir antikūnai. Pamatiniame epidermio sluoksnyje esantis melaninas apsaugo nuo žalingo spindulių poveikio. Šviesiaplaukiai, šviesesnės odos žmonės blogai pakelia saulės poveikį.

 Oda yra svarbus imuninis organas, nes kartu su limfmazgiais, T ir B limfocitais, putliosiomis ląstelėmis   bei   aktyviomis   biologinėmis medžiagomis (histaminu, serotoninu ir kt.) dalyvauja padidėjusio jautrumo ir. imuniteto reakcijose. Imunodepresmiai veiksniai ir imuninis deficitas suardo organizmo apsaugines reakcijas ir sąlygoja bakterinių, virusinių, grybelinių ligų patologinius procesus ne tik odoje ir gleivinėse, bet ir kitose organizmo sistemose. Svarbios yra termoreguliacinė, medžiagų apykaitos (gamina vitaminą D2, kaupia vandenį, mikroelementus, fermentus ir kt.), sekrecinė (išskiria prakaitą, riebalus ir kai kurias nereikalingas medžiagas) ir rezorbcinė funkcijos. Per odą lengvai rezorbuojasi įvairios cheminės medžiagos ir medikamentai. Gydant odos ligas, tokie reiškiniai neretai yra nenaudingi, nes sukelia toksines ir alergines reakcijas. Tik retkarčiais rezorbcinė odos funkcija panaudojama širdies veiklai gerinti. Ant odos klijuojamas specialus pleistras su nitroglicerinu ir taip garantuojamas vaisto poveikis 24 valandas, nes nitroglicerinas lėtai rezorbuojasi ir gerina širdies veiklą.

 Oda, kaip jutimo organas, nervų galūnėmis ir gausiais nervų kūneliais jaučia lietimą, temperatūrą, spaudimą ir skausmą. Oda jaučia niežėjimą. Vadinasi, visos odos funkcijos yra svarbios.Tačiau ne mažiau svarbi ir estetinė odos funkcija. Žmogaus išvaizda priklauso nuo odos spalvos, plaukų kiekio ir spalvos, kitų individualių savybių. Šimtmečiais žmonės stengėsi pagražinti odą ir odos priedus (plaukus, nagus). Susiformavo net atskiros medicinos sritys - kosmetologija, dekoratyvinė kosmetika. Domimasi odos senėjimu, fotosenėjimu. Vis labiau plėtojamos chirurginės kosmetinės operacijos bei kitos intervencijos, naikinančios raukšles, tiesinančios nosį ir kt.

 Odos regeneracija

 Naujos odos ląstelės gaminasi apatiniame epidermio sluoksnyje ir juda aukš¬tyn. Atsidūrusios netoli paviršiaus, ląstelės miršta, suplokštėja ir įsiterpia į viršutinį odos sluoksnį (stratum corneum), kuris ir yra matomoji odos dalis. Mirusios odos ląstelės nuolatos lupasi — prausiantis arba odai trinantis į drabužius kasdien netenkama milijonų negyvų ląstelių. Jas pakeičia naujos ląstelės, atkeliaujančios iš apatinio epidermio sluoksnio. Gyvos ląstelės normaliai virsta atplaišėlėmis per 21- 40 dienų. Kuo vyresnis žmogus, tuo šis procesas lėtesnis.

Taip pat skaitykite: